Švedų gynybos ekspertai perspėja apie šiaurinei šalies daliai iškilusią karinę grėsmę. Pasak jų, Rusijos invazija į Baltijos šalis, jeigu jai Maskva ryžtųsi, turėtų prasidėti būtent nuo to.

Pažadino iš miego

Prieš kurį laiką rašėme apie nepaskelbto karo Rytų Ukrainoje pažadintus Švedijos politikus ir kariškius: užmigdyti pacifistinių nuotaikų, praradę budrumą jie pavojingai sumažino šalies ginkluotąsias pajėgas. Po tariamo Rusijos povandeninio laivo gaudynių Stokholmo archipelage 2014 m. paaiškėjo, kad net ir tokioms operacijoms itin trūksta karo laivų ir sraigtasparnių, pritaikytų priešo povandeniniams laivams „medžioti“. Dar anksčiau, 2013-ųjų pavasarį, Rusijos karinės oro pajėgos surengė pratybas virš Baltijos, kurių metu imitavo branduolinį smūgį Pietų Švedijai: prie pat Gotlando salos Švedijos krantų link pasukę strateginiai bombonešiai „Tu-22M3“, kurie gali būti apginkluoti branduolinėmis bombomis ir sparnuotosiomis raketomis su branduoliniais užtaisais, užėmė taikinių pietinėje Švedijos dalyje atakavimo pozicijas. Tai buvo tik pratybos. Nei bombonešiai, nei juos lydėję naikintuvai „Su-27“ nepažeidė Švedijos oro erdvės sienų, manevravo virš tarptautinių vandenų. NATO atstovų teigimu, bombonešiai „Tu-22M3“ imitavo smūgius vienai pietinėje Švedijos dalyje esančiai karinei bazei, šalia Stokholmo įsikūrusiai Signalų žvalgybos tarnybos būstinei ir kitiems taikiniams.

Minėti incidentai pakeitė Švedijos Vyriausybės požiūrį į šalies karinių pajėgų mažinimą ir Rusijos keliamų potencialių grėsmių vertinimą. Į Gotlando salą neseniai buvo sugrąžinta karinė įgula, kurios anksčiau buvo atsisakyta. Šios salos strateginė reikšmė itin didelė: jeigu Rusijos kariuomenei pavyktų ją užimti, rusai iš Gotlando galėtų kontroliuoti oro erdvę virš Baltijos ir jūrines komunikacijas. Mums tai ypač svarbu, nes agresijos prieš Baltijos šalis atveju iš Gotlando būtų galima bandyti užkirsti kelią atvykti į pagalbą skubančioms NATO pajėgoms.

Nemalonus scenarijus

Gotlando sala laikoma vartais į pietinę Švediją ir Baltijos šalis, tačiau, pasirodo, egzistuoja ir šiauriniai vartai. Apie jų svarbą neseniai dienraščio „Aftonbladet“ žurnalistams papasakojo keli švedų gynybos ekspertai. Remiantis Švedijos karališkosios karo akademijos ir Jungtinio gynybos tyrimų instituto specialistų vertinimais, daroma išvada, kad Rusijos agresijos atveju būtų puolama ne tik Gotlando sala, bet ir šiaurinė Švedijos dalis. Ši grėsmė, pasak ekspertų, iki šiol buvo menkai pastebima, tačiau dėl to ne mažiau reali. Pasak į atsargą išėjusio latvių kilmės Švedijos kariuomenės generolo majoro Karliso Neretniekso, rusų įsiveržimas į šalies šiaurę gali prasidėti net nesant karinei ir politinei įtampai kaimyninėse šalyse. „Būtent dėl to šis scenarijus yra ypač nemalonus“, – pabrėžė K.Neretnieksas.

