Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Aplinkosaugos teroras traiško kaip buldozeris

Ūkininko žemės sklype plyti pelkė ar kūdra, o gal ten pieva ar dykuma? Reikia ar nereikia mokėti daugiau nei 70 tūkst. eurų baudą už savo sutvarkytą šabakštynu buvusį sklypą?

Valdininkams nusispjauti į teismų sprendimus. Jie nė už ką nepripažins savo klaidos. O gal tik „už kažką“?

Kvailai apsijuokė

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir jo padalinys – Molėtų rajono agentūra – apsijuokė metų pradžioje. Dar 2016-ųjų sausį „Valstiečių laikraštis“ rašė apie tragikomišką situaciją, kuri susiklostė Pušalotų kaime, Giedraičių seniūnijoje, Molėtų rajone, 2014 m. pabaigoje–2015 m. pradžioje ir tęsiasi iki šiol.

2014-ųjų pabaigoje ūkininkas Alvydas Valančius nusprendė sutvarkyti žmonos sklype esantį vandens telkinį. Kaip priklauso, kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorių su prašymu leisti išsivalyti sklype esančius melioracijos griovius. Šis prašymas buvo patenkintas, ir A.Valančius pradėjo valymo darbus, bet... gavo botagu per nagus.

Kur buvęs, kur nebuvęs prisistatė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (Utenos RAAD) Molėtų rajono agentūros vyresnysis valstybinės aplinkos apsaugos inspektorius Robertas Kuzma. Jis pareiškė, kad A.Valančius padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 51¹³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą – mechaniškai ardė natūralių pelkių augalinę dangą. Už tai buvo skirta 71 tūkst. 241 euro bauda.

Tačiau vėliau A.Valančiaus pastangomis Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) po ilgo aiškinimosi nusprendė, kad aptariamas vandens telkinys nėra natūrali pelkė. Šis sprendimas buvo registruotas Registrų centre ir šiuo metu galioja.

Maža to, paaiškėjo, kad įrodinėdami, jog padarytas pažeidimas, valdininkai rėmėsi 1960 m. nuotraukomis, darytomis iš lėktuvo. Tačiau kartu pripažino, kad ši pelkė jau anksčiau buvo nusausinta, t. y. jai buvo pritaikyta nenatūrali intervencija ir tokiu būdu ji neva tapo paprasta pieva. Atrodė, kad reikalai sprendžiami, bet kur tau.

Teismai klerkams nerūpi

A.Valančiui pradėjus teismo procesą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2015 m. lapkričio 26 d. nusprendė, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. LAT nurodė, kad reikia kreiptis su prašymu į aplinkosaugininką, kuris A.Valančių nubaudė, t. y. į tą patį vyresnįjį valstybinės aplinkos apsaugos inspektorių R.Kuzmą. Atrodo – aiškiau nebūna. Bet kur tau.

Pagal įstatymą pareigūnas, gavęs prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių arba pats sužinojęs apie šias aplinkybes, prašymo atnaujinti bylą padavimo klausimą turi išspręsti per kiek įmanoma trumpiausią laiką.

Kaip LAT, aukščiausia teisminė šalies institucija, pasakė, taip ūkininkas A.Valančius ir padarė. 2016 m. gruodžio 3 d. su prašymu atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl paaiškėjusių aplinkybių, kurios pareigūnui buvo nežinomos priimant nutarimą, jis kreipėsi į R.Kuzmą. Gavęs šį prašymą, R.Kuzma mėnesį laiko sprendė, ką daryti, ir pagaliau A.Valančių informavo, kad pateiktas aplinkybes ištirs ir galbūt atnaujins administracinio teisės pažeidimo bylą.

Inspektorius R.Kuzma naujai paaiškėjusias aplinkybes neva tiria iki šiol, t .y. jau daugiau nei 8 mėnesius, tačiau stebina ne tiek lietuviškų biurokratų „per kiek įmanoma trumpiausio laiko“ samprata, kiek dvigubi standartai. Mat A.Valančius buvo nubaustas itin operatyviai, o ištaisyti klaidą niekas neskuba.

Pastebėjus klaidą, kad aptariamai kūdrai buvo taikytinos pelkių ir šaltinynų apsaugos taisyklės, šis įrašas buvo panaikintas ir atkurta teisinga informacija. Tačiau aplinkosaugininkų darbo tempai kažkodėl neįtikėtinai sulėtėjo ir Registrų centro įrašai nepasirodė tokie svarbūs. Šiuo metu nuo prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą praėjo daugiau nei 8 mėnesiai.

Nieko nesakysime

Nors aplinkosaugininkai pasižymi savotišku „per kiek įmanoma trumpiausio laiko“ suvokimu, jie dar ir atsiskleidė visu gražumu, kai užvertė NŽT įvairiais skundais, reikalaudami, kad pastaroji panaikintų savo sprendimus ir nurodytų, kad aptariamai kūdrai yra taikytinos pelkių ir šaltinynų apsaugos taisyklės.

