Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ant eksporto ir vietos rinkos svarstyklių – mėsa

Nepaisant koronaviruso pandemijos sukeltų iššūkių, pirmą šių metų ketvirtį, kaip ir praėjusiais metais, stebimas nuosekliai didėjantis mėsos eksportas. Lietuviška mėsa eksportuojama tiek į kaimynines valstybes, tiek į esančias už tūkstančių kilometrų, tokias kaip Kinija. Neseniai po Kinijoje vykusios tarptautinės parodos ekspertai prognozavo, jog jautienos importas į Kiniją augs, o paukštienos ir kiaulienos – mažės. Galima tik spėlioti, ar taip toli esančioje rinkoje vykstantys procesai turės įtakos mūsų galvijų augintojams ir mėsos gamintojams.

Rinkos paieškos

„Su Kinijos rinka mes tiesiogiai nedirbame, bet žinutės užsienio spaudoje verčia sunerimti. Skaičiau, jog Kinijos ūkininkai, tikėdamiesi aukštų kainų, prisiaugino sunkesnių kiaulių – augino ne įprasto svorio, o, kaip rašoma, kone begemoto dydžio kiaules. Kainos nukrito, dabar tų kiaulių nelabai kam reikia. Kaip kitame pasaulio gale vykstantys procesai paveiks rinkas, sunku pasakyti. Europoje kaina kol kas laikosi geresnė nei buvo iki šiol. Kol nėra kažkokių rinkos indikacijų, sunku ką nors konkrečiau prognozuoti“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, 2020 m. užsienio rinkoms parduota 23 proc. daugiau šviežios mėsos nei 2019-aisiais (eksportuota 12,8 tūkst. t). Labiausiai didėjo jautienos (48 proc.) ir paukštienos (18 proc.) eksportas. Panaši situacija klostosi ir šiemet. Per pirmą šių metų ketvirtį mėsos eksportas paaugo 26 proc., palyginti su atitinkamu 2020 m. laikotarpiu. Pasak VMVT, jautieną mūsų šalies gamintojai daugiausia eksportavo į Norvegiją (466 t), Gruziją (171 t) ir Kiniją (101 t), o paukštieną – į Vietnamą (465 t), Kirgiziją (310 t), Sierą Leonę (226 t) bei Mozambiką (200 t).

„Gyvų kiaulių skerdimui 2020 m. iš Lietuvos išvežėme apie 115 tūkst., o atsivežėme 73 tūkst. Galima sakyti, vyksta „pasimainymas“ kiaulėmis – kažkas išveža į Lenkiją, kažkas atsiveža iš Latvijos ir kt. Tad balansas toks – eksportavome apie 40 tūkst. kiaulių daugiau negu importavome. Tai palyginti nedidelis kiekis“, – sakė A.Baravykas.

Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovo, pernai Lietuvoje pagaminta per 70 tūkst. t kiaulienos, iš kurios 7 tūkst. t buvo eksportuota.

„Tad 2020 m. šalyje liko 63 tūkst. t Lietuvoje pagamintos kiaulienos, importuota taip pat 63 tūkst. t. Viena pusė Lietuvos vartotojui pateiktos pirkti kiaulienos buvo lietuviška, kita – importinė“, – aiškino A.Baravykas.

Pasak pašnekovo, gamintojai visada ieško eksporto galimybių, nes esant eksporto rinkai atsiranda galimybė derėtis dėl didesnės kainos.

„Eksporto rinkų ieško valstybės, kurios apsirūpina kiauliena ir pagamina jos bent keletą kartų daugiau nei reikia vietos rinkai. Jų ieškome ir mes, nes tai galimybė išlaikyti rinkos kainą“, – tvirtino A.Baravykas.

Lietuvos kiaulienos rinka yra užversta importine kiauliena iš Lenkijos, Belgijos, Vokietijos. Importinė kiauliena žlugdo vietinius augintojus.

„Šiandien savo šalies poreikiams išauginame ir pagaminame apie 50 proc. kiaulienos, o būtų galima patiems ja apsirūpinti. Pirkdami savo šalies gamintojo produkciją padedame palaikyti savo valstybę, nes tai yra žmonių įdarbinimas, mokesčiai valstybei ir savo šalyje užaugintų grūdų panaudojimas“, – vardijo Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas.

P. Lileikio nuotr.

Jautienos eksportas augo labiausiai

Pasaulyje galvijienos paklausa didėja, tačiau konkurencija dėl eksporto (tiek gyvų galvijų, tiek galvijienos) tarp šalių yra didžiulė.

