Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Atostogoms vis dažniau renkamės savo kraštą

Statistika rodo, kad vis daugiau lietuvių nori ir stengiasi atrasti savo kraštą, keliauja po jį. Į Lietuvą pailsėti ar šeimos šventes atšvęsti grįžta ir emigrantai. „Rinkos aikštės“ žurnalistė pasidomėjo, kokį poilsį ir pažintis siūlo Kėdainių kraštas, ar daug lietuvių turistų jis pritraukia ir apskritai, ar lietuviai noriai keliauja po Lietuvą.

Kėdainių rajone esančios sodybos „Medžiotojų sostinė“ šeimininkas Vidas Silvestravičius. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Kėdainių rajone esančios sodybos „Medžiotojų sostinė“ šeimininkas Vidas Silvestravičius. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Kėdainių krašte vietinių turistų mažumaKėdainių rajone esančios sodybos „Medžiotojų sostinė“ šeimininkas Vidas SILVESTRAVIČIUS juokiasi, kad į ją papramogauti ar pailsėti užsuka vos vienas kitas kėdainiškis. Dažniausiai svečių jie sulaukia iš kitų didžiųjų Lietuvos miestų.

„Sulaukiame daug emigrantų, kurie grįžta atšvęsti vestuves. Grįžta, susituokia ir vėl atgal išvažiuoja. Žinoma, švenčia ir kitas šventes, – kalbėjo pašnekovas. – Kėdainių lankytojų būna mažiausiai. Paprastai mūsų klientai yra iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Tai tarptautinės įmonės, kurios turi filialus visoje Lietuvoje.

Kadangi esame Lietuvos viduryje, visiems labai patogu suvažiuoti čia.

Aišku, būna ir iš Kėdainių, nėra kalbos, bet, jei kalbėtume apie procentus, tai jų būtų gal apie 20 proc.“

Nors lankytojų sodyboje yra daug, tačiau V. Silvestravičius teigė nemanantis, kad Kėdainiai yra tinkamai išvystyti turizmui.

„Mes nesame turizmo kraštas, neturime čia kuo užimti žmonių daugiau negu vieną dieną, – sakė sodybos šeimininkas. – Norint sukurti pramogų parką, zoologijos sodą ar kitą traukos objektą, reikia milžiniškų investicijų, kurios neaišku, ar atsipirks. Ir neaišku, ar kas norėtų investuoti.“

Lietuvoje daugėja lankytinų vietų

Nepaisant to pašnekovas mano, kad lietuviai myli savo kraštą ir jiems patinka po jį keliauti.

„Mano nuomone, vidinis keliavimas ir vartojimas populiarėja. Atsirado įvairių dvarų, paslaugų ir jau pradėjo formuotis vienos ar dviejų dienų turai, kur aplankomi keli objektai ir vystomos kažkokios edukacinės programos, – svarstė V. Silvestravičius. – Aišku, čia priklauso nuo miestų. Pavyzdžiui, pastaruoju metu Anykščiai su savo lajų taku labai pakilo ir visą miestą prikėlė. Sugeneravo tokius srautus lankytojų, kad jau net kavinėse nebėra vietų, kur pavalgyti. Tai yra gerai.“

Anot vyro, Lietuva yra mažas kraštas ir tai turi savų pliusų ir minusų. Tarkim, jeigu vyksta kokie nors renginiai, dažnai žmonės nelieka nakvoti tame mieste, nes grįžti į vieną ar kitą miestą namo yra palyginus netoli – viena kita valanda ir viskas.

