JAV įvesti importo tarifai iš ES įvežamam plienui ir aliuminiui tapo pirmąja artėjančio prekybos karo salve.

Kada brangs džinsai?

Nuo birželio 1 d. JAV įvedė 25 proc. importo tarifą ES, Kanadoje ir Meksikoje pagamintai plieno produkcijai, taip pat 10 proc. importo tarifu apmokestino iš jų importuojamą aliuminį. Viltis, kad Vašingtonui ir Briuseliui pavyks išvengti papildomo šių prekių apmokestinimo, žlugo, nors kovo mėnesį, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas priėmė tokį sprendimą, ES plieno ir aliuminio gamintojams buvo pritaikytos dvi laikinos importo tarifų taikymo išimtys. Abi jos liovėsi galiojusios birželio 1-ąją.

JAV prekybos sekretorius Wilburas Rossas, komentuodamas laikinų išimčių Europos gamintojams galiojimo pabaigą, pareiškė, kad abi derybų pusės nesugebėjo pasiekti jas tenkinančio kompromiso. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris pasmerkė tokį sprendimą kaip paprasčiausią ekonominį protekcionizmą ir pažadėjo, kad Vašingtono įvestus importo tarifus ES apskųs Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) bei imsis atsakomųjų priemonių. Europos Komisija pateikė PPO sąrašą amerikietiškų prekių, kurioms Europoje ruošiamasi pritaikyti atsakomuosius importo tarifus. Manoma, jie įsigalios nuo birželio 20 dienos, taigi nereikėtų stebėtis, kad amerikietiški džinsai, kiti drabužiai, kosmetikos gaminiai, motociklai, kateriai, kukurūzai, burbonas, apelsinų sultys, įvairios kitos maisto ir pramoninės prekės, plienas Europoje automatiškai pabrangs ketvirtadaliu.

Skelbiama, kad priemonės, kurių ėmėsi JAV prieš plieno ir aliuminio importą iš Europos, turės nemažą poveikį ES eksportui į šią šalį. Pernai eksporto į Ameriką vertė siekė 6,4 mlrd. eurų. Europos Komisijos atstovų teigimu, atsakomieji veiksmai bus pritaikyti 3,5 mlrd. dolerių vertės iš Amerikos eksportuojamoms prekėms.

Niujorkas be mersedesų

JAV prezidentas D.Trumpas, tvirtai besilaikantis politinio kurso „Pirmiausia – Amerika!“, neslepia galimų tolesnių žingsnių. Pavyzdžiui, jis buvo pareiškęs, kad Vašingtonas gali įvesti importo tarifus Europoje gaminamiems automobiliams. Neseniai Baltuosiuose rūmuose priėmęs Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, D.Trumpas esą jam sakė sieksiantis užblokuoti aukštos klasės vokiškų automobilių importą į JAV. Amerikos spauda, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, paskelbė, kad D.Trumpas neva sakęs E.Macronui ketinantis vykdyti tokią prekybos politiką, kad Niurjorko gatvėse nebeliktų „Mercedes-Benz“ automobilių. Kad tai ne pokštas, o visai reali perspektyva, netiesiogiai patvirtina neseniai JAV prekybos departamento pradėtas automobilių importo tyrimas, kuriuos siekiama išsiaiškinti, ar jis nekelia pavojaus Amerikos nacionaliniam saugumui. Būtent kito panašaus tyrimo, susijusio su plieno importu, išvados tapo paskata įvesti 25 proc. šio metalo importo iš ES, Kanados ir Meksikos tarifą.

Tokie Vašingtono planai kelia rimtą nerimą Europos pramonininkams. Prekybos karo niekas nenori, jo pasekmės sunkiai prognozuojamos. ES vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini pareiškė atmetanti prielaidą, kad tarp ES ir JAV jau prasidėjo prekybos karas. „Europos Sąjunga su niekuo nekariauja. ES yra taikos projektas, įskaitant ir prekybą“, – tvirtino F.Mogherini ir pridūrė, kad Europa yra priversta ginti savo interesus ir ruošis įvesti papildomus importo tarifus amerikietiškoms prekėms. Taigi prekybos karo nebus, bet atsakomoji artilerijos salvė, nutaikyta į Ameriką, neišvengiama. Kad ir ką kalbėtų politikai, akivaizdu, jog Vašingtonas ir Briuselis slysta į tarpusavio prekybos konfrontaciją.

Gali grįžti bumerