Lietuviškos bulvės šiemet paklausios ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tačiau dėl to bulvių augintojai pernelyg nedžiūgauja, nes jų supirkimo kainos nežavi. O ekologiškų bulvių augintojai visai pasimetę – nežino, kaip pavyks realizuoti pernykštį derlių, ką galvoti apie jų sodinimą ir apskritai apie bulvininkystės perspektyvas.

Vos spėja suktis

Vilkaviškio rajone pernai apie 140 ha bulvių augino Alvytė ir Eugenijus Valuckai. „Valstiečių laikraščio“ kalbinta A.Valuckienė teigė, kad jie savo išaugintų bulvių paklausa nesiskundžia. Kovo 24 d. ūkyje buvo likę apie 1 tūkst. tonų maistinių bulvių. „Užsakymų labai daug. Turime suktis, kad suspėtume užsakovams paruošti bulves išvežimui – jas išfasuoti. Per dieną išleidžiame vieną du vilkikus bulvių. Kartais tenka padirbėti ir šeštadieniais, jei norime su klientais palaikyti gerus santykius ir neprarasti jų pasitikėjimo“, – sakė ūkininkė ir pridūrė, kad šiuo metu Lietuvos rinkoje bulvių paklausa labai padidėjusi.

Iš Valuckų ūkio maistines bulves nuolat perka vienas stambus prekybos tinklas, smulkesni prekybininkai. Perka ir firmos, lietuviškas bulves išvežančios į užsienį, daugiausia į Vengriją. Nemažai bulvių eksportui nusiperka ir kaimynai lenkai. „Esame sulaukę užsakymų ir iš dar kai kurių šalių, tačiau sudaryti sutarčių neskubame, kad nepriimtume užsakymų daugiau, nei leidžia mūsų galimybės. Be to, prekiaudami su firmomis, esame labai atsargūs, nes nenorime dar kartą nudegti“, – teigė A.Valuckienė ir prisiminė atvejį, kai parduodant 2014 m. derlių jiems pirkėjai liko skolingi apie 100 tūkst. eurų. Mat bulvės buvo parduotos negavus jokio išankstinio apmokėjimo.

Ne tokia kaina, kokios norėtų

A.Valuckienė neslėpė, kad pirkėjai, išvežantys lietuviškas bulves į užsienį, jiems šiemet siūlė kur kas palankesnes sąlygas, nei Lietuvos prekybininkai – ne tik 2 euro centais už kilogramą didesnę kainą, bet ir atsiskaitymą iš karto, bulves išsivežant. O iš Lietuvos supirkėjų savo pinigų ūkininkams tenka laukti mėnesį, kartais – ir ilgiau.

Šiuo metu Valuckų ūkyje didmeninei prekybai skirtų bulvių kilogramas kainuoja 15 euro centų. Šis ūkis maistines bulves parduoda ir pavieniams pirkėjams – bulvių valgytojams, tiesa, kiek didesne kaina – kilogramas kainuoja 20 euro centų. „Tai vidutinė kaina, ir ji nėra tokia, kad mus labai džiugintų paskaičiavus, kokios investicijos skirtos bulvėms auginti. Mūsų ūkio laukuose įrengta laistymo sistema, ją naudojome praėjusią sausringą vasarą. Labai sudėtinga rudenį buvo nukasti bulves – laukuose buvo labai sausa. Todėl su bulvėmis prikasėme ir daug žemės grumstų, kuriuos reikėjo išrinkti rankomis: kombainas to padaryti negali“, – pasakojo A.Valuckienė.

Pasak jos, pernykštis bulvių derlius buvo įnoringas: didelių rūpesčių kėlė jų sandėliavimas, ypač iš tų laukų, kurie nebuvo laistomi. Bulvės pradėjo dygti anksčiau net laikomos šaldytuvuose. O tų, kurios buvo ne šaldytuvuose, kokybė antroje kovo pusėje labai pablogėjo – jos pradėjo vysti. „Jos nesuvytusios, bet ir neatrodo gerai. Tad stengiamės jas kuo skubiau realizuoti, nes jei atšils ir jos dar labiau suvys, nebus tinkamos. Teks jas arba išmesti, arba skirti pašarams, bet Lietuvoje gyvulių pašarui bulvių nelabai jau reikia“, – tikino ūkininkė.

Sėklinių paklausa auga

Lietuviškų bulvių, skirtų tiek maistui, tiek perdirbimui bei sėklai, paklausa šiemet nesiskundžia ir Šakių rajone įsikūrusi UAB „Šaka“. Jos direktorius Juozas Pukelis „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad šiuo metu iš visų jų augintų bulvių nerealizuotos liko tik sėklinės bulvės, o maistinės ir skirtos perdirbti jau išparduotos.

„Palyginus šiuos metus su praėjusiais, galima teigti, kad šiemet sėklines bulves perka ir daugiau, ir noriau“, – atviravo J.Pukelis. Pasak jo, bendrovės sandėliuose yra likę apie 1 tūkstantį tonų sėklinių bulvių, kurias iki bulviasodžio tikisi išparduoti. Tačiau kaip bus, paaiškės tik antroje balandžio pusėje, mat prekyba sėklinėmis bulvėmis prasidėjo tik nuo kovo. Pirmieji pirkėjai pageidavo daugiausia ankstyvųjų veislių bulvių, o vėliau – jau ir vėlyvųjų. „Prekybos pradžioje mes net nespėdavome paruošti prekybai tiek, kiek norėdavo pirkėjai“, –neslėpė J.Pukelis.

UAB „Šaka“ vadovo tikinimu, iš jų sėklines bulves perka vien tik Lietuvos prekybininkai, bulvių augintojai. Vidutiniškai už kilogramą sėklinių bulvių šakiečiai prašo 30 euro centų be pridėtinės vertės mokesčio.

