Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektui ir teiks jį svarstyti Seimui.

 Mažins socialinę atskirtį

 Galima tik spėlioti, ar nueinančiame ir, kaip parodė pirmasis rinkimų turas, menką rinkėjų pasitikėjimą užsitarnavusiame Seime įsiplieks karšti debatai dėl 2017 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų. Galų gale naująjį šalies biudžetą tvirtins naujos sudėties Seimas, o dabartiniams jo nariams, ypač tiems, kuriems rinkėjai parodė duris, kažin ar pakaks patriotiškumo atkakliai ginti savo rinkimų apygardų gyventojų interesus.

Finansų ministerijos parengtame įstatymo projekte numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos (kartu su ES investicijomis ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis) 2017 m. sudarys 9,997 mlrd. eurų, arba 5,9 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 10,580 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau nei 2016 m. Pasak Vyriausybės atstovų, prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc. daugiau nei šiais metais.

Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, pagrindiniai kitų metų biudžeto akcentai – dėmesys socialinės atskirties mažinimui ir krašto apsaugos stiprinimui. Jei kadenciją baigianti Vyriausybė pagaliau realiais darbais, o ne žodžiais nusprendė iš esmės spręsti itin opią socialinės atskirties problemą, regionuose gyvenantys žmonės, be jokios abejonės, tai sveikintų. Tačiau ar tikrai esama priežasčių manyti, kad kitąmet finansiniai savivaldybių aruodai bus pilnesni?

Gali iškilti problemų

Rimantas Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas–patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais, „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad bent jau 22 savivaldybėse iš 60 kitąmet tikrai bus kur kas geriau. „2011–2014 m. iš savivaldybių buvo atimtas vadinamasis natūralus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) prieaugis, susidarantis dėl natūralaus ekonomikos augimo. 2015-aisiais išsikovojome pakeisti šią nuostatą, ir buvo grįžta prie ankstesnės tvarkos, kuri galiojo visą dešimtmetį. Dalis savivaldybių jau šiais metais gauna jos atkūrimo naudą, o visa apimtimi ja kitąmet galės pasinaudoti 22 savivaldybės“, – sakė R.Čapas.

Tačiau, pasak pašnekovo, dalyje šalies savivaldybių išliks santykinai sunki situacija, palyginti su 2016 m. „Kai kurioms gali tekti truputėlį daugiau iš valstybės investicijų programos skiriamų lėšų, bet mano nuojauta sako, kad bus problemų dėl savivaldybių skolinimosi galimybių ribojimo. Tad šiuo požiūriu savivaldybėms bus liūdniau nei šiais metais“, – pabrėžė R.Čapas. Pasak jo, Finansų ministerijos parengto Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekte numatytas grynojo metinio skolinimosi galimybių ribojimas. Jau 2017 m. 57 savivaldybėms grynasis metinis skolinimasis bus sumažintas iki tokio lygio, kad iš esmės jos nebegalės skolintis. „Kadangi įgyvendinant ir ES finansuojamus, ir valstybės investicijų programos remiamus investicinius projektus iš savivaldybių dažniausiai reikalaujama prisidėti nuosavomis lėšomis (kartais net 15 proc., o atskirose srityse – netgi iki 50 proc.), savivaldybėms dėl to gali iškilti problemų“, – sakė ekspertas.

R.Čapo teigimu, sprendžiant iš šių metų savivaldybių biudžetų rodiklių, būtų galima konstatuoti, kad absoliuti dauguma savivaldybių gauna tokias pajamas, kokias 2016 m. ir buvo prognozavusi Finansų ministerija. „Tad šia prasme krizės nėra. Kitas dalykas – nemažos dalies savivaldybių pajamos dar net nepasiekė prieškrizinio lygio, jeigu jas vertintume palyginamosiomis sąlygomis ir dydžiais. Nuo 2009 m. savivaldybėms iki 85 proc. kompensuodavo sumažėjusias pajamas, ir tai įstūmė jas į dotacijų kapšą. Jos vis dar negali laisvai įgyvendinti savo bendruomenių poreikių. Ši problema iš dalies yra išlikusi, bet tikiuosi, kad per keletą metų ją pavyks išspręsti“, – sakė pašnekovas. Jis nesiėmė svarstyti, ar naujasis biudžeto rodiklių įstatymo projektas atlieps daugumos savivaldybių vadovų lūkesčius. „Lietuvos savivaldybių asociacijos pozicija dėl biudžeto bus formuojama lapkričio pradžioje. Planuojama, kad kitais metais savivaldybių biudžetai kartu paėmus bus 6,3 proc. didesni, nei 2016 m. prognozuoti rodikliai. Iš skaičių atrodo viskas labai gražu, bet daliai savivaldybių to džiaugsmo teks truputį mažiau“, – teigė R.Čapas.

Vargo vakarienė

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika nesiėmė nagrinėti konkrečių naujo biudžeto įstatymo projekte nurodytų finansinių rodiklių, nes dar nebuvo su juo susipažinęs. Pasak jo, kalbant apie savivaldybės biudžeto situaciją būtų galima sakyti, kad šiemet viskas klostosi „palyginti normaliai“. „Kol kas viskas gerai ir su GPM, ir su kitais dalykais, biudžetą renkame neblogai. Metų pabaiga praktiškai visada būna geresnė, tad tikimės, kad šiemet biudžetą mes įvykdysime. O dėl kitų metų – žinoma, norėtųsi, kad nebūtų blogiau nei šiemet“, – sakė meras. Ar smarkiai savivaldos iždui atsiliepia daugumos rajonų problemos – didelė emigracija, nedarbas, investicijų stoka, besitraukiantis verslas? „Be abejo, tokių požymių yra ir mūsų rajone, ypač dėl darbo jėgos trūkumo, su kuriuo susiduria mūsų statybos organizacijos, medžio apdirbimo įmonės. Tai pati skaudžiausia problema. Išvažiuojančiųjų sulaikyti kol kas nesiseka. Čia yra esminis dalykas. Jeigu nebūtų tokios migracijos, verslui būtų dar pusė bėdos. Nedarbo problemos mūsų rajone kaip ir nėra, nes pašonėje Klaipėda, daug žmonių važiuoja į ją dirbti, bet, suprantama, visiems norisi didesnių atlyginimų, o galimybių nėra, nes traukiasi ir verslas“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės vadovas.

Merui labai rūpi, kaip kitąmet bus vykdoma valstybės investicijų programa, iš kurios lėšų Kretingos rajone finansuojama viešosios bibliotekos ir sporto komplekso statyba. „Jeigu investicijos kultūros reikmėms nedidės, mūsų bibliotekos statyba bus tikra vargo vakarienė. Šis objektas mums nepaprastai reikalingas, o finansinės injekcijos daug metų buvo vos ne lašinamos. Norėtųsi, kad būtų rimtai į tai atsižvelgta, kad kitąmet gautume tiek lėšų, jog galėtume po 2–3 metų atverti viešosios bibliotekos duris rajono gyventojams, kurie nepaprastai laukia šio objekto“, – sakė J.Mažeika. Meras pabrėžė, kad taip pat labai svarbu, kiek lėšų bus skiriama keliams tvarkyti: esą šiemet kelių, žvyrkelių asfaltavimas smarkiai vėluoja, darbai prasidėjo tik rudenį, visą geriausią laikotarpį jie nevyko. „Norėtųsi, kad kitais metais būtų į tai atsižvelgta, nes mūsų keliai prastėja greičiau, nei spėjame juos remontuoti. Manau, taip yra visoje valstybėje“, – pridūrė pašnekovas.