Iš šių skundų matyti, kad jų iniciatorius yra Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Lauris Martišius. Įprasta, kad aukštas valdininkas nėra pratęs būti neteisus, todėl kiek įmanydamas neriasi iš kailio, mėgindamas nuslėpti savo ir pavaldinių klaidas.

Nepaisant tokių aplinkosaugininkų veiksmų ir proceso vilkinimo, NŽT atmetė visus L.Martišiaus skundus ir savo sprendimo nepakeitė. Bet ir tai aplinkosaugininkams bei pačiam L.Martišiui buvo nė motais – jie tokius sprendimus apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui bei Panevėžio apygardos administraciniam teismui. „Valstiečių laikraštis“ išsiaiškino, kad abu teismai aplinkosaugininkų skundus atsisakė priimti nagrinėti.

Šiuo metu NŽT sprendimai yra įsiteisėję, teismų nutartys, kuriomis atsisakyta priimti L.Martišiaus bei aplinkosaugininkų skundus taip pat įsiteisėjusios, tačiau aplinkosaugininkai vis delsia priimti sprendimą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo tyrimą. Taip yra vilkinamas procesas, o dvejus metu po įvairias institucijas bei teismus tampytas ūkininkas nebežino, ko tikėtis.

Civilinę bylą nagrinėjantis Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka jau tris kartus kreipėsi į ją pradėjusius aplinkosaugininkus ir ragino pateikti informaciją, ar kokie nors sprendimai administracinio teisės pažeidimo byloje yra priimti. Tačiau net ir tai nepaskatino aplinkosaugininkų administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo klausimo išspręsti per kiek įmanoma trumpiausią laiką.

Pats bylos tyrėjas inspektorius R.Kuzma „Valstiečių laikraščiui“ kategoriškai atsisakė komentuoti šią situaciją. „Aš nesu įgaliotas, kreipkitės į Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą arba Viešųjų ryšių skyrių“, – nervingai atsakė inspektorius.

R.Kuzmos viršininkas L.Martišius buvo kalbesnis. „Viskas yra atvirkščiai. Čia ne mes norime kūdrą paversti pelke, o mėginama, pasinaudojant įstatymų spragomis ir įrodyti atvirkščiai,“ – iškart atsakė jis ir pabrėžė, kad darbo valandos, kai skambinama, jau yra pasibaigusios.

Paklaustas, kaip sekasi bylinėtis su ūkininku ir kada šis procesas baigsis, L.Martišius teigė to nežinąs. „Kodėl teismai priima arba nepriima nagrinėti ieškinius, užfiksuota jų sprendimuose. Komentuoti nepasibaigusių procesų nelabai ir galima. Gal atsiųskite klausimus raštu“, – labai tipišku biurokratiniu tekstu kalbėjo L.Martišius.

Kreipėsi į prokurorus

Valdininkams nenorint ir negalint nieko nei komentuoti, nei išspręsti, pakabintam tarp biurokratinio kūjo ir silpnaprotystės priekalo ūkininkui klostosi nepavydėtina situacija.

Naujausiomis žiniomis, praleidę visus terminus ir visą laiką klydę, aplinkosaugininkai vis tiek atsisako pripažinti savo klaidą ir palikti ūkininką A.Valančių ramybėje – klerkai rengia kreipimąsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Mat, jų nuomone, ūkininko sklype neva esanti pelkė, kurioje niekas niekada nesilanko ir apie jos egzistavimą net neįtaria, yra viešas interesas.

Pats A.Valančius irgi nebesitiki greitos šio absurdo atomazgos. „Matyt, aplaidžiai ir neatsakingai vykdę savo pareigas, aplinkosaugininkai dabar nori vietoj savęs įdarbinti prokurorus, kad pastarieji atidirbtų už juos. Ir tai turi vykti ne už L.Martišiaus ar kitų biurokratų pinigus, o iš mokesčių mokėtojų lėšų“, – svarstė ūkininkas.

Taigi, A.Valančiui belieka laukti, kokį dar būdą pasityčioti iš žmogaus, nenorėdami pripažinti klydę, valdininkai sugalvos dabar. O „Valstiečių laikraščiui“ belieka laukti, kol pagaliau pavyks išsiaiškinti, koks laiko tarpas yra „per kiek įmanoma trumpiausią laiką“.

Teisininko nuomonė

Ūkininkui A.Valančiui atstovaujantis advokatų kontoros advokato padėjėjas Matas Balėnas patvirtino, kad administracinio teisės pažeidimo byla nėra atnaujinta, bei nurodė, kad šiuo metu pradėtas tyrimas dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ir kad tiktai baigus tirti naujas aplinkybes bus nuspręsta, atnaujinti ar ne administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisininkas nurodė, kad jo klientui administracinė nuobauda buvo skirta vadovaujantis neteisingais duomenimis, šiuo metu oficialūs valstybės teikiami duomenys prieštarauja seniems duomenims, todėl yra pagrindas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Juo labiau kad tos aplinkybės, o konkrečiai, įrašas Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, buvo vienintelis įrodymas, kurio pagrindu A.Valančiui paskirta nuobauda.

