Amerikiečiai mokslininkai atliko tyrimus ir padarė išvadą, kad ekologiški maisto produktai nuo įprastų labiausiai skiriasi kaina, o ne nauda sveikatai.
Daugelis iš mūsų iki šiol esame šventai įsitikinę, kad ekologiški maisto produktai yra neabejotinas gėris, kad jie daug kartų naudingesni sveikatai nei įprasti maisto produktai. Tai tarsi dėsnis, kuriuo negalima abejoti. Tačiau iki šiol galiojusi schema pradeda pleišėti. Pirmą kartą „Valstiečių laikraštis“ pateikia kitokią nuomonę, kuri gali labai sujaukti jūsų vaizduotėje susidarytą ekologiškų produktų naudingumo įvaizdį.
Teiginiai be įrodymų
Ekologiškų produktų kokybe iki šiol mes galėjome abejoti tik tais atvejais, kai augintojai ir perdirbėjai nesilaikydavo būtinų reikalavimų. Atsivertęs vieną iš daugelio tinklalapių internete apie ekologišką maistą, skaitau: „Ekologiškuose produktuose yra iki 90 proc. daugiau vitamino C nei įprastuose, ekologiškame cukruje yra 2,5 karto daugiau magnio, kalcio, per 7 kartus daugiau kalio, ekologiškas maistas yra skanesnis, jame daugiau maistingųjų medžiagų, šie produktai naudingesni sveikatai ir t. t.“ Necituosiu prekybininkų aiškinimų turguose ir turgeliuose. Tarsi nepadoru abejoti, kai žmogus, žiūrėdamas tau į akis, sako, kad augino kaip sau, o dabar štai atplėšia nuo savęs ir tau parduoda. Tiesa, parduoda gerokai brangiau, tačiau pirk ir dėkok parduodančiajam, nes jeigu ne jis, tai tamstelė ir toliau nuodytumeisi įprastu, t. y. chemizuotu, maistu. Tačiau, paprašius įrodymų, iki šiol galiojusi neginčijamo gėrio schema pradeda pleišėti.
Taip susiformavo nuomonė
Daug metų ekologiškų produktų srityje dirbusi sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė bene pirmoji šios srities specialistė Lietuvoje atvirai paragino suabejoti tikrąja ekologiškų produktų verte. Ji paragino vadovaujantis ne emocijomis, o protu pasverti, ar pagrįstai mes už ekologiškus produktus mokame gerokai daugiau nei už įprastus, ar tikrai jie naudingesni sveikatai nei įprasti.
Jau girdžiu, kaip kai kurie skaitantieji šias eilutes kužda: šitą žurnalistą ir maisto technologę papirko ekologiškų produktų konkurentai. Taigi, Raminta, kas jūs esate, kokia jūsų patirtis, kodėl apie tai prabilote bene pirmoji Lietuvoje?
„Daug metų dirbau maisto pramonės sektoriuje, vėliau perėjau prie ekologiškų produktų vertinimo, tikrindavau ekologiškus maisto produktus gaminančias įmones, kaip jos laikosi reikalavimų. Per tuos metus susiformavo nuomonė, kurios neturiu teisės slėpti nuo vartotojų, nes daugelis iš jų nežino specifinių niuansų“, – paaiškino R.Bogušienė.
Kodėl tyli kolegos maisto technologai?
„Vieni gal nesusimąsto, kiti gal suinteresuoti. Aš esu nepriklausoma, viską mačiau savo akimis. Kita vertus, aš nedarau kategoriškų išvadų – pateikdama argumentus, kalbu apie tai, kas iki šiol buvo nutylima“, – teigė R.Bogušienė.
Palikta gamintojų sąžinei
Taigi atmeskime emocijas ir vadovaukimės tik faktais. Teisės aktuose nerasime teiginių, kad ekologiški maisto produktai turi tiesioginį ryšį su sveikatingumu. Juose rašoma tik apie tai, kad ekologiški maisto produktai turi būti auginami laikantis griežtesnių reikalavimų. Pavyzdžiui, augindami grūdus, daržoves ar kt. ūkininkai negali naudoti tam tikrų sintetinių cheminių medžiagų, privalo pildyti nustatytus dokumentus, pasirinkti nustatytą sėklą. Puiku, o kas kelia įtarimų?
„Idealiai užauginus pomidorus, abejonių kyla dėl to, kas vyksta vėliau. Pavyzdžiui, ekologiškai užauginome pomidorus ir nusprendėme pagaminti iš jų pastą. Tai štai, imantis pastos gamybos, niekas neriboja, kiek naudojame druskos, cukraus. Pastarasis gali būti ekologiškas, tačiau jis lygiai toks pat rafinuotas, gali būti stipriai perdirbtas ir sveikatai naudos tikrai nepridės“, – priminė R.Bogušienė.
Maža to. Nesitikėkite, kad, gaminant ekologišką pomidorų pastą, bus naudojama 90 proc. šviežių pomidorų. Nėra tokio reikalavimo. Tai palikta gamintojo sąžinei, o ją labai dažnai sugraužia noras daugiau ir greičiau uždirbti. Taigi dažniausiai perkame ne ekologišką, o tik ekologiškos kilmės pomidorų pastą.
Skirtinga kaina, o ne nauda
Nejaugi technologė paneigs ir į mūsų sąmonę įkaltą teiginį, kad ekologiškų produktų maistinė vertė yra daug kartų didesnė nei įprastų maisto produktų?