„Kas turi ežerus, jūrą, tai kitas reikalas – ten žmonės važiuoja kelioms dienoms, – pastebėjo pašnekovas. – Tačiau atvykę į renginį, šventę, geriausiu atveju nueis į kavinę pavalgyti, ledais pasimėgaus ir viskas. Tad miestui iš to nėra didelės finansinės naudos.“

Sodybos „Senas malūnas“ savininkas Viktoras Gaurilčikas. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Sodybos „Senas malūnas“ savininkas Viktoras Gaurilčikas. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Iš pajūrio į Kėdainių kraštąKad savame krašte mažai keliauja ir ilsisi kėdainiečių, pritaria ir kitos, vienos iš pirmųjų ne tik Kėdainių krašte, bet ir visoje Lietuvoje, sodybos „Senas malūnas“ savininkas Viktoras GAURILČIKAS.

„Jei kalbėsime istoriškai, tai nuo 2001 iki 2009 metų turistų tik daugėjo. Po to kritimas, vėl pakilimas, – prisiminė sodybos savininkas. – O dabar cikliškai – vieni metai geresni, kiti – blogesni. Daugiau žmonių išvažiavo iš Lietuvos, tai daugiau poilsiauja emigrantų. Iš gyvenančių Lietuvoje, gal dažniau atvyksta pailsėti (ne baliavoti) iš pajūrio, iš Klaipėdos. Sako: „Jūra nusibodo, norim kitokio gamtovaizdžio.“

Anot pašnekovo, ši vasara kol kas nelabai džiugina. Nors pavienių poilsiautojų yra, bet savaitgalių, kad būtų užsakyta visa sodyba, dar galima gauti.

„Jei metai geri, dauguma vasaros savaitgalių būna rezervuoti dar balandžio–gegužės mėnesį“, – teigė V. Gaurilčikas.

Kėdainiai turistus traukia turtinga ir įvairiataute istorija

Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro (TIVC) vadybininkė Edita MONGIRDAITĖ paklausta, kodėl lietuviai iš kitų Lietuvos regionų turėtų aplankyti Kėdainius, Kėdainių kraštą, pažėrė daugybę argumentų.

„Pirmiausia – dėl istorijos ir unikalaus senamiesčio. Čia tiktų pacituoti tai, ką apie Kėdainius kalbėjo Leonidas Donskis, kad „šis miestas yra tas, be kurio neįmanoma suvokti Lietuvos istorijos.“

Turbūt nereikia kartoti, kad Česlovo Milošo kūryba ir jo vardas Lietuvai reiškia daugiau už visus politikus kartu sudėjus. Kėdainių simboliai – Radvilos, jų protestantiška, daugiakultūriška dvasia, – pagyrų Kėdainiams negailėjo vietinė gidė. – Tai – škotiškas, žydiškas miestas, kuriame būta net pionieriškų dalykų.“

Anot pašnekovės, jaunuosius turistus visuomet sužavi Šviesioji gimnazija su renesansiniu kiemeliu, siekianti XVII a.

„Neseniai atvykę jaunieji turistai ekskursijoje prajuokino su savo komentarais:

„Norėėėčiau čia eiti... tik ne mokytis...“ – juokėsi Edita.

Edita Mongirdaitė. Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Edita Mongirdaitė. Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Turės, ką veikti ir vaikaiKetinantiems atvykti su savo mažosiomis atžalomis, gidė taip pat turi gerų žinių. „Vaikams yra daug patrauklių formų, kaip galima susipažinti su miestu: teminės ekskursijos, edukacinės programos (galima pasipuošti Radvilų laikų ar XIX–XX a. dvarų laikų drabužiais), integruotos edukacinės ekskursijos muziejuje, Tradicinių amatų centre Arnetų name, Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje, „Nociūnų muilinyčia“ arba „Pelėdų kaimas“, – nepailsdama pasakojo pašnekovė. – Galima išsinuomoti dviratį ar baidarę. Kėdainių miesto parkas, Skinderiškio dendrologinis parkas – rojus vaikams. Parke yra sūpynių, apžvalgos aikštelių, lauko baldai. Kavinėje „Raganė“ galima užsisakyti virtinukų degustaciją ar edukacinę programą „Pagranduko“ virtuvėlėje. Taip pat vyksta daug vaikams draugiškų renginių: Agurkų šventė, Miesto šventė, „Broma Jazz“, kurių metu tikrai nestinga užsiėmimų vaikams.“

Turistų daugėja, bet galėtų būti ir daugiau

Edita pasakoja, kad iš užsienio kartais atvyksta lietuviai su svečiais, jiems užsako ekskursijas.

