„Intensyviai ieškau buto nuomai. Radau tikrai patinkantį variantą, bet iš kaimynų sužinojau, kad butas lyg ir areštuotas. Ar galima tokį butą nuomoti?“ – klausia Sandra iš Klaipėdos.

Atsako advokatų kontoros „Borevičius ir partneriai“ teisininkė Vaida Kumštytė.

Civilinio kodekso 4.37 str. 1 d. yra numatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi nuosavybės teise turėdamas nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, butą, savininkas turi teisę juo naudotis, jį išnuomoti, parduoti ir pan. Tačiau galimi tokie atvejai, kad nuosavybės teise turimam nekilnojamajam turtui yra taikomas areštas.

Turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Taigi teismas, taikydamas savininkui priklausančio turto areštą, gali visiškai apriboti savininko nuosavybės teises į areštuotą turtą arba apriboti dalį jų, taip pat gali numatyti, kad apribojimai taikomi tik tam tikroms valdymą, naudojimą ir disponavimą sudarančioms savininko teisėms.

Areštuojant nekilnojamąjį turtą, paprastai yra taikomas turto areštas su disponavimo teisės apribojimu. Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str., turto disponavimo teisės apribojimas yra teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Taigi tuo atveju, jeigu skaitytojos norimam išsinuomoti butui yra nustatytas turto areštas su disponavimo teisės apribojimu, jo išnuomojimas nėra galimas, nebent areštą nustatęs teismas būtų išaiškinęs kitaip.

Jeigu nuomos santykiai atsiranda pirmiau nei nekilnojamojo turto areštas, tuomet aktualus yra CPK 686 str. Jame yra numatyta, kad išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutarties šio turto areštas nekeičia, tačiau antstolis gali reikalauti nutraukti nuomos (panaudos) sutartį Civiliniame kodekse numatytais pagrindais. Žinoma, šiuo atveju nuomos sutartis galėtų būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik tokiu atveju, jeigu būtų įregistruota viešame registre.

Remiantis vien skaitytojos pateikta informacija, vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar nuomotojas gali nuomoti areštuotą butą negalime, nes areštuoto buto nuomos galimybė priklauso nuo teismo nutartyje nustatyto konkretaus draudimo. Tačiau paprastai, esant nustatytam turto areštui su disponavimo teisės apribojimu, tokio turto nuoma negalima, nebent teismas yra išaiškinęs kitaip. Skaitytojai, prieš nuomojantis butą, rekomenduotina išsiaiškinti, kokio pobūdžio turto areštas yra nustatytas, taip pat įvertinti buto arešto galimas pasekmes, t.y. priverstinį turto pardavimą iš varžytynių.

Anksčiau pateikta informacija yra bendro pobūdžio, pagrįsta aktualiomis Civilinio kodekso, Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatomis, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečias esamos situacijos aplinkybes.