„Aftonbladet“ tokią galimą įvykių eigą apibūdina taip: dar iki saulėtekio dangus virš Kirunos, toliausiai šiaurėje esančio Švedijos miesto, užtvindomas parašiutais. Tamsą tarsi plėšo daugybės sraigtasparnių rotoriai, prie svarbiausių kelių ir tiltų šiaurinėje Švedijoje leidžiasi rusų desantininkai. Kirunos oro uoste nutupia pirmasis karinis transportinis lėktuvas, po jo – kiti. Iš jų skubiai kraunama karinė technika, pirmiausia –  raketiniai priešlėktuvinės apsaugos kompleksai.

Netrukus Suomijos ir Rusijos sieną kerta pirmieji rusų tankai. Geležinės kolonos traukia Švedijos pusėn. Keturios Rusijos kariuomenės brigados, iš viso apie 25 tūkst. kariškių, skuba į Švedijos Norboteno regioną, šiaurės rytuose besiribojantį su Suomija. Rusai jį galėtų pasiekti per kelias dienas, o švedai neturėtų kuo jų sustabdyti, rašoma „Aftonbladet“ paskelbtame straipsnyje.

Taip, mintis, kad Rusija dėl kokių nors priežasčių galėtų užpulti neutralią Švediją, daugeliui šiuo metu gali pasirodyti neįtikėtina. Turbūt lygiai taip prieš 78 metus niekas nebūtų galėjęs patikėti, kad Rusija pradės karą su taikia ir neutralia Suomija. Šiai drąsiai pasipriešinus ir narsiai kovojus pavyko išsaugoti nepriklausomybę, bet Rusijai atiteko didelė jos teritorijos dalis. Sakoma, kad istorija mėgsta kartotis, tai Švedijai nieko gero nežada.

Perkeltų pozicijas

Pasak švedų ekspertų, daugelį metų debatai dėl karinio pavojaus Švedijai vykdavo tik dėl vienos vietos žemėlapyje – Gotlando salos, kuri gali būti užpulta Rusijos kilus stambesniam konfliktui Baltijos šalyse. Tačiau, pasak dimisijos generolo majoro K.Neretniekso, su kuriuo sutinka ir kai kurie kiti karo ekspertai, Norbotenas lygiai taip pat pažeidžiamas, kaip ir Gotlandas. Jei Rusija panorės išplėsti savo strateginės svarbos karinių bazių, esančių Kolos pusiasalyje šalia Murmansko, saugumo zoną, tai sukels tiesioginį pavojų Švedijai. Rusijai priklausančioje Kolos pusiasalio dalyje veikia strateginės paskirties atominių povandeninių lavių, apginkluotų branduolinėmis raketomis, bazės. Būtent šie laivai yra vadinamojo antrojo atsako priemonė: jie garantuoja, kad priešas negalės vienu atominiu smūgiu sunaikinti viso Rusijos branduolinio arsenalo ir sulauks atsakomojo smūgio. Strateginės paskirties povandeniniai laivai užtikrina branduolinį balansą, o tai yra pats svarbiausias Rusijos gynybinis interesas.

Be to, švedų ekspertų teigimu, šiuo metu Europoje esančių NATO pajėgų nepakanka galimai Rusijos agresijai prieš Baltijos šalis atremti. Neišvengiamai prireiks pastiprinimo iš kitos Atlanto pusės, o rusų povandeniniai laivai ir karo lėktuvai, laukiantys įsakymų savo bazėse Kolos pusiasalyje, gali tam gerokai sutrukdyti.