„Dauguma jų didžiuojasi, kad yra iš gražaus, turtingo savo istorija miesto, – pasakojo centro vadybininkė. – Su iš užsienio sugrįžusiais lietuviais centre susiduriame retai. Užsuka nebent suvenyrų“.

Pasak gidės, turistų daugėja ir jų būtų gerokai daugiau, jei miestas ir rajonas pasiūlytų daugiau pramogų ir išskirtinių aktyvių veiklų. Kol kas stinga pramogų įvairovės, ypatingai vaikams.

„Kalbant apie statistiką, mes fiksuojame TIVC lankytojus. Į turizmo centrą užsuka tik mažesnė dalis į Kėdainius atvykusių turistų: dažniausiai tie, kurie nori kontakto, pabendravimo – ar tai būtų lietuviai, ar užsieniečiai, – pastebėjo pašnekovė. – Iš viso praėjusiais metais mūsų centre apsilankė 7 061 lankytojas, iš jų – 5 162 lietuviai. Lietuvių pernai buvo 6 proc. daugiau negu 2016 metais.“

Išradingi ir smalsūs turistai

Anot Editos, ypač ryškus sezoniškumas. Šaltuoju metų laiku suaktyvėja per šventes užsakomos ekskursijos ir paslaugos restoranuose, kavinėse, edukacijos, degustacijos, paslaugos kaimo turizmo sodybose. Gidė džiaugiasi, kad netrūksta ir išradingų bei smalsių turistų.

„Štai neseniai sulaukiau pastabos, kad vesdama ekskursiją nesustojau prie horeljefo Jonui Žemaičiui-Vytautui. Pastabūs, smalsūs, žingeidūs ir reiklūs – ypač džiaugiuosi tokiais ekskursijų dalyviais, nes jų dėka pati kaip gidė augu, – turistus gyrė pašnekovė. – Pastaruoju metu sutinku vis daugiau sakančių: „Pasaulį apkeliavom, dabar reikia su Lietuva susipažinti“.

Pakeliavę, paviešėję svetur labiau ir savo kraštą pamilsta.

Buvo apsilankiusi viena panevėžiečių pora, jie sako: „Kai nesugalvojame, kur nuvažiuoti – visada važiuojam į Kėdainius.“

Centro vadybininkė taip pat prisiminė ir gerokai nuotaiką pakėlusias kelias turistų grupes. „Būna, prisigalvoja visokių užduočių. Pavyzdžiui, neseniai atvyko ekskursija, jos dalyviai apsirengę geltonai, žaliai, raudonai, – prisiminimais dalijosi Edita. – O vieni danai turėjo užduotį susirasti lentpjūvę, nusipirkti lentą ir surasti moterį, kuri prie jų automobilio sutiktų nusifotografuoti pusnuogė.“

Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Tik spėk keliauti...Statistika rodo, jog vis daugiau lietuvių turistų sulaukia ne tik Kėdainių kraštas, bet ir kiti šalies regionai. Apie didėjančius lietuvių srautus Lietuvoje kalbėjomės su Valstybinio turizmo departamento (VTD) Viešųjų ryšių skyriaus laikinąja vadove Indre TRAKIMAITE-ŠEŠKUVIENE.

– Ar daug lietuvių keliauja po Lietuvą? Kokios yra tendencijos?

– Vietinio turizmo bumas neslūgsta. Atradę pasaulį lietuviai vis aktyviau atranda ir Lietuvą. Jeigu sudėtume visus pernai po Lietuvą bent su viena nakvyne keliavusius vietinius turistus, gautą skaičių būtų galima prilyginti devynių didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių ir Jonavos – bendram gyventojų skaičiui, t. y. 1,37 mln.

Vietiniai turistai sudaro pusę, 51,3 proc., Lietuvos turizmo rinkos. Vietinis turizmas praėjusiais metais augo 7,9 proc. Šalies apgyvendinimo įstaigose, įskaitant kaimo turizmo sodybas, bent vieną naktį nakvojo 122,8 tūkst. daugiau Lietuvos gyventojų nei 2016 m. Šis prieaugis sausakimšai užpildytų apie dešimt „Siemens“ arenų.

– Kur daugiausia keliauja lietuviai Lietuvoje?

– Palanga ir Druskininkai 2017 m. sulaukė daugiausia vietinių turistų: Palangą aplankė 245 tūkst., Druskininkus – 215 tūkst. keliautojų. Iš didžiųjų šalies miestų pernai vietinių turistų apgyvendinimas sparčiausiai augo Klaipėdoje, antroje vietoje – Kaunas, trečioje – Vilnius.

Žiūrint į praėjusių metų savivaldybių pateiktus duomenis, galima padaryti išvadą, jog populiariausi tarp lietuvių – kurortai, didieji miestai ir kurortinės teritorijos.

– Kur lietuviai, keliaudami po savo gimtąjį kraštą, dažniausiai apsistoja – viešbučiai, giminaičiai, sodybos ir pan.?

– Kalbant apie komercines apgyvendinimo įstaigas, praėjusiais metais daugiausia turistų apsistojo viešbučiuose – 66 proc.

Lentelėje pateikiama informacija, kur vietiniai turistai apsistojo nakvynei 2017 metais.

Lentelėje pateikiama informacija, kur vietiniai turistai apsistojo nakvynei 2017 metais.

Be to, lietuviai mėgsta atostogas kaimo turizmo sodybose – pernai vietiniai turistai jose praleido net pusę milijono nakvynių. Viso kaimo turizmo sodybose praėjusiais metais apsistojo 324,6 tūkst. turistų, iš kurių net 90 proc. – lietuviai.

– Aišku, dažniausiai keliaujama turbūt vasarą, t.y. šiltuoju metų laiku. O kaip yra su šaltuoju metų laiku? Ar keliauja? Kur keliauja?

– Neseniai gavome pirmojo šių metų ketvirčio, t.y. sausio, vasario ir kovo mėnesių, apgyvendinimo įstaigų statistiką. Pagal ją matome, kad net šaltuoju sezonu vietinių turistų skaičius augo 6,9 proc. – po Lietuvą minėtu laikotarpiu keliavo daugiau nei ketvirtis milijono lietuvių (278 tūkst.). Vadinas, lietuviai mėgaujasi išvykomis po Lietuvą ne tik šiltu oru. Tokie kurortai kaip Druskininkai ar Birštonas sezoniškumo praktiškai visai nebejaučia – pas juos nenutrūkstamas turistų srautas tiek turistinio sezono metu, tiek atvėsus orams. Tai turėtų būti daugumos Lietuvos regionų siekiamybė.

– Ar auga kelionių, lankytinų vietų, pramogų pasiūla Lietuvoje?

– Be abejo, kasmet vietiniai turistai sulaukia vis daugiau įdomių pasiūlymų keliauti po šalį, susipažinti su regionais. Daugelis vietinio turizmo naujienų diktuojamos pasaulinių tendencijų, pavyzdžiui, gastronominio turizmo fenomenas, nišinio turizmo populiarumas, įvairios patirtys (tendencija kelionėse investuoti ne į suvenyrus, o į įvairias patirtis).

Gastronominis turizmas: Baravykų ar mėlynių gira Tytuvėnų vienuolyne; Cepeliniškių programa Palangoje (kaip gaminti cepelinus); Miltinio kelias (su Maestro kava ir Miltinio Napoleono tortu) Panevėžyje; Radvilų virtuvė Biržuose (nauja programa „Iš kunigaikštienės buduaro – tiesiai prie Jo Šviesybės stalo“); ekskursija su degustacija Halės turguje, Birštono kulinarijos maršrutas, didikų virtuvė restorane „Kuchmistrai“ Zyplių dvare Šakių raj.

