Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ar vienatvė pavojinga?

Vienatvė ir vienišumas nėra bloga jausena, jei mokama išnaudoti jos privalumus. Tačiau kas gi yra toji vienatvė?

Socialiniai ryšiai būtini

Žmonės yra socialios būtybės, kurios remiasi viena į kitą laimės ir nelaimės atveju. Štai Londone atliktas tyrimas atskleidžia įdomią skirtybę tarp vienatvės jausmo ir socialinės izoliacijos. Tik tada, kai į vienatvę pradedama žiūrėti per socialinę terpę, galima išvysti, kokie subjektyvūs tie jausmai būna iš tikrųjų. Yra žmonių, kurie gali gyventi vienas nuo kito labai toli, mažai bendrauti su savo šeima ir visiškai nesijausti vieniši. Kiti aktyviai leidžia laiką, nuolat susitinka su šeima ir draugais, jų namuose pilna žmonių, tačiau vienatvės jausmas jų vis tiek neapleidžia.

Viskas tampa kur kas sunkiau, kai vertinama pagyvenusių žmonių vienatvė. Tyrėjai nusprendė išsiaiškinti, kas pavojingiau – būti izoliuotiems ar vienišiems, ir ištyrė 6 500 vyrų bei moterų, vyresnių nei 52 metų, duomenis. Buvo aptarta ir jų mirties rizika 12 metų laikotarpiu. Išvadą nesunku numanyti – socialinė izoliacija kur kas pavojingesnė nei vienatvė. Taip pat nustatyta, kad, siekiant išsaugoti gerą sveikatą, socialiniai ryšiai yra būtini.

Nostalgija praeičiai

Kam jaučiama nostalgija? Dažniausiai praėjusiems, pasibaigusiems dalykams, kurie mūsų gyvenime užėmė svarbią vietą. Šis jausmas neretai apima esant toli nuo savo namų. Tokia jausena kai kuriems asmenims gali turėti ir neigiamų pasekmių. Statistiniai duomenys rodo, kad 70 proc. žmonių, palikusių savo šalį, išgyvena liūdesį ir nostalgiją, o kai kurie netgi patiria stiprią depresiją, panikos atakas, nemigą, naktinius košmarus, o vėliau save izoliuoja nuo aplinkos.

Socialinis pakaitalas

Į vienatvę kitaip pažvelgė Bufalo ir Majamio universitetų mokslininkai. Jie ėmė nagrinėti tai, ką patys pavadino socialinio surogato hipoteze.

Teorija teigia, kad televizija (ko gero, apskritai visa žiniasklaida) yra tarsi surogatas žmonėms, trokštantiems formuoti reikšmingus socialinius santykius. Ekspertai stebėjo, kaip žmonės žvelgė į savo mėgstamas laidas, dėl kokių priežasčių jas žiūrėjo, kaip apibūdino jose dalyvaujančius herojus ir kaip esami santykiai veikia žmogaus norą žiūrėti tam tikrą šou, filmą ar serialą.

Paaiškėjo, kad socialinio pakaitalo labiausiai trokšta vieniši, savivertės stokojantys ar nedarnius santykius su artimu žmogumi kuriantys asmenys. Tarp jų ir televizijos herojų tarsi klostosi tam tikri santykiai, nes smegenys žmones iš ekrano pradeda suvokti lyg artimus draugus: dėl jų išgyvenama, nervinamasi, su nekantrumu laukiama, kas nutiks vėliau, o situacijos atrodo labai asmeniškos, savos. Kuo stipresnis vienatvės jausmas, tuo stipresnis šis ryšys. Beje, daugumą tokie vienakrypčiai santykiai visiškai tenkina.

Vienatve užsikrečiama?