Paklaustas, kodėl aplinkosaugininkai baudžia staigiai, o kaltę pripažinti apskritai atsisako, ir kas už viską sumokės, M.Balėnas atsakė: „Iš tiesų keista, kai vadovaujantis vienu įrodymu administracinė nuobauda skiriama itin operatyviai, o kai reikia persvarstyti buvusius sprendimus, vadovaujantis tuo pačiu įrodymu, kažkodėl tokių pat operatyvumo standartų išlaikyti nebepavyksta.

Pareigūnai tie patys, situacija visiems žinoma, vadinasi, kaip ir neturėtų būti didelių sunkumų priimti teisingą sprendimą. Kodėl susidariusi tokia situacija, manyčiau, klausti reikėtų minėtų valstybės tarnautojų. O dėl bylinėjimosi išlaidų – šiuo metu mano kliento reikalas dėl Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmų labai užsitęsė, be to, yra nagrinėjamas per kelias teisenas, buvo jau kelios bylos, panašu, kad rengiamasi dar labiau užtęsti ir pabranginti procesą. Kol kas mano klientas nė vienoje byloje valstybės institucijų neprašė atlyginti turėtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau, manyčiau, reikės prašyti. Lengva bylinėtis, kai tai daroma ne iš savo, o iš valstybės lėšų arba pasitelkiant prokurorą.

Mano klientui – sąžiningam ūkininkui – nėra lengva, nes jo atstovavimo išlaidų, skirtingai nei valstybės institucijų, mokesčių mokėtojai nepadengia. Todėl procesui dar labiau užsitęsus, matyt, būsime priversti prašyti iš Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas“,– pridūrė teisininkas.

Bylą reikia baigti

Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Tikėjausi, kad po teismų maratono bei „Valstiečių laikraštyje“ pasirodžius publikacijai situacija pasikeitė. Turbūt pervertinau mūsų valdininkų gebėjimus pripažinti klaidas. Teks atidžiau pasidomėti šia padėtimi. Paprastai biurokratai, kurie net ne iš piktos valios, o iš keisto įpročio linkę smaugti žmogų, susipranta. Šįkart, atrodo, ne. Tikrai kreipsiuosi į institucijas, kad būtų vienaip ar kitaip, nesakau, kaip, pabaigta keista byla, kurioje žmogus labai keistai nubaudžiamas greitai, o skundai, net teismams nurodžius, tyčia vilkinami.

Toks įspūdis, kad valdininkams reikia, jog žmonės nieko nedrįstų daryti, jų bijotų. Paskui dejuojama, kad kaime mažai veiklos ir verslumo. O iš kur jo paimsi, kai bet koks judesys baudžiamas ir net ignoruojama teismų pozicija.

Ministras skalbia valdininkų mundurą

Interpeliacija Kęstučiui Trečiokui

Valstiečių laikraštis“ kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką ir paprašė įvertinti pavaldinių teisinį nihilizmą. Ministras žodžiu komentuoti nepanoro, bet pažadėjo pasidomėti, kodėl vadininkams nerūpi teismų verdiktai, ir, kaip įprasta, paprašė klausimo raštu. Į paklausimą atsakė jo patarėja viešiesiems ryšiams Simona Liaudanskytė. Atsakė taip, kad sunku ką nors suprasti.

Ministerijos teisininkų „nušlifuotas“ atsirašinėjimas dengia valdininkų savivalę. „Susisiekus su Utenos RAAD Molėtų RA vyr. specialistu R.Kuzma, patvirtino, kad ATP bylos negali atnaujinti dėl vykstančio ginčo, susijusio su žemės sklypo pakeistų duomenų atstatymu“, – rašoma atsakyme.

Todėl, pasak K.Trečioko lūpomis kalbančios jo patarėjos, „darytina išvada, kad URAAD Molėtų RA vyr. specialistas R.Kuzma neatnaujina ATP bylos nagrinėjimo ATPK 302 (17) 1 dalies 4 punkto (t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių) pagrindu, kadangi mano kad tokios aplinkybės, t. y NŽT aukščiau nurodytais administraciniais aktais spec. sąlygų panaikinimas ginčo žemės sklype, yra neteisėtas ir pažeidžia viešąjį interesą.“

Ar ką nors galima iš tokios rašliavos suprasti? Vargu. Todėl ir pateikiame šį biurokratinį kratinį originalo kalba ir nė kiek netaisytą.

Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Utenos RAAD kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą tik liepos pabaigoje. Prašymas atnaujinti ATP bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo pateiktas 2015 m. gruodį, t. y. apytiksliai prieš 7 mėn.

Iki to laiko Utenos RAAD ūkininką skundė bent 5 kartus įvairioms institucijoms ir teismams, tačiau nieko nepešė. Kreipdamiesi į prokurorą Utenos RAAD pareigūnai stveriasi paskutinio šiaudo. Ir tai visiškai nereiškia, kad jiems kas nors pavyks. Tai, kad Utenos RAAD formaliai itin didelių pažeidimų gal ir nepadarė, nekeičia fakto, jog su ūkininku A.Valančiumi yra elgiamasi nepadoriai.

Rekomenduojami video