Šiandien turėtų būti pakloti naujos Lietuvos valdžios pamatai: Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su Lietuvos socialdemokratų partija ketina pasirašyti valdančiosios koalicijos sutartį. „Valstiečių laikraštis“ klausia, ar esama pagrindo manyti, kad ši valdančioji dauguma bus patvari ir valdys šalį visą kadenciją?

Sąlygų tam yra

Antanas Kulakauskas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas, istorikas

Ar naujoji koalicija ilgai išsilaikys (tam, manau, sąlygų yra), pirmiausia priklausys nuo LVŽS: kaip ji išlaikys išbandymą valdžia? Valdymo patirties nacionaliniu mastu yra turėję tik keletas jų narių, pati partija jos stokoja. Palyginti su smarkiai mažesniais jų koalicijos partneriais, krinta į akis tai, kad daug žmonių apskritai pirmą kartą ateina į praktinę politiką. Intelektinio potencialo yra nemažai, gal net daugiau, nei kai kuriose kitose partijose, bet jis dažnai yra teorinis, neišbandytas praktikoje. O tai skirtingi dalykai – suderinti pasitikėjimą savo žiniomis ir ambicijas. Paprastai tai sukelia konfliktų.

Svarbus ir lyderystės klausimas. Šiuo atveju partijos lyderis netampa vykdomosios valdžios galva, kaip būdavo įprastai. Bet tai nereiškia, kad tai blogai. Aš nesiimu nieko prognozuoti. Tai, kaip dabar elgiasi „valstiečių“ partija su partneriais derėdamasi dėl Vyriausybės, apskritai bendraudama su žiniasklaida, mano manymu, vertintina teigiamai – duočiau jiems 9 balus iš 10. O kaip bus toliau, pamatysime.

Spaudimas bus didelis

Nikolajus Medvedevas, Nepriklausomybės Akto signataras

Kol kas matyti, kad tarp abiejų partijų panašumų daugiau negu skirtumų. Koalicijos tvarumo požiūriu tai geras dalykas. Socialdemokratai pralaimėjo todėl, kad manė esantys tikri socialdemokratai. O iš tikrųjų ir konservatoriai, ir socialdemokratai turi liberalizmo bruožų. Kai vyksta tokia krizė, išties reikia duoti daugiau galimybių verslui. Bet jų buvo duota ne visam verslui, o tik stambiajam. Leista apiplėšti Lietuvos žmones. Todėl šios dvi partijos per rinkimus taip nukentėjo, ypač socialdemokratai. Jie verslo labui paaukojo savo identitetą, savo esmę.

Ekonomika pagerėjo, o žmonių gyvenimas – ne. Labiausiai laimėjo turtingųjų sluoksnis, vidurinysis dar labiau suplonėjo, o beturčių sluoksnis pasakė: tai ką, mus apiplėšė? Ir atsirado gelbėtojai – „valstiečiai“. Kaip jiems pavyks, nežinau. Ekonominė padėtis dabar leidžia šiek tiek pagerinti žmonių gyvenimą. Bet reformos nuteiks prieš juos visą ekonominį elitą. Ar jie atlaikys tą spaudimą, neaišku. Turtingųjų klasei visiškai nepakeliui su „valstiečiais“. Nors Lietuvoje jų mažuma, bet jų rankose pinigai, kurie viską lemia. Todėl spaudimas bus labai didelis.

Egidijus Bičkauskas, advokatas, Nepriklausomybės akto signataras

Iš pirmo žvilgsnio koalicija atrodo pakankamai tvirta – juk abi partijos yra kairiosios. Ideologiškai jos panašios, tačiau „valstiečių ir žaliųjų“ sąrašas – nevienalypis, todėl sunku spręsti apie jų politines nuostatas, čia gali būti įvairių pasikeitimų.

Nors Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nėra naujokė politiniame gyvenime, šiuo metu savo patirtimi ir mokėjimu žaisti politinius žaidimus ji neprilygsta pralaimėjusiai rinkimus Socialdemokratų partijai. Tai, kad socialdemokratai juos žais, akivaizdu, nes tokie žaidimai reikalingi, kad partija išliktų.

Konkurencijos tarp šių koalicijos partnerių  bus, bus ir bėdų vertimo vieni kitiems, todėl nestabilumo pakaks. Pagrindinė takoskyra gali būti naujasis Darbo kodeksas, tačiau nematau problemų, kurių neišspręstų „valstiečiai ir žalieji“.

Artimiausiu metu koalicija neturėtų žlugti.