Čikagos universiteto mokslininkai tikina, kad vienatvė – it kokia bakterija, kuria užkrečiami ir kiti. Tarkime, žmogus jaučiasi blogai, jį viskas erzina, nervina, o užsukęs draugas, draugė ar tiesiog kaimynas padaro tai, kas surūgėlį priverčia jaustis nekomfortiškai. Jeigu nuotaika būtų buvusi geresnė, žmogus net nebūtų sureagavęs, tačiau dabar nemalonius išgyvenimus jis suka it užstrigusią plokštelę. Pasekmė gali būti net nutraukti santykiai žmogumi, kuris sukėlė neigiamas emocijas. Toks scenarijus vėliau gali būti perduodamas ir kitiems žmonėms, todėl nenuostabu, kad vienatvės jausmas, kaip tikina mokslininkai, plinta it bakterija.

Net jeigu skamba neįtikinamai ir keistai, nustatyta, kad vieniši žmonės kartais savo elgesiu patys sau kenkia ir socialiniame gyvenime tik dreifuoja. Tyrimas, kuriame dalyvavo 5 000 žmonių, tik patvirtino, kad vieniši žmonės savo būseną perduoda kitiems.

Smegenų darbas

Įrodyta, kad vienišų žmonių smegenys labai skiriasi nuo neišgyvenančiųjų chroniškos vienatvės. Tyrimas, atliktas Čikagos universitete, buvo orientuotas į žmones, kurių atsakymai į klausimus anketoje identifikavo juos kaip izoliuotus ir vienišus.

Tokiems asmenims rodant besilinksminančių žmonių nuotraukas, tam tikroje jų smegenų dalyje, kuri reaguoja į apdovanojimus ir pasitenkinimą, buvo matomas mažiausias aktyvumas. Mokslininkai negalėjo pasakyti, ar aktyvumo nebuvimą lėmė vienatvė, ar būtent ilga socialinė izoliacija sukėlė tokią smegenų reakciją.

Vienatvė pavojinga gyvybei?

Visi žmonės kartais jaučiasi vieniši. Tai ne tik emocinė būsena. Šis jausmas, tapęs chroniškas, gali sukelti tam tikras ligas.

Tai mokslininkams pavyko nustatyti jau seniau, tačiau ilgai buvo neaišku, kas vyksta organizme, kad vieniši žmonės miršta net 14 proc. dažniau. Anot mokslininkų, jeigu žmogus jaučiasi socialiai izoliuotas, jo organizme sukeliami procesai, vadinami ūmine reakcija į stresą.

Jau žinoma, kad dėl jos organizme sutrinka baltųjų kraujo ląstelių gamyba. Taigi vienišų žmonių imunitetas yra kur kas silpnesnis. Čikagos ir Kalifornijos universitetų mokslininkai tęsė jau seniai pradėtą tyrimą, kurio metu nustatyta, kad jaučiama socialinė izoliacija yra glaudžiai susijusi su bakterinėmis ir virusinėmis ligomis. Buvo tiriamas fenomenas, vadinamas potrauminio streso sutrikimu. Tai – emocinis sutrikimas, kuris atsiranda po labai didelės fizinės ar psichinės traumos. Mokslininkai tyrė ir stebėjo ne tik žmones, bet ir itin socia-

lius primatus – rezusus. Pasirodo, leukocitų gamyba ir vienišumas yra susiję. Potrauminio streso sutrikimo simptomų nustatyta ištyrus 141 vienišo vyresnio amžiaus individo baltuosius kraujo kūnelius. Tyrimą atlikę mokslininkai taip pat tikino, kad tokio ryšio negalima paaiškinti nei depresija, nei stresu – tai susiję su vienatvės jausmu. Be to, užfiksuotas ir simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimas. Emocinio sutrikimo pėdsakų aptikta ir praėjus 12 mėnesių po to, kai ligos buvo pradėtos gydyti.

Jeigu žmogus jaučiasi socialiai izoliuotas, jo organizme sukeliami procesai, vadinami ūmine reakcija į stresą

Kad vienišumo jausmas nežlugdytų...

Savipagalbos knygų autorė Toni Bernhard portale „Psychology Today“ dalijasi dešimčia patarimų.

