Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Auga kazokinis kadagys? Kriaušių nebus

„Kiekvieną vasarą kriaušių lapai ruduoja, vaismedžių laja atrodo tarsi apdeginta. Ne kartą bandžiau purkšti karbamidu, fungicidais, bet naudos mažai. Kokia tai liga, kaip ji atsiranda ir ką daryti?“ – teiraujasi Stasys Perminas.

Atsako dr. Viktoras Pranckietis.

Ant kazokinių kadagių (Juniperus sabina) ir kai kurių kitų introdukuotų kadagių stiebų bei jaunų šakelių kartais galima pamatyti oranžinių, rausvų drebučių konsistencijos pūslelių. Tai kriaušinė gleivėtrūdė. Būtent kazokinis kadagys, svetimžemis augalas, yra šio invazinio grybo tarpinis šeimininkas.

Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje liga žinoma jau ne vieną amžių. Su kadagiais ji pateko ir į kitas šalis, 1932 m. atkeliavo į Šiaurės Ameriką. Pavasarį, ypač lietingu oru, minėto grybo sporomis apsikrečia kriaušių lapai. Vasaros viduryje ar pabaigoje viršutinėje lapų pusėje atsiranda apvalių gelsvų, oranžinių, centre smulkiais juodais taškeliais nubertų dėmių. Vėliau jų pakraščiai tampa tamsiai raudoni. Apatinėje lapų pusėje dėmių vietose, kartais ir ant jaunų ūglių bei vaisių atsiranda oranžinių iškilių spuogelių telkinių. Juose formuojasi sporos, kuriomis rudenį apsikrečia kadagiai. Jos žiemoja gyvuose kadagių audiniuose. Pavasarį ant kadagių ūglių subrendusios sporos, pernešamos vėjo, vėl apkrečia kriaušes.

Įvairių šaltinių teigimu, vaismedžiai apsikrečia nuo 300 m iki 6 km spinduliu, tai priklauso ir nuo vietovės ypatumų. Kadagiams gleivėtrūdė didelės žalos nepadaro, tačiau sergančios kriaušės prastai dera, veda nekokybiškus vaisius. Didesnę žalą šis grybas gali padaryti iš kadagių formuojamiems bonsams. Sustorėjimai ligos židinio vietoje gali darkyti bonso išvaizdą, o vienintelis problemos sprendimo būdas gali būti pašalinti šaką. Kriaušes patartina purkšti fungicidais keletą kartų per metus (prieš ir po žydėjimo, taip pat birželio pabaigoje – liepą). Derėtų apipurkšti ir greta augančius kadagius. Nukritusius kriaušių lapus būtina sugrėbti ir sudeginti.

Kriaušes ir kadagius purkšti fungicidais reikėtų prieš vegetaciją (naudoti vario preparatus), kai yra daugiau nei 5 laipsniai šilumos ir sausa. Nepakenktų nupurkšti visus vaismedžius – tai labai gera grybinių ir bakterinių ligų profilaktika. Vėliau purškiama 4–6 kartus: prieš žydėjimą – žaliojo kūgio tarpsniu, po žydėjimo ir vėliau – kas 2 savaites (tiek laiko gali veikti purškalo apsauga), esant šiltiems ir drėgniems orams. Jei ilgiau nusistovi sausi orai, o vaismedžiai išgenėti tinkamai (gerai apšviečiami ir vėdinami vainikai), purkšti galima rečiau. Jei medis aukštas, purkšti galima ir įlipus, tik labai svarbu tai padaryti kokybiškai – purškalu turi būti padengti visi vaismedžio lapai.

 

Rekomenduojami video