Nors Lietuvoje mažėja įregistruotų galvijų ūkių, juose laikomų galvijų skaičius šiek tiek didėja.

Grynaveislių mėsinių galvijų šalyje priskaičiuojami 55 150, mišrūnų – 137 083 galvijai. Iš viso – 192 233 galvijai. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) nariai laiko 68 287 galvijus – apie trečdalį visų galvijų. Daugiausia auginami limuzinų, Šarolė, aubrakų, angusų veislės mėsiniai galvijai.

Kaip minėta, tiek pernai, tiek šiemet labiausiai augo jautienos eksportas. Jautiena eksportuojama ir į tolimąją Kiniją. Pirmąją jautienos siuntą į šią šalį 2019-ųjų pabaigoje išsiuntė „Krekenavos agrofirma“. Visgi į Kiniją eksportuojamos jautienos kiekiai nėra dideli. Per pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos gamintojai į Kiniją eksportavo vos 101 t jautienos.

Pasak LMGAGA tarybos nario Andriaus Baublio, mėsinių galvijų augintojai dairosi ir į vietos, ir į užsienio rinkas.

„Ūkininkai, kurie neturi kur laikyti galvijų, pavasarį karvių atsivestus veršiukus augina iki vėlyvo rudens ir tada juos parduoda, dažniausiai eksportuoja. Pakankamai tvartų, fermų turintys ūkiai arba kooperatyvai penėjimo stotyse nujunkytus veršelius augina, kol jie įminta iki reikiamo svorio, ir tada sprendžia, ar parduoti Lietuvos rinkai, ar geriau eksportuoti. Jeigu galvijas parduodamas ir paskerdžiamas Lietuvoje, dar nereiškia, kad jo mėsa neišvažiuoja į užsienį“, – teigė A.Baublys.

Galvijus dažniausiai superka tarpininkai. Apie trečdalis jų eksportuojama, didžiąją dalį superka Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės.

Šilalės rajone ūkininkaujančio A.Baublio šeimos ūkyje – apie 100 mėsinių aubrakų ir limuzinų veislės galvijų banda.

„Paskutinius dvejus metus visus galvijus parduodame Lietuvoje. Seniau, priklausomai nuo galvijo dydžio, juos eksportavome į kelias šalis (Lenkiją, Turkiją, Izraelį), bet dabar pavyksta parduoti ir Lietuvoje už gerą, mūsų norimą kainą“, – sakė A.Baublys.

Ūkis parduoda gyvus galvijus, bet tikisi turėti mėsos brandinimo ir išpjaustymo cechą – projektas parašytas, laukiama patvirtinimo.

„Lietuviui pirmoje vietoje yra kiauliena. Jautiena nėra tokia populiari, bet pastaruoju metu ji sparčiais žingsniais kyla į viršų. Kita vertus, jautiena jautienai nelygi. Mėsos kokybė priklauso nuo skirtingų galvijų veislės, netgi lyties. Vartotojas jautienos gali nusipirkti didžiuosiuose prekybos centruose už konkurencingą, gerą kainą. Įsigyjant pas ūkininką jautienos kaina nebus tokia konkurencinga, bet mėsos skonis, kvapas, spalva tikrai skirsis. Jautieną atranda vis daugiau lietuvių, ypač jaunos šeimos. Jos kuria naujus jautienos vartojimo papročius“, – pasakojo A.Baublys.

Vietos rinkoje per mažos kainos

Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais į Lietuvą importuota 47,08 tūkst. t paukštienos – 11,83 proc. daugiau nei 2019 m. Vištienos importas šiuo laikotarpiu padidėjo 11,87 proc.

Paukštienos eksportas pernai sudarė 47,21 tūkst. t – 2,33 proc. daugiau nei 2019 m. Iš to skaičiaus vištienos eksportas šiuo laikotarpiu padidėjo 1,65 proc., iki 46,13 tūkst. t.

Per pirmą šių metų ketvirtį Lietuvoje paukščių užauginta 28 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

„Valstybės parama nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems broilerių ir kalakutų augintojams kažkiek padėjo. Pastaruoju metu paukščių auginimas atsigauna ir grįžta į buvusias vėžes. Tačiau Lietuvos gamintojams nelengva konkuruoti su į mūsų rinką besiskverbiančia Lenkijos paukštiena, kuri išlieka pigiausia. Kai užsidarė Lenkijos eksportas į senąsias Europos šalis, kurios paimdavo didžiąją dalį lenkų paukštienos, ji pradėjo skverbtis į kitas šalis, tarp jų ir į Lietuvą, ir užėmė tam tikrą mūsų rinkos dalį“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis.