„Jeigu Rusija pradės ruoštis pulti Baltijos šalis arba nuspręs, kad karas Europoje neišvengiamas, ji, be jokių abejonių, nuspręs apginti savo karinius resursus Kolos pusiasalyje“, – teigė K.Neretnieksas. Tokiu atveju Rusijos karinė vadovybė gali nutarti perkelti priešlėktuvinės gynybos sistemas toliau į vakarus, į šiaurinę Švediją. „Tada jie galėtų 500–600 kilometrų išplėsti apsauginę zoną virš Murmansko. Be to, pasiektų NATO jūrų laivyno ir aviacijos bazes Šiaurės Norvegijoje. Jei pakvips rimta krize, rusai bus labai suinteresuoti perkelti savo priešlėktuvines pajėgas į šiaurinę Norvegijos, Švedijos ir Suomijos dalį“, – tvirtino atsargos generolas majoras. Taip esą gerokai sumažėtų NATO antskrydžių prieš Rusijos karines bazes Kolos pusiasalyje pavojus: juk skristi 500 ar 600 kilometrų virš regiono, kur tave gali numušti, yra labai labai sunku.

Šaukštai po pietų

Pasak „Aftonbladet“, ekspertų skaičiavimais, netikėto Suomijos užpuolimo atveju rusams prireiktų 4 ar 5 dienų, kad pasiektų šiaurinę Švediją. Tačiau jei suomiai suspėtų paskelbti mobilizaciją, jie rusų kelionę į Švediją galėtų pailginti savaitėmis.

„Viskas gali klostytis gana nuožmiai. Suomija turi gausias ir geras sausumos pajėgas. Jos turi gerą potencialą sulėtinti rusų veržimąsi. Mes esame labai priklausomi nuo Suomijos. Patys praktiškai neturime nieko priešpastatyti“, – sakė žurnalistams K.Neretnieksas. Šiaurinėje Švedijoje dislokuotas tik vienas sausumos kariuomenės pulkas, kuris karo atveju galėtų būti perorganizuotas į vieną jėgerių ir du mechanizuotus batalionus su tankais ir šarvuočiais. Dabar šiame regione yra mažiau nei 1 200 karių ir karininkų, vos 24 artilerijos pabūklai. Generolo majoro teigimu, įsiveržimo atveju reikėtų kliautis mobilizacija, o galimas pastiprinimas iš Pietų Švedijos neduotų norimo efekto. Juk Švedijos kariuomenė labai maža, vos 13–14 tūkst. kariškių. Ne kažin ką būtų galima pasiųsti į šiaurę, be to, tokia pagalba užtruktų. Šaukštai gali būti jau po pietų.

Tiesa, jei NATO nuspręstų padėti Švedijai, kuri nepriklauso aljansui, rusus pristabdyti galėtų šiaurinėje Norvegijoje dislokuota atsarginė jūrų pėstininkų brigada. K.Neretniekso manymu, amerikiečiai galėtų panaudoti ją kaip instrumentą, kad sunaikintų rusų priešlėktuvinės gynybos sistemas Švedijoje.

Skandinavijos pusiasalio šiaurinė dalis kariniu požiūriu Rusijai yra svarbesnė už Baltijos jūrą, teigė Švedijos gynybos instituto ekspertas Peteris Mattssonas. Pasak jo, prireikus Baltijos jūrą galima užblokuoti, ir Rusijos pajėgoms būtų sunku iš jos ištrūkti. Tačiau iš Murmansko veda atviras jūrų kelias į Atlantą. „Jie ten sutelkė daug pajėgų, įdiegė operatyvinį strateginį valdymą. Visiškai akivaizdu, kad jie pasikliauja šiaurine kryptimi“, – sakė ekspertas. Jo manymu, minėtasis įsiveržimo į Švedijos šiaurę scenarijus yra gana tikėtinas. Esą būtina kaip galima toliau perkelti priešlėktuvinės gynybos pozicijas, jeigu norima gerai apginti save. Tačiau, eksperto teigimu, kažin ar toks įsiveržimas galėtų įvykti artimiausioje ateityje: rusų pajėgos, nors ir didinamos, vis dar yra per mažos. Kad puolimas būtų sėkmingas, esą reikia turėti mažiausiai trigubą jėgų persvarą, o Rusija šiandien tokių pajėgų neturi. Gal švedams dar užteks laiko deramai pasirūpinti ir šiauriniais vartais į Baltijos regioną?