Didžiosios Britanijos laivas vis labiau tolsta nuo ES krantų. Gal pro nežinios rūką 200 tūkst. jame esančių lietuvių aiškiau įžvelgs Lietuvos kontūrus?

Taps užsieniečiais

Lieka vis mažiau ilgai tvyrojusių neaiškumų dėl „Brexit“ referendume britų pareikšto noro palikti ES. Premjerės Theresos May Vyriausybė neseniai aiškiai pareiškė ketinanti naujus santykius su ES kurti nuo „švaraus lapo“. Išsisklaidė kai kurių Europos politikų viltys, kad Londonas neišdrįs atsisakyti prieigos prie bendrosios ES rinkos ir ieškos kompromisų, kaip būtų galima vienaip ar kitaip užtikrinti laisvą žmonių judėjimą. Jį Briuselis laiko neatskiriamu nuo prekių ir paslaugų judėjimo bendrojoje rinkoje laisvės.

Th.May aiškiai pasakė, kad Didžiosios Britanijos siekis susigrąžinti sienų kontrolę ir riboti imigraciją iš ES valstybių yra svarbesnis už šalies dalyvavimą bendrojoje rinkoje. Tie, kurie tikėjosi, kad po referendumo šalis galėtų išlaikyti glaudžius ryšius su ES, nors ir ne kaip visavertė bendrijos narė, bet pasilikusi ekonominėje ES erdvėje, tampa skeptiškesni. Po Th.May pranešimo apie „kietąjį“ „Brexit“ variantą, kai paaiškėjo, kad Londonas ruošiasi ne tik tvirtai užtrenkti duris, bet ir įsistatyti patikimą savo durų spyną, neišvengiamai keisis 3,3 mln. Didžiojoje Britanijoje gyvenančių ES šalių piliečių ir 1,2 mln. britų, gyvenančių ES, teisinė padėtis.

Pasikeitimai – po derybų

„Vienas svarbiausių Lietuvos interesų – apsaugoti Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje (JK) gyvenančius mūsų piliečius, jų įgytą statusą ir teises“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius, paprašytas pakomentuoti galimą „Brexit“ poveikį mūsų emigrantams.

„Mes ne vieni, tai rūpi visoms ES valstybėms. Tai tikrai bus vienas derybų dėl Jungtinės Karalystės išstojimo klausimų. Šias derybas ves Europos Komisija. Jose turėtų būti pasiektas tam tikras bendras sprendimas. Kalbėti apie galimą derybų baigtį dar ankstoka, nes jos net neprasidėjo“, – pridūrė viceministras.

A. Zananavičius

Pasak jo, pirmiausia turime sulaukti oficialaus JK pranešimo apie išstojimą iš ES. O jos piliečių, gyvenančių JK, taip pat JK piliečių, gyvenančių ES, statusas po „Brexit“ turės būti numatytas išstojimo sutartyje. „Paprastai Europoje jokie sprendimai negalioja atgaline data, tad mes tikimės, kad tie pasikeitimai įvyks tik tada, kai bus sutarta dėl išstojimo sutarties“, – pabrėžė A.Zananavičius.

Kaip konkrečiai „Brexit“ galėtų atsiliepti Anglijoje gyvenantiems lietuviams? Ar jau turintys nuolatinio JK gyventojo statusą galėtų jį išlaikyti? „Mes prognozuotume, kad galės. Tokį statusą turintys asmenys gali laisvai išvykti iš šalies ir į ją atvykti. Trečiųjų šalių piliečiams yra numatyta maksimali išvykimo trukmė: jeigu išvykstama ilgesniam  nei 2 metų laikotarpiui, galima prarasti nuolatinio gyventojo statusą. Lietuviams, kaip ir kitų ES šalių piliečiams, šis apribojimas negalioja. Tikimės, kad JK lietuviai šį statusą išlaikys, o derybos vyks dėl to, kiek laiko žmogus galės būti išvykęs, kad išlaikytų nuolatinio gyventojo statusą“, – sakė viceministras.

Paklaustas, ar dėl „Brexit“ galėtų tapti sunkesnė JK pilietybės, į kurią galbūt pretenduotų šalyje gyvenantys lietuviai, įgijimo procedūra, A.Zananavičius paaiškino, kad šis klausimas yra išskirtinai nacionalinės kompetencijos dalykas, ES dėl to „neturi ką pasakyti“ ir derybų dėl to nebus.

Kokios permainos galėtų laukti JK universitetuose ketinančių studijuoti Lietuvos jaunuolių? „Šiuo metu galiojančiuose ES teisės aktuose yra nustatyta, kad studentai, įstoję į kitos ES valstybės universitetus, turi mokėti tokį patį mokestį už mokslą, kaip ir priimančios šalies piliečiai. Po išstojimo šios nuostatos automatiškai nustoja galioti, nebent būtų susitarta kitaip. Tad viskas priklausys nuo to, kaip bus susiderėta. Kadangi aukštojo išsilavinimo suteikimas yra gana pelningas verslas Didžiojoje Britanijoje, manytume, kad ji bus suinteresuota išlaikyti esamą sistemą. Sprendžiant iš dabar mus pasiekiančios informacijos, visi universitetai juose studijuojantiems studentams praneša, kad jų situacija nesikeis“, – aiškino viceministras A.Zananavičius.

Visi nepuls sugrįžti

Paaiškėjus, kad imigracijos kontroliavimo prioritetas britams yra svarbesnis už dalyvavimą bendrojoje ES rinkoje, nemažai ir britų, ir ES ekspertų JK prognozuoja rimtas ekonomines „kietojo“ „Brexit“ pasekmes. Jei šalies ekonomika išties gerokai nusmuktų, ar tai paskatintų lietuvius masiškai grįžti į Lietuvą? Ar tai netaptų pavojumi Lietuvos socialinei sistemai, jei, tarkime, bent penktadalis šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių nuspręstų grįžti į tėvynę?

Ekonomistas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas mano, kad „Brexit“ gali turėti neigiamų padarinių JK ekonomikai, bet tai priklausys nuo to, kokį susitarimą ji pasieks su ES. „Gali nutikti visaip. Didžioji Britanija yra svarbi ES prekybos partnerė, tad jei nebus susitarta, kad prekės ir paslaugos be didesnių kliūčių judėtų tarp valstybių sienų, tai tikrai turės neigiamų pasekmių. Tačiau reemigracijos bangos aš neprognozuoju. Pirma, nemanau, kad britų ekonomika taip nusmuktų, antra, net jeigu ji ir pašlytų, vargu ar apsisprendę išvykti ten esantys žmonės rinktųsi Lietuvą, o ne kitas turtingesnes ES šalis“, – kalbėjo Ž.Šilėnas.

Ekonomisto manymu, dalis šiuo metu JK gyvenančių lietuvių, net ir pablogėjus šios šalies ekonomikai, apsispręstų pasilikti, ypač jei gautų kitokį statusą nei naujai atvykstantys imigrantai. „Britanijai nubrėžus liniją ir pasakius, kad visi, kurie atvyko iki tam tikros datos, gali pasilikti ir dirbti kaip iki šiol, o visiems naujiems imigrantams bus taikomos naujos taisyklės, spėju, kad dalis žmonių nutartų likti vien tam, kad turėtų geresnį statusą darbo rinkoje“, – svarstė pašnekovas.

1 000 eurų „į rankas“

Užsienio lietuvių rūpesčius gerai išmanantis Seimo narys Žygimantas Pavilionis, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, netrukus vyks į Londoną. Anglijos lietuvių bendruomenė ir kitos lietuvių organizacijos rengia debatus „Ar verta grįžti į Lietuvą?“ Pasak Ž.Pavilionio, po referendumo sustiprėjus netikrumui dėl ateities, išaugo iš JK į ES šalis grįžtančių žmonių skaičius.

Ž. Pavilionis

„Grįžtančiųjų ne tik į Lietuvą, bet ir kitas ES valstybes padaugėjo maždaug 7–8 proc. Niekas nežino, koks iš tikrųjų bus tas „kietas nusileidimas“, ką iš jų atims, ko jie neteks. Jau dabar svaras dramatiškai krinta, visos kainos, tarp jų ir paslaugų bei būsto nuomos, didėja. Atlyginimai, palyginti su tuo, ką už juos galėdavo nusipirkti Lietuvoje, mažėja. Iš Londono ir iki šiol per metus išvažiuodavo beveik po 10 tūkst. lietuvių, tiesa, dvigubai tiek atvažiuodavo. Manau, grįžtančiųjų banga tik stiprės“, – svarstė Ž.Pavilionis.

