Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ankstyvųjų bulvių auginimas – lyg azartinis žaidimas

Birželio pradžioje skanaudami pirmųjų lietuviškų bulvių, greičiausiai gomurį maloniname žinomo Kėdainių rajono ūkininko Sauliaus Dambrausko ūkyje išauginta produkcija. Šis daržininkas jau nuo vasario pradžios ruošiasi bulviasodžiui ir ankstyvą pavasarį šias daržoves sodina į dirvą. Tiesa, šiemet dėl šalto kovo bulviasodis vėlavo.

Šalnų rizika

Jeigu prieš keliasdešimt metų mūsų kaimo gyventojams būtų kas pasiūlęs bulves sodinti kovo pirmoje pusėje, o derlių kasti birželio pradžioje, tokį patarėją jie būtų šunimis užsiundę ar prie smilkinio pirštu pasukioję. Dabar Lietuvoje jokia naujiena jau vasaros pradžioje paragauti šviežių lietuviškų bulvių. Itin ankstyvų bulvių auginimo meistrai – Kėdainių rajono ūkininkai, vienas jų – S.Dambrauskas.

Anksčiausiai ūkininkas bulves yra sodinęs kovo vienuoliktąją – per valstybės šventę. Šiemet tokiu metu net minties apie bulviasodį nebuvo. Bulviasodės į laukus išriedėjo tik balandžio pradžioje.

Taip anksti sodinti bulves – didelė rizika, tačiau S.Dambrauskas jos nebijo. Nors jis jau seniai perprato ankstyvųjų bulvių auginimo technologijas, kasmet tenka grumtis su gamta. Didžiausią riziką kelia šalnos, kurios balandį ar gegužę užklumpa ūgtelėjusias bulves. Tuomet ūkininkas įjungia lietinimo sistemą.

Ilgai daigina šiltnamyje

Apie pusantro šimto hektarų bulvių ir 25 hektarus svogūnų auginantis S.Dambrauskas ankstyvajam bulviasodžiui pradeda ruoštis vasario pradžioje. Į polietilenu dengtą šiltnamį gabenamos į dėžes subertos bulvės, atitempiamas biokuru kūrenamas suomiškas katilas.

„Šiltnamyje reikia palaikyti neaukštą temperatūrą, kad bulvės pradėtų lėtai dygti, o daigai neišstyptų. Dygti jos ima 7 laipsnių temperatūroje, o šiltnamyje palaikoma 8 laipsnių temperatūra. Esant tokiai temperatūrai sužadinami visi potencialūs daigai, tačiau jie neperauga. Be to, bulvės turi būti daiginamos šviesoje, todėl ir naktį, ir dieną čia dega lempos. Jas išjungiame tik tada, kai pasirodo saulė“, – bulvių daiginimo subtilybes aiškino daržininkas.

Dėžės su bulvių sėkla keliais aukštais sukraunamos viena ant kitos. Kad visa sėkla tolygiai gautų šviesos, dėžes tenka keisti vietomis. Taip daiginama apie 120 tonų sėklos. Į vieną hektarą S.Dambrauskas susodina maždaug 44 tūkst. vienetų bulvių. Ankstyvąjį derlių imti pradeda, kai iš krūmo prikasa daugiau kaip pusę kilogramo bulvių. Taigi iš hektaro prikasa 22 tonas.

Saulius Dambrauskas

Nenukasė 5 hektarų

Ankstyvųjų bulvių auginimo savikaina gerokai didesnė. Anksti pasodintos bulvės dengiamos plėvele, lietinamos, reikia pridėti ir papildomas daiginimo išlaidas. Be to, dėl dažnai užklumpančių pavasarinių šalnų netenkama derliaus.

Suprantama, visa tai atsiperka, nes ankstyvosios bulvės yra brangesnės, taigi galima tikėtis didesnio pelno. Vis dėlto, pasak S.Dambrausko, į laukus ankstyvą pavasarį išgena ne tik didesnio uždarbio siekis, bet ir būtinybė anksčiau gauti apyvartinių lėšų – ūkyje, kur ištisus metus dirba apie dvidešimt, o sezono metu dar daugiau žmonių, labai svarbus tolygus pajamų pasiskirstymas.

Kalbėdamas apie rizikingą ankstyvųjų bulvių auginimą, ūkininkas užsiminė, kad pastaraisiais metais ne mažiau įtampos kelia ir vėlyvesnis derlius. Pernai bulviakasis buvo išskirtinis – kai kur dirvos tiek įmirko, kad nuimti derlių buvo neįmanoma. Be to, dalį nukasto derliaus teko išmesti.

„Penki hektarai bulvių liko lauke, aplinkiniai gyventojai kažkiek nusikasė. Mačiau, kaip su arkliais traukė vežimus“, – pernykštį sunkųjį bulviakasį prisiminė ūkininkas.

Augins kanapes

Pagal profesiją ichtiologas S.Dambrauskas žemdirbystės nevengė ir dirbdamas žuvų veislyne Kėdainių rajone. Kolūkių laikais gavęs 60 arų žemės vyras pradėjo auginti bulves. Vilniuje ir Rygoje sėkmingai pardavęs derlių jis suskaičiavo, kad papildomas uždarbis prilygo visų metų atlyginimui. Tada ir nusprendė atsidėti tik ūkininkavimui.

„Pradėjau nuo kelių hektarų, o vėliau ėmiau didinti dirbamų žemių plotą ir auginti daugiau bulvių“, – bulvininkystės pradžią prisiminė kėdainiškis.

Šiuo metu kartu su sūnumi Povilu S.Dambrauskas dirba net 950 hektarų. Be bulvių ir svogūnų, dar augina nemažai javų – žieminių ir vasarinių kviečių, rapsų, ankštinių kultūrų ir kt.

„Auginant bulves svarbi sėjomaina. Tame pačiame lauke jas vėl galima sodinti tik po ketverių metų. Tad didesni dirbamos žemės plotai labai praverčia“, – aiškino bulvių augintojas.

Pernykštis šlapias ruduo neleido pasėti tiek žiemkenčių, kiek ūkininkas planavo. Žieminių kviečių ketino auginti 400 hektarų, bet pasėjo tik 250. Dalį jų gali tekti atsėti. Geriau žiemojo rapsai, kurių pasėjo tiek, kiek ir planavo – 200 hektarų.

Dabar sės vasarinių kviečių, dėl sėjomainos – pupų, kurios gerina dirvožemį. Šiemet ūkininkas ketina išbandyti naują kultūrą – pluoštines kanapes. Verslininkai žada šiais metais Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje pastatyti modernų tekstilinių kanapių stiebelių apdorojimo fabriką. Investuotojai taip pat žada padėti nuimti nelengvai dorojamas pluoštines kanapes.

 

 

Rekomenduojami video