Nekaltinkite savęs

Kaltinti save dėl to, kaip jaučiatės, ir nenaudinga, ir neverta. Blogos situacijos, nepalankios aplinkybės tiesiog susidėjo į krūvą, todėl jus užliejo vienatvė. Tai nėra jūsų kaltė.

Atgaiva augintinių draugijoje

Galimybių apstu: mylimas augintinis, mėgstamas maistas, širdžiai miela knyga ar įtraukiantis serialas. Galiausiai – ramus pasivaikščiojimas gamtos apsuptyje. Daugelis dalykų gali sumažinti vienatvės jausmą. Eksperimentuokite ir sužinokite, kas geriausiai padeda būtent jums.

Užmegzkite ryšį su draugu

Pagalvokite apie žmogų, kuris visuomet jus palaikydavo ar kuris net juodžiausiomis akimirkomis sugebėdavo jus prajuokinti. Susisiekite su juo. Iš pradžių bus sunku prisiversti tai padaryti, bet žinodami, kad privalote, nebijokite savęs kiek stumtelėti. Dabar jums šio draugo reikia kaip niekad.

Išbandykite kūrybą

Nebūtina tapti pasaulinio lygio menininku. Kūrybinę gyslelę turime visi. Tik neretai visiškai nepelnytai ją pamirštame. Sužadinkite sau norą kurti kad ir paprastus dalykus: galbūt pats metas išmokti siuvinėti, užsirašyti į keramikos būrelį, pabandyti kurti papuošalus ar dekoracijas? Galbūt tiesiog norėtumėte paspalvinti ar sudėlioti dėlionę? Leiskite lietis savo fantazijai.

Padėkite tiems, kam to reikia

Galbūt turite senyvo amžiaus kaimyną ar draugą, kuriam reikia jūsų paramos? Padėdami kitiems, ir sau palengvinsite vienišumo jausmą, nes mažiau apie save galvosite. Išsikalbėkite apie savo jausmus, išliekite juos kam tik norite: geram draugui, kolegai, giminaičiui, tėvams, galiausiai – kad ir savo augintiniui ar ašaras naktimis sugeriančiai pagalvei. Svarbiausia, kad šios mintys ištrūktų ir neliktų graužti jūsų iš vidaus.

Pasitelkite vizualizaciją

Užsimerkite ir pagalvokite apie vieną vienintelę vietą, kurioje šiuo metu labiausiai norėtumėte būti – galbūt tai tėvų namai, tolimi tropiniai kraštai ar visuomet žavintis miestas, į kurį vis svajojate grįžti. Įsivaizduokite ir ten esančius žmones. Ar džiaugiatės dėl jų? Gebėjimas džiaugtis dėl kitų žmonių padeda įveikti vienatvę, taigi galiausiai ir patys tapsite laimingesni.

Vienatvė yra laikina

Įsivaizduokite, kad vienatvė – tarsi senas draugas, visiškai netikėtai trumpam užsukęs paviešėti. Nevenkite jos, nebėkite šalin, tiesiog priimkite ją. Jei nepripažinsite savo jausmų, nuolat bėgsite nuo jų, sau tik dar labiau pakenksite. Skausmingas emocijas įsileisdami į širdį, jas nuginkluojate.

Gyvenimasne linksmybių puota

Neverta abejoti, kad išauš diena, kai į pasaulį pažvelgsite naujai. Supraskite ir pripažinkite sau, kad toli gražu ne visuomet turėsite tai, ko norite ar apie ką svajojate, bet atėjus naujai dienai vėl galėsite to siekti. Svarbiausia suvokti, kad vienatvė yra laikina.

Dainuokite

Praktiškai neįmanoma jaustis vienišam dainuojant. Išbandykite karaokę, užtraukite prausdamiesi po dušu ar tiesiog niūniuokite sau po nosimi. Darykite kaip tik norite, kad tik palengvėtų!

Rekomenduojami video