Jo teigimu, dabar reikėtų klausti, ką Lietuva galėtų padaryti, kad tą išvykimą dar labiau paskatintų? Pašnekovas remdamasis savo patirtimi mano, kad jei Lietuvos darbdaviai pasiūlytų emigrantams tūkstantį eurų „į rankas“ atlyginimą, du trečdaliai jų grįžtų.

„Yra kai kurių konkrečių dalykų, kurie paskatintų emigrantus grįžti, užpildyti ištuštėjusius regionus. Airiai man sakė: „Mes darėme tokią pat klaidą, kaip ir jūs Lietuvoje. Mes viliojome tik didelius investuotojus, kol pagaliau supratome, kad, norint pritraukti grįžtančius airius į regionus, reikia ten vilioti ir smulkias bei vidutines įmones.“ Airijoje darbdaviams mokama po 1 500 eurų už kiekvieną regionuose sukurtą darbo vietą. Apie 70 proc. investicijų už Dublino ribų buvo sukurta būtent tokiu būdu. O mes to nedarome, mes tik didžiausius investuotojus kviečiame, o didžiausi vis dėlto nusėda Vilniuje. Yra būdų, kaip juos pritraukti į regionus, tik reikia jais pasinaudoti“, – įsitikinęs Ž.Pavilionis.

Anksčiau politiniuose diskusijose su JK lietuviais dalyvavęs Lietuvos laisvės sąjungos vadovas Artūras Zuokas sakė įžvelgiantis dar vieną „Brexit“ pavojų. Jo manymu, didelė tikimybė, kad kvalifikuoti Lietuvos piliečiai, kurie turi gerai mokamas darbo vietas, karjeros galimybes ir gyvena JK daugiau nei 5 metus, priims šios šalies pilietybę.

„Tapti JK piliečiu nėra sudėtinga. Nuolat čia gyvenantys lietuviai po 5 metų turi apsispręsti. Todėl labai svarbu, kad Lietuva suteiktų galimybę savo piliečiams išlaikyti ir Lietuvos pilietybę. Dvigubos pilietybės klausimas yra esminis. Tai mūsų vidaus reikalas, mes turime tai spręsti, užuot aiškinęsi, kas su kuo gyvena ar kam automobilius nuomoja“, – kalbėjo politikas.

Svarsto apie Ameriką

Danas Arlauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius

Tose šalyse, kur atlyginimai 4–5 kartus didesni už lietuviškus, nemaža dalis mūsų emigrantų gyvena labai taupydami, susispietę mažuose kambarėliuose. Susimokėjus už viską jiems per mėnesį realiai lieka apie pusantro tūkstančio, skaičiuojant eurais. Grįžę į Lietuvą jie gyventų geresnėje socialinėje aplinkoje, jiems tikrai užtektų to tūkstančio eurų.

Bet šiandien ES yra tik dvi šalys, kuriose atlyginimai išaugo gerokai daugiau nei darbo našumas. Tai Estija ir Lietuva. Estai jau suka galvą, ką daryti, bet jų valstybės skola dar labai maža, jie neturi biudžeto deficito. Jų viešasis sektorius gali sukurti tam tikras prielaidas atlyginimų augimo ir darbo našumo disbalansui pašalinti. O kaip padidinti atlyginimus Lietuvoje? Pasižiūrėkime, kiek pas mus yra ekonomikos sektorių, kuriuose mokomi didesni nei 1 000 eurų atlyginimai: informacinių technologijų, biotechnologijų, dar statybų sektorius, kuris labai smarkiai priklauso nuo ES struktūrinės paramos. Tokių įmonių, kurios gali darbuotojams mokėti po 1 000 eurų „į rankas“, yra nedaug. Mūsų ekonomika nepasiruošusi sukurti taip atlyginamų darbo vietų net 10 proc. emigrantų, kalbėti apie masinę reemigraciją nėra pagrindo.

Esu kalbėjęs su Anglijos lietuvių šeimomis. Vienas kitas gal ir grįš, bet kiti jau dairosi, kur kitur ne blogiau galėtų gyventi. Jie svarsto apie persikėlimą į JAV. Vilčių jiems teikia nauja Donaldo Trumpo politika. Jei bus uždaryta siena su Meksika, bus dar glaudesni santykiai su Didžiąja Britanija, emigrantai iš jos ar ES šalių bus labiau pageidaujami JAV.