Registruoto nedarbo lygis Estijoje sumažėjo nuo 4,7proc. 2014 metais iki 4,4 proc. pernai. Estijoje pragyvenimo lygs yra aukštesnis, o jų atlyginimai 30 procentų didesni, nei Lietuvoje. Didesnės ir estų pensijos.

„Korupcijos suvokimo indeksas Estijoje daug mažesnis, negu Lietuvoje, tiesioginės pritrauktos užsienio investicijos dvigubai didesnės, beveik nėra valstybės skolos“, - „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ toliau vardija ekonomistas Nerijus Mačiulis

„Per beveik visus Estijos nepriklausomybės metus šio šalies biudžetas buvo subalansuotas arba perteklinis. Vadinasi, valstybė išleidžia tiek pinigų, kiek turi. Estijos vykdomoji ir politinė valdžia yra labai aktyvi, labai greitai priima reikalingus įstatymus ir įgyvendina reformas. Lietuvoje bet kokios reformos nepopuliarios, kritikuojamos. O populiariausios vyriausybės tos, kurios nieko nedaro“.

Ekonomistas sutinka, kad galime rasti ir objektyvių priežasčių, kodėl Estijoje, sakykim, didesni atlyginimai ar didesnis užimtumas:

„Žinoma, jiems labai padeda Suomija. 3 procentai Estijos piliečių kasdien dirba toje šalyje. Estijoje darbo rinka funkcionuoja geriau, ji skaidresnė, mažiau nelegalaus darbo, nepaisant to, kad valstybiniame sektoriuje užimtumas yra mažesnis, negu Lietuvoje. Lietuva iš dalies netgi maskuoja savo darbo rinkos problemas, kurdama darbo vietas ten, kur jų nereikia. Valstybiniame sektoriuje 15 metų nesikeičia darbuotojų skaičius. Jis svyruoja tarp 53-54 tūkstančių, nors gyventojų sumažėjo daugiau, negu 15 procentų. Taigi, galvojant, kad yra perteklinės darbo jėgos, tie darbuotojai sukišami į valstybinį sektorių, kur jie nesukuria jokios pridėtinės vertės. Ir bijoma naikinti tas darbo vietas, nors tikriausiai tie kvalifikuoti darbuotojai susirastų darbą ir privačiame sektoriuje“, - sako ekonomistas.

Tuo pat metu perkamumo rodikliai pagal perkamos galios paritetą, jeigu eliminuojam kainų skirtumus, BVP, sukuriamas vienam gyventojui, Lietuvoje didesnis, negu Estijoje. Vadinasi, lietuviai yra produktyvesni. O galutinis rezultatas – atlyginimų ir užimtumo prasme – kažkodėl blogesnis, - reziumuoja N. Mačiulis.

Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad visa tai negali nekelti tam tikro susirūpinimo:

„O juk buvome tose pačiose startinėse tradicijose. Per 25-erius metus nepriklausomybės atsilikome trečdaliu distancijos. Akivaizdu, kad Lietuvoje reikalingi drąsūs ir kardinalūs pokyčiai. Kalbant apie investicijas, mano žiniomis, investicijos Estijoje netgi trigubai didesnės, negu Lietuvoje. O investicijos kuria naujas darbo vietas. Didėja konkurencija tarp darbuotojų ir kyla atlyginimai. Estija pasirinkusi politiką, kuri leidžia investuotojams lengviau ateiti, jiems sudaromos geresnės sąlygos dirbti, negu Lietuvoje. Mes daug kartų siūlėme nekurti jokių naujų projektų, o perkelti į Lietuvą estų modelį ir pasižiūrėti, kaip jis veiks. Noriu pailiustruoti, kaip Lietuvoje netausojame investicijų ir kaip jomis „taškomės“. Lietuvoje pensijų fonduose yra sukaupti 2 milijardai eurų, praktiškai atėję iš valstybės biudžeto. O kiek investuota Lietuvoje? Pasirodo, kad du trečdaliai tų pinigų „išeina“ iš Lietuvos. Ar tai protinga politika, kai 1,5 milijardo eurų kažkur kitur kuria pridėtinę vertė? Kai klausėme pensijų fonų, kodėl neinvestuojama Lietuvoje, sakoma, kad neranda, kur investuoti“, - kalbėjo A. Avulis.