Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Atsargiai, durys užsidaro

Ar artimiausiais mėnesiais bus pasiektas naujas emigracijos iš Lietuvos rekordas, supratus, kad veriasi durys į išvykstantį Didžiosios Britanijos gerovės traukinį?

Nemokės pašalpų

Neseniai britų spaudoje pasirodė pranešimų apie šalies Vyriausybės svarstomą planą, kaip apriboti ekonominių migrantų iš kitų ES šalių srautą. Skelbiama, kad nagrinėjamos tyrimų centro „MigrationWatch UK“ pasiūlytos priemonės, kaip būtų galima efektyviau įgyvendinti per birželio 23 d. referendumą daugumos šalies rinkėjų pareikštą valią palikti ES. Viena svarbiausių tokio apsisprendimo priežasčių – milžiniški kitų ES šalių piliečių migracijos į Didžiąją Britaniją mastai ir su tuo susijusios ekonominės bei socialinės problemos.

Britų premjerės Theresos May kabinetas, pranešęs, kad iki kitų metų kovo 31 d. pasinaudos Lisabonos sutarties 50-uoju straipsniu, leidžiančiu pradėti išstojimo iš ES procedūrą, esą nagrinėja konkrečias priemones emigrantų srautui iš kitų ES šalių mažinti. Šios priemonės, pasak apžvalgininkų, turėtų sustiprinti Londono pozicijas derybose dėl išstojimo. Pagal 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį valstybės pasitraukimo iš ES sąlygoms suderinti skiriami dveji metai.

Tarp viešumon patekusių svarstomo plano detalių svarbiausios atrodo šios: numatoma, kad į Didžiąją Britaniją dirbti atvykę ES šalių piliečiai 5 metus negalės naudotis jokiomis socialinėmis išmokomis, įskaitant būsto nuomos pašalpas ir paramą mažai uždirbantiems.

Emigrantams prieiga prie socialinių fondų bus suteikta tik pragyvenus šalyje 5 metus. Atvykstantiesiems iš ES planuojama įvesti darbo leidimų sistemą, kuri ribos žemos kvalifikacijos darbo jėgos, daugiausia iš Rytų Europos šalių, pasiūlą.

Neliko Utenos

Pasiūlymus rengę britų ekspertai tvirtina, kad nėra jokių priežasčių, dėl kurių valdžia turėtų subsidijuoti pigią darbo jėgą iš užsienio. Perspėjama, kad migracija iš ES tampa nebekontroliuojama. Tuo nereikėtų stebėtis, nes gyvenimo lygis Rytų Europos šalyse, turinčiose 100 mln. gyventojų, tesiekia vos trečdalį ar ketvirtadalį Didžiosios Britanijos gyvenimo lygio. Situaciją dar labiau apsunkina sunki padėtis kai kurių Vakarų Europos šalių darbo rinkose, tarp jų Portugalijos, Ispanijos, Italijos ir Graikijos: čia daugybė jaunų žmonių neturi darbo. Todėl ekspertai siūlo valdžiai imtis visų priemonių, kad imigracija iš ES šalių siektų ne daugiau kaip 150 tūkst. žmonių per metus.

Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvena apie 200 tūkst. lietuvių, kuriems taip pat reikės priimti svarbius sprendimus. Vis dėlto jiems apsispręsti gali būti lengviau, nei tiems, kurie dar gyvena Lietuvoje, bet jau rimtai svarsto apie emigraciją.

Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį emigravo 23 tūkst. gyventojų, arba 6,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Duomenys apie 2016 m. emigracijos mastą pasirodys tik sausį, bet jau dabar galima svarstyti apie jį remiantis nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimu. Preliminariais duomenimis, gruodžio pradžioje jų buvo 2 853 500, arba 37 485 mažiau nei prieš metus.

Taigi vos per metus Lietuva neteko maždaug tiek žmonių, kiek gyvena Utenoje. Suprantama, ne vien tik dėl emigracijos, bet ir dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos. Tačiau nemažėjančios emigracijos mastai tebėra pagrindinė Lietuvos tuštėjimo priežastis.

Rizikuoti ar ne?