Pasak pašnekovo, Lietuvos gamintojai paukštieną eksportuoja į beveik 50 šalių – nuo Vakarų Europos iki Afrikos valstybių. Kai kurie paukštienos produktai yra pasiekę ir Japonijos rinką.

„Nors paukštienos eksporto geografija plati, eksportuojamos paukštienos kiekiai dideli ne visur. Jeigu vietos rinkoje būtų normalios kainos, nereikėtų vežti kažkur toli, vietoje būtų galima realizuoti produkciją. Tuo labiau kad lietuviškos paukštienos asortimentas ir kokybė tikrai nėra blogesni nei bet kurioje išvystytoje Europos šalyje“, – tvirtino V.Tėvelis.

Kai perka Europa, kam vežti toliau?

Albertas Gapšys, Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto skyriaus vadovas, tyrėjas

Mėsos eksportas didėja. Daugiausiai eksportuojame jautienos, nes jos pagaminame tris kartus daugiau nei suvartojame – vienam gyventojui per metus tenka vidutiniškai 5 kg jautienos. Tad lietuviškos jautienos eksporto kiekiai yra pakankamai dideli, tik visas eksportas nukreiptas į Europą. Kol dar Europa iš mūsų perka, kam vežti į Kiniją, jei galima arčiau? Į Kiniją eksportuotume tik tuo atveju, jeigu jų kainos būtų didesnės negu europiečių.

Eksportas didėja dėl keleto veiksnių. Mes turime nemažą pieno sektorių – užauginame gana daug pieninių galvijų ir esame priversti nemažą jų kiekį eksportuoti. Po truputį didėja mėsinių galvijų gamyba, atitinkamai ir jų eksportas, o jautienos vartojimo augimo vidaus rinkoje nelabai matyti. Jei norime, kad jautienos vartojimas šalyje augtų, turime auginti daugiau mėsinių galvijų, kurių mėsos kokybė geresnė. Kita vertus, tokios jautienos kaina bus žymiai didesnė.

Paukštienos eksportas yra gana nemažas ir jį didinti vargu ar pavyks, nes konkurencija pasaulyje labai didelė.

Beveik pusę Lietuvos gyventojų suvartojamos kiaulienos sudaro importinė ir truputį daugiau nei pusę – lietuviška. Nors kiaulienos mums trūksta beveik pusės kiekio, jos eksportas didėja. Kiaulių augintojai, kiaulienos gamintojai renkasi, kur realizuoti produkciją – vidaus ar užsienio rinkoje. Dalį kiaulienos rinkos jau užėmė importas iš Europos Sąjungos šalių.

Jau seniai kalbu, kad pats laikas susiimti dėl kiaulienos. Lietuva nuo senų senovės augino daug kiaulių, nemažai eksportavo Smetonos laikais, ir dabar galėtume daugiau eksportuoti, bet tik su viena sąlyga – jeigu paskatintume kiaulių auginimą. Deja, su kiekvienais metais kiaulininkystė nyksta. Prie to dar prisidėjo ir afrikinis kiaulių maras. Tad dabar esame labai nepavydėtinoje situacijoje. Prasidėjus COVID-19 pandemijai buvo momentas, kai mums rinkoje labai trūko kiaulienos, nes lenkai keletui dienų buvo uždarę sieną. Tai pavyzdys, kad kiauliena reikia apsirūpinti patiems, nes ką jau ką, bet kiaules auginti lietuviai tikrai mokėjo. Deja, pastaruosius beveik dešimt metų buvo mažinamas kiaulių skaičius. Buvo laikotarpis, kai grūdai kainavo brangiau negu kiaulės, daug ūkininkų nusprendė nebeužsiimti kiaulininkyste, dėl to kiaulių auginimas sumažėjo vos ne dvigubai. Norint atstatyti bent buvusią padėtį, reikia propaguoti kiaulininkystę, pirmiausia motyvuoti kiaules auginti tuos ūkininkus, kurie turi žemės ir augina grūdus. Žinoma, kurti ne stambius, o ekonomiškus ūkius, bet kad būtų ir ekonominis suinteresuotumas, ir nauda šaliai.

Rekomenduojami video