Žiema – ne tik pramogų, bet ir nelaimingų atsitikimų metas, o slidžios gatvės ir kiemai – viena dažniausių pėsčiųjų traumų priežasčių šiuo metų laiku. Kokių traumų dažniausiai patiriama paslydus ir kaip sumažinti riziką bei išlikti sveikiems, kai gatvės tampa čiuožykla, pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus gydytojas traumatologas Artūras Zubrickas.

Plikledis šluoja aukas 

Kai slidu, būtina avėti tinkamą avalynę, būti atidiems, o svarbiausia – neskubėti, nes lėkdami į darbą galime ilgam atgulti į lovą. Atrodo, nieko naujo – visi žinome, kaip elgtis tokioje situacijoje, tačiau pirmasis šios žiemos plikledis, prieš porą savaičių padengęs sostinės kelius ir šaligatvius, parodė, kad taisykles prisimename tik nutikus nelaimei. Ir sumokame už tai traumomis, nes paslydus ir parkritus galima susitrenkti galvą ir kitas kūno dalis, gali lūžti kaulai. Gydytojo teigimu, paprastai ligoninė per parą sulaukia apie 100 traumas patyrusių žmonių, o esant nepalankioms oro sąlygoms, vidutiniškai sulaukiama maždaug iki 150 susižeidusių pacientų.

Pasak A.Zubricko, dažniausiai traumos, patirtos paslydus, nesukelia pavojaus gyvybei, tačiau žmogų ilgam padaro nedarbingą. Gydytis tenka bent porą mėnesių, nes sužalojamos ilgai gyjančios kūno vietos. Tai – kulkšnių, stipinkaulio lūžiai, raiščių patempimai ar plyšimai. Gydytojo teigimu, į ligoninę traumas patyrę žmonės plūsta trimis bangomis.

„Pirmieji atvyksta iš karto, vos patyrę traumą. Tai žmonės, kurie anksti vyksta į darbus, vaikus veža ar veda į darželius, mokyklas. Antra banga pasirodo maždaug po 2–3 valandų. Tai žmonės, kurie ryte patiria traumą, bet tikisi, kad truputį pakentėjus skausmas sumažės, tačiau taip neįvyksta. Trečios bangos sulaukiame vakare, kai žmonės baigia darbą, poliklinikos nebedirba, o dėl ryte patirtos traumos jie vis dar jaučia skausmą, todėl atvyksta pas mus“, – sako gydytojas traumatologas.

Specialisto teigimu, dažniausiai lūžta riešo, čiurnos sąnariai, žastikaulio ir kaklo kaulai, o vyresnio amžiaus žmonėms – šlaunies kaklelis. „Apie 60 proc. žmonių krisdami patiria čiurnos traumą. Paprastai krintant užsukama koja arba patempiami raiščiai. Kartais jie plyšta, lūžta kaulai. Kita didelė patiriamų traumų grupė – krisdamas žmogus bando apsisaugoti remdamasis tiesia ranka, todėl lūžta stipinkaulis. Apie 10 proc. atvejų nukenčia kelio sąnarys. Paskutinė didesnė grupė – muštinės pakaušio žaizdos, kai nukritęs žmogus susimuša galvą, prasikerta pakaušį arba kaktą“,– vardija gydytojas.

Kristi reikia mokėti

Žiema tik prasideda, taigi plikledis ar lijundra mūsų kiemus ir gatves dar ne kartą pavers slidžia čiuožykla. Tačiau vieni griūdami tik šiek tiek susitrenkia, o kiti patiria sudėtingų traumų, kurios ilgam paguldo į lovą. Kartais juokaujama, kad tas nukrito „sėkmingai“, o anas – „nesėkmingai“, tačiau, pasak gydytojo traumatologo, rizikos veiksnių yra labai daug. Tai ir slidi danga, ir nepatogi avalynė, ir mūsų pačių skubėjimas bei neapdairumas, ir kitos priežastys.

„Kuo didesnis smūgis, kuo didesnė žmogaus masė, kuo didesnė kinetinė energija į tam tikrą tašką, tuo stipresnė trauma. Labai dažnai krisdamas žmogus intuityviai bando apsisaugoti remdamasis ištiestomis rankomis. Tai viena didžiausių klaidų, dėl kurios neretai lūžta rankų kaulai. Taip pat dėl apkrovos rankoms gali išnirti alkūnė, petys. Todėl ant žemės geriau atsidurti visu korpusu. Tuomet smūgį sugers didesnis paviršius, ir trauma bus švelnesnė“, – pataria A.Zubrickas.

Einantiems slidžiu keliu gydytojas pataria nelaikyti rankų kišenėse, nes rankos gali padėti išlaikyti pusiausvyrą, kai slystame. Geriausia, kad jos būtų laisvos. Jeigu avalynės padai slidūs, verta iš anksto pasirūpinti apkaustais, mažinančiais slydimą, ar bent jau ant padų priklijuoti pleistro juosteles. O jei jau nukritote, nereikia iš karto keltis.

„Verta pagulėti keletą sekundžių, pajudinti galūnes, jas apžiūrėti, kad įsitikintumėte, jog viskas gerai. Jeigu galūnė deformuota, jokiu būdu negalima stotis, nes prisidarysite dar daugiau bėdos. Tokiu atveju geriausia iškart kviesti greitąją pagalbą“, – sako gydytojas traumatologas.

Kaip išvengti traumų?

• Būkite atidūs išeidami iš pastatų į lauką, lipdami laiptais laikykitės už turėklų.
• Iš viešojo transporto išlipkite atsargiai, laikykitės už turėklų.
• Avėkite batus grubaus reljefo padu, venkite aukštakulnių. Naudokite batų apkaustus.
• Geriau eikite sniegu, o ne slidžiais šaligatviais.
• Jei paviršius labai slidus, ištieskite rankas į šonus ir šliuožkite kojomis tarsi slidininkas.
• Jeigu paslydote ir krintate, pabandykite atsipalaiduoti. Kai raumenys neįtempti, kritimo smūgis švelnesnis.
• Tamsiuoju paros metu segėkite atšvaitus. Nepamirškite, kad slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias daug ilgesnis.