„Maistiniu požiūriu, kai vertiname angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų kiekį, skirtumų tarp ekologiškų ir įprastų maisto produktų dažniausiai nenustatoma arba jie priklauso nuo dirvos, klimato sąlygų ir kitų veiksnių. Jokie tyrimai nepatvirtino, kad ekologiški produktai yra maistingesni“, – sakė R.Bogušienė.
Lietuvoje nepatvirtino, tai gal patvirtino JAV? Juk ši šalis yra didžiausia ekologiškų produktų vartotoja pasaulyje – amerikiečiai vis dar pamišę dėl organinių produktų (taip JAV vadinami ekologiški produktai). Kas jau kas, o amerikiečiai tikrai turi pinigų tokiems tyrimams atlikti. Taip, amerikiečiai mokslininkai atliko tokius tyrimus ir kol kas padarė išvadą, kad ekologiški maisto produktai nuo įprastų daugiausia skiriasi kaina, o ne nauda mūsų organizmui. Apie šiuos tyrimus 2012 m. paskelbė žurnalas „Annals of Internal Medicine“, o 2014 m. – žurnalas „British Journal of Nutrition“.
Esminių skirtumų neužfiksavo
Stanfordo universiteto medicinos centro Kalifornijoje (JAV) mokslininkai apžvelgė daugybę ekologišką ir įprastą maistą lyginusių tyrimų ir mokslinių darbų. Tyrimus atliko ir mokslų daktarė bei ilgametė gydytoja terapeutė Dena Bravata.
„Kai pacientai manęs klausdavo, ar ekologiški produktai yra naudingesni sveikatai už įprastus, negalėdavau jiems argumentuotai patarti, nes nebuvo atlikta tokių tyrimų. Dabar galiu pasakyti, kad, jeigu kalbame apie naudą sveikatai, tai esminių skirtumų tarp jų nėra“, – pasakojo D.Bravata.
Tyrime dalyvavusi mokslininkė Crystal Smith Spangler pripažino: „Tyrimai patvirtino tik tai, kad rizika, jog ekologiški vaisiai ir daržovės turės pesticidų, yra apie 30 proc. mažesnė nei auginamų įprastomis sąlygomis, tačiau klystume manydami, jog ekologiškuose produktuose pesticidų nėra – tiesiog jie neviršija leistinų normų.“ Žinoma, kitas reikalas, kad patys žmonės ir nustatė tas leistinas normas, ir niekas negali paaiškinti, kodėl jos tokios, o ne kitokios. Todėl ir močiutės darže užaugintos tos pačios veislės braškės yra daug skanesnės nei atvežtos iš saulėtosios Ispanijos. Tačiau ir vienos, ir kitos leistinų pesticidų normų neviršija.
Mažos tyrimų apimtys
Dar vienas vyraujantis mitas – visi į prekybos tinklus ir parduotuves ar turgelius patekę ekologiški produktai yra patikrinti, paimti tyrimams jų mėginiai ir juose tikrai nėra, pavyzdžiui, pesticidų.
„Vadovaujantis teisės aktais, patikrinama tik apie 5 proc. visų ūkio subjektų produkcijos. Lietuvoje sertifikuota apie 2 700 ekologiškai ūkininkaujančių ūkių, taigi patikrinama tik apie 135 ūkiai, o kiti tikrinami tik kilus įtarimui, kad produktai galėjo susimaišyti ar dėl kitų priežasčių“, – priminė R.Bogušienė.
Kitas daugeliui nežinomas niuansas – tyrimai ne tik brangiai kainuoja, bet ir neįmanoma produktų ištirti dėl įvairių priežasčių.
„Tarkime, jeigu norime nustatyti, ar gaminant rūkytą ekologišką dešrą buvo panaudota maisto priedų, turime tiksliai žinoti, kokio konkrečiai priedo ieškome. Taip pat ir dėl pesticidų – rinkoje naudojama šimtai rūšių pesticidų, o tyrimais galime nustatyti tik ieškodami konkretaus pesticido, o ne visų iš karto“, – teigė R.Bogušienė.
Taigi išsamūs tyrimai kainuotų labai brangiai, tiesiog neapsimokėtų jų atlikti. Todėl jie ir neatliekami.
Mįslinga prielaida
Norime pabrėžti, kad neketiname neigti ekologiškų produktų naudingumo. Jeigu šie produktai tikrai užauginti visais atžvilgiais saugioje aplinkoje, privalumai akivaizdūs, bet, žinoma, ne tiek, kiek mums buvo ir tebėra bandoma įpiršti. Kita vertus, šiais laikais tiek Lietuvoje, tiek ES labai sunku surasti absoliučiai saugią ir izoliuotą nuo kitų ūkių poveikio zoną, tinkančią užsiimti ekologiniu ūkininkavimu. Pasiteisinimai, kad reikalavimai nepažeidžiami, neturėtų paguosti. Taigi, kai ekologiškų produktų pardavėjai jus apibers fantastiniais teiginiais, verta paprašyti, kad tokius argumentus jie pagrįstų konkrečių tyrimų duomenimis ir paaiškintų, kaip nutiko stebuklas, kad jų parduodamose daržovėse yra 90 proc. daugiau vitaminų nei užaugintose įprastu būdu ir kad jie stebuklingai tapo sveikatingumo šaltiniu.
„Deja, esame priversti daryti prielaidą, kad sukurta ekologiškų produktų auginimo, perdirbimo ir pardavimo sistema palanki tam tikriems rinkos dalyviams“, – atsisveikindama uždavė mįslę R.Bogušienė.
O mes pridursime – tik nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, ar pardavėjai sugebės mus mulkinti, ar mes sugebėsime matyti ne tik rožinę, bet ir kitas spalvas.