Neliko prekyvietės – liko bulvių

Tačiau ne visi šalies bulvių augintojai šiemet gali pasigirti didėjančia lietuviškų bulvių paklausa. Ekologiškų bulvių augintoja iš Ukmergės rajono Leonpolio kaimo Laima Stragienė apgailestaudama pasakojo, kad šiemet jų šeimos ūkis, kuriame triūsia su vyru Vincentu bei trimis suaugusiais vaikais, atsidūrė labai nepalankioje situacijoje. Po to, kai gaisras negailestingai sunaikino turgavietę Vilniuje, Ukmergės gatvėje, jie prarado savo prekybos vietą ir ten daug metų turėtus pirkėjus.

„Tas gaisras man atnešė 5 tonų bulvių perteklių: tiek jų būčiau išpardavusi, nes per mėnesį parduodavau toną bulvių. Turėjau apie 100 nuolatinių pirkėjų, kurie dabar jau nebeateina“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo L.Stragienė. Anot jos, šiuo metu bulvėmis ji prekiauja Kalvarijų turgavietėje. Tačiau ten tokių, kaip ji, yra dar beveik pora dešimčių, ir viską lemia parduodamų bulvių kaina, nes pirkėjai domisi ne bulvių kokybe, o kaina: perka ten, kur pigiau. O žodis „ekologiškos“ jiems beveik nieko nereiškia.

„Šiuo metu ūkyje dar turime apie 10 tonų gerų, ekologiškų maistinių bulvių. Šių bulvių nepavyksta parduoti norima kaina. Perpardavinėtojai mums siūlo 20 euro centų už kilogramą, o vėliau jie internetu jomis prekiauja po 89 euro centus“, – teigė ūkininkė. Pasak jos, už aukščiausios kokybės kilogramą ekologiškų maistinių bulvių jie norėtų gauti 65 euro centus, kitoms daro 20 proc. nuolaidą – prašo 40 euro centų, dar turi po 25 euro centus už kilogramą. Kainą lemia bulvių kokybė, dydis. „Labai skanios bulvės: kas jų nusiperka, žino, kad tikrai geros. Mūsų pirkėjai kartais sako, kad atėjo pirkti smetoniškų bulvių. Skonis geras, nes ir žemė netręšta cheminėmis trąšomis“, – tikino L.Stragienė.

Ji teigė, kad iš viso ūkyje turi apie 20 tonų bulvių, kurias reikia perrinkti, nes dalis jų maistui jau netinkamos – pašarinės. Deja, jas realizuoti nėra kur. Anksčiau atvažiuodavo ir jas nupirkdavo kiaulių augintojai. Nors nupirkdavo pigiai, tai, ką gaudavo, padengdavo auginimo išlaidas. Dabar visa viltis – ūkyje turimas šimtas avių, kurioms tikisi sušerti žmonių mitybai netinkančias bulves.

Norėdami pavasarį suaktyvinti prekybą ekologiškomis bulvėmis, Stragiai iš savo ūkio jų nuvežė dykai vienai senelių prieglaudai, planuoja bulvių dovanoti ir kitiems globos namams. „Taip dalį bulvių suvalgydinsiu. Gal paskui kas nupirks. Matome, kaip kiti prekiauja lenkiška produkcija – ją tik perparduoda. O mes negalime parduoti savo pačių išaugintos ekologiškos produkcijos“, – nusivylusi tvarka, kuri žlugdo ekologiškų bulvių augintojus, kalbėjo ūkininkė.

Išauginti kainuoja

L.Stragienė minėjo, kad išauginti ekologiškas bulves kainuoja kur kas daugiau nei įprastu būdu, todėl ji ir nenori ekologiškų bulvių parduoti tokia kaina, kiek kainuoja paprastos bulvės. Pasak ūkininkės, ekologiškų bulvių lauką vasarą darbininkai nuravėjo rankomis du kartus. Kiti piktžoles naikina purkšdami. Purškia net tam, kad sunyktų bulvienojai ir galėtų lengviau nukasti bulves. Taip bulvių laukas per sezoną „gauna“ 3–5 pesticidus. O jei augina ekologiškai, laukų visiškai nepurškia, chemikalais nenaikina ne tik žolių, bet ir kolorado vabalų, nesaugo nuo maro, ir taip jau 20 metų... „Man reikia įrodinėti, kad mūsų produkcija gera – ekologiška. Nei vaikų darželiai ima, nei kitos ikimokyklinės įstaigos. Nei iš šio, nei iš to atstumia, lyg ta tavo ekologiška bulvė būtų niekas“, – guodėsi L.Stragienė.

Anot jos, šiuo metu ekologiškai ūkininkaujantieji iš valstybės gauna tik tiesiogines išmokas, jokios kitokios paramos nėra likę. Tačiau savo ekologinio ūkio atsisakyti nelinkę: patys nori valgyti sveiką maistą ir kitus sveikai maitinti, juolab kad sąlygas ilgai išlaikyti bulves, kitas daržoves turi – yra įsigiję saugyklas, kurių sienos – pusės metro storio ir kuriose bulvės be daigelių išlieka iki vėlyvo pavasario.

Kaina lūkesčių nepateisina

Martynas Laukaitis, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas

Lietuvos ūkininkų bulvių derliaus realizavimas jau baigiasi. Deja, bulvių kainos šiais metais, vertinant pagal praėjusių metų derlių, yra mažokos – neatitinka bulvių augintojų lūkesčių. Dalį bulvių kiekių ūkiai pardavė ir parduoda vietos rinkoje, dalį eksportavo. Lietuviškas bulves išvežame į Italiją, Ispaniją, Vengriją, Bulgariją, Lenkiją.