Ar žinia apie Didžiosios Britanijos planus kurį laiką neteikti atvykusiems iš ES šalių socialinės paramos, griežtinti nekvalifikuotos darbo jėgos judėjimą netaps ženklu apie emigraciją svarstanties lietuviams, kad reikia paskubėti, kol naujieji įstatymai dar nepriimti? Kol dar neužsidarė traukinio durys? Gal tai paskutinė proga įlipti į patogų vagoną, užuot vėliau kabarojusis ant jo stogo? Migracijos ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimo centro mokslo darbuotojas dr. Karolis Žibas mano, kad tokios Didžiosios Britanijos imigracijos politikos permainos, jeigu iš tiesų įvyktų, galėtų paskatinti žmones greičiau emigruoti, tačiau atkreipia dėmesį, kad daug kas priklausys nuo to, kaip bus pritaikytas toks sprendimas.

„Jeigu jis bus priimtas atgaline data, tai yra galios jau anksčiau į Britaniją atvykusiems imigrantams, dėl naujo emigracijos šuolio abejočiau. Bet jeigu nauja tvarka bus taikoma tik tiems, kurie atvyks į šalį nuo sprendimo priėmimo datos, tai vienareikšmiškai gali padidinti emigraciją. Nors iš tikrųjų, vertinant dabartinę situaciją, kyla klausimas, ar ji apskritai gali būti dar didesnė“, – sakė K.Žibas.

Kita vertus, pasak jo, reikia turėti galvoje, kad užsidarančios britų traukinio durys paskatins kuo greičiau šokti į jį ir latvius, rumunus ar bulgarus. O tai gali dar labiau apsunkinti darbo Britanijoje ieškančių lietuvių pastangas čia įsikurti.

„Ekonominės krizės laikotarpiu dalis mūsų emigrantų iš Anglijos ar Airijos pasuko į kitas šalis, pirmiausia į Norvegiją. Būtent šioje šalyje pradėjo formuotis didelė lietuvių bendruomenė. Tad nebūtinai emigracijos pokyčius reikėtų sieti tik su Didžiąja Britanija“, – teigė pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad po „Brexit“ referendumo joje sustiprėjusios ksenofobinės, antiimigracinės nuotaikos, prasidėję išpuoliai prieš atvykusiuosius gali padaryti priešingą poveikį: išgirdę apie planuojamą socialinės paramos karpymą, imigracijos griežtinimą, emigruoti susiruošę lietuviai viską apsvarstę gali numoti ranka ir rinktis kitą šalį. „Kai kurie gali pagalvoti: ai, tiek to, verčiau nerizikuosiu“, – svarstė K.Žibas.

Svarbus ir požiūris

Ekonomistas Rokas Grajauskas abejoja, ar Didžiosios Britanijos Vyriausybė, derėdamasi dėl būsimųjų santykių su ES, galėtų imtis griežto darbo jėgos iš ES šalių ribojimo. „Tikrai nepanašu, kad ES būtų linkusi suteikti Didžiajai Britanijai prieigą prie Europos rinkos, jeigu mainais negautų laisvo darbo jėgos judėjimo. Derybose su ES Didžioji Britanija bus silpnesnioji pusė, ir britų interesas gauti prieigą prie Europos rinkos yra gerokai didesnis, o ne priešingai“, – sakė ekonomistas.

R.Grajauskas linkęs manyti, kad griežtų imigracijos apribojimų neturėtų būti, juolab kad Didžiosios Britanijos verslas yra labai priklausomas nuo iš kitų ES šalių atvykusios darbo jėgos. „Atlikti tyrimai atskleidė, kad dėl jų gauta nauda yra gerokai didesnė, negu tos socialinės išmokos ir panašiai. Tad vis dėlto manyčiau, kad tokių griežtų sprendimų veikiausiai nebus priimta, ir turbūt nereikės skubėti iš Lietuvos“, – pridūrė pašnekovas.

R.Grajauskas atkreipė dėmesį, kad imigrantams ar norintiesiems jais tapti svarbus ir bendras požiūris į juos toje šalyje: jeigu jie čia nelaukiami, jei tvyro nepakantumo atmosfera, net ir biurokratinėse įstaigose, kuriose nuolat reikia tvarkyti kažkokius reikalus, tai atvykusieji gali vis dažniau svarstyti apie išvykimą. Ypač jei mato, kur viskas krypsta, ir supranta, kad įvairiausių apribojimų ateityje gali būti dar daugiau. Ekonomisto teigimu, šiek tiek mažėja ir pačios Britanijos ekonominis patrauklumas, nukrito svaro kursas.

„Jei atsitiktų taip, kad Didžioji Britanija liktų be priėjimo prie ES rinkos, ekonomiškai tai būtų didelis smūgis, nes ES yra pagrindinė šios šalies prekybos partnerė. Visi šie veiksniai verčia manyti, kad ir tų potencialių imigrantų noras važiuoti į šią šalį, ko gero, būtų mažesnis, o ne didesnis“, – sakė ekonomistas.

Vasara ir žiema

Ar Lietuvos laukia dar didesnis emigracijos šuolis, priklauso ne tik nuo ES politiniame perone vis dar stovinčio, bet duris uždaryti besirengiančio britų traukinio. Ne vieną žvilgsniu lagaminą matuojantį lietuvį tikriausiai buvo sulaikiusios su nauja krašto valdžia siejamos viltys. Prieš rinkimus dabartiniai valdantieji sakė teisingas kalbas, žadėjo atsigręžti į paprastus žmones, gerinti jų gyvenimą, mažinti milžinišką socialinę atskirtį, stabdyti emigraciją. Tačiau pati pirmoji Vyriausybės darbo diena tapo lediniu dušu: paaiškėjo, kad ir pensininkai nesulauks ką tik žadėto 40 eurų pensijos priedo, ir kad nuo sausio 1-osios pabrangs šiluma gyvenantiesiems daugiabučiuose. Dosni kalėdinė dovanėlė ilgam prisiminimui.

Tokio politinio signalo visuomenei nesuprasti gali tik aklas ar kurčias. „Darnios Lietuvos“ kūrimas pradedamas ne nuo pasiturinčiųjų, o nuo bėdžių naštos didinimo. Valdantieji aiškiai pranešė, kieno sąskaita bus kuriama ištrimituota socialinė darna. Įdomu, kad taip pabranginti šildymo nesiryžo net visišku socialiniu nejautrumu kaltinta Andriaus Kubiliaus Vyriausybė. Regis, to, ką krizės metais suprato A.Kubilius, nesugeba ar nenori suprasti naujasis premjeras Saulius Skvernelis. Brangieji, prabuskite! Naisių vasara buvo iki rinkimų. Sveiki atvykę į Naisių žiemą!

Laikas parodys, ar toks valdančiųjų sprendimas, ciniškai grindžiamas socialiniu teisingumu (kad daugiabučiuose, kurie net negali atsijungti nuo centrinio šildymo, gyvenantys turtuoliai nepiktnaudžiautų vargstančių piliečių, gyvenančių privačiuose namuose ir už šilumą mokančių visą PVM tarifą, mokamais mokesčiais), netaps paskutiniuoju lašu, perpildžiusiu norinčiųjų emigruoti kantrybę?

FAKTAI

Tik oficialiais duomenimis, 2004–2009 m. iš Lietuvos vidutiniškai per metus emigruodavo po 16 tūkst. žmonių.

2015 m. iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 44,5 tūkst. gyventojų, 2014 m. – 36,6 tūkst., 2013 m. – 38,8 tūkst.

Skaičiuojama, kad iki šių Kalėdų nuo nepriklausomybės atkūrimo tėvynę paliko milijonas lietuvių.

Atiduodame kitiems

Dainius Paukštė

Dainius Paukštė, emigracijos ekspertas

Svarbiausia ne įvykiai Didžiojoje Britanijoje, o tai, kaip kinta gyvenimo kokybė Lietuvoje. Jeigu ji keisis į gerąją pusę, darys ką nors britai ar ne, neturės jokio poveikio. Esminiai dalykai turi vykti čia, Lietuvoje. Pagrindinė priežastis, skatinanti išvykti iš Lietuvos, yra atlyginimų dydis. Ne dėl to, kad, tarkime, Londone jis 5 ar 10 kartų didesnis. Žmonės neišvažiuotų, jeigu jiems būtų pakankamai mokama čia. Verslininkai verkia, kad Lietuvoje reikėtų mokėti angliškus atlyginimus. Nieko panašaus. Aš manau, kad 1 000–1 500 eurų dydžio atlyginimai praktiškai išspręstų emigracijos iš Lietuvos problemą.

97 proc. pasaulio žmonių gyvena ten, kur yra gimę, vos 3 proc. emigruoja. Tik pas mus spauda yra išpūtusi mitą, neva globaliame pasaulyje žmonės nieko kito neveikia, kaip tik keliasi iš vienos vietos į kitą. Dabar mes tik bejėgiškai atiduodame savo žmones kitoms šalims. Išvykusieji iš Lietuvos kuria pridėtinę vertę gerokai turtingesnėms valstybėms. Jei mūsų politikai nesupras, kad sveikas, išsilavinęs, galintis dirbti žmogus gali nešti naudą visuomenei, o tik bejėgiškai atkels vartus – važiuokit, kur norit, nieko gero ir neverta tikėtis.

Rekomenduojami video