Vandens turizmas: baidarės Baltijos jūroje (Palangos naujiena); žvaigždžių stebėjimas nuo plausto Rubikių ežere (Anykščių naujiena); nuo liepos 1 d. kursuoja keltas tarp Gelgaudiškio dvaro ir Panemunės pilies; naktinės irklentės ne tik Trakuose, bet ir Birštone, Kaune...

Inovatyvus turizmas: virtualus kalėjimas Raseiniuose; virtualus maršrutas pėstiesiems Anykščiuose; išmanus parkas Plungėje; balandžiai su QR kodais Ukmergės senamiestyje; interaktyvus muziejus Klaipėdoje 39/40...

Gamtos turizmas: pirmas piliakalnis pritaikytas neįgaliesiems ir tėvams su kūdikių vežimėliais Ukmergėje; Baltosios Rožės tiltas – aukščiausias tiltas pėstiesiems ir dviratininkams – Alytuje; Basų kojų takų bumas (Anykščių šilelyje; Biržų r., Birštone, Žemaitijoje); Wake parkai; apžvalgos bokštų populiarumas (pvz., Merkinės apžvalgos bokštas – soc. tinklų žvaigždė).

Miestų turizmas: Top 10 ir daugiau informacijos rasite VTD internetiniame puslapyje. Galime tik trumpai pasakyti, kad pirmoje vietoje karaliauja Kėdainiai.

– Kokių naujovių, atsiradusių pastaraisiais metais, galėtumėte įvardinti, t.y. kas naujo ir galbūt neįprasto siūloma aplankyti, susipažinti, išbandyti?

– Ryški tendencija – vietiniai turistai keliaudami ne tik trokšta kuo daugiau pamatyti, bet ir kuo daugiau patirti. Todėl daugumoje atgimusių dvarų siūlomos pačios įvairiausios edukacijos nuo saldainių gaminimo iki lobių paieškos, o ekskursijos po miestus tampa vis interaktyvesnės. Neblėsta ir gastronominio turizmo progresas.

Prognozuojamas šių metų vietinio turizmo hitas bus renovuotas Jūrų muziejus, į kurį net žiemą driekėsi eilės, ir pernai patraukliausios kultūrinio turizmo vietovės EDEN titulą laimėjęs Pakruojo dvaras. Taip pat – interaktyvus muziejus „39/45“ Klaipėdos piliavietėje. Itin laukiama modernaus meno muziejaus „MO“ atidarymo sostinėje. Didžiausiais turistų traukos renginiais šiemet laikoma Šimtmečio Dainų šventė, Jūros šventė, taip pat turizmo parodoje „Adventur“ išpopuliarintas gatvės meno pleneras „Malonny“ Marijampolėje, Sėkmingiausiu 2017 m. turizmo produktu paskelbti pėsčiųjų žygiai.

– Kodėl patiems lietuviams verta keliauti po Lietuvą?

– Į kelionę užsienyje dažniausiai galime leistis vieną kartą per metus. O štai po Lietuvą susiplanuoti keliones galime kiekvieną savaitgalį. Pavyzdžiui, suskaičiavome, kad šiemet vasarą yra 13 savaitgalių, tad jei juos visus išnaudotume turiningai, patirtume tikrai nemažai įspūdžių. Lietuva draugiška keliauti su šeimomis, turime daug aktyvaus laisvalaikio galimybių, dalis pramogų yra nemokamos (pažintiniai takai, apžvalgos bokštai, mineralinio vandens degustavimas Birštone, kt.). Šiemet, ypatingais Šimtmečio metais, apskritai visus kviečiame švęsti keliaujant, juk tik keliaujant po gimtą šalį gali ją geriau pažinti ir pamilti.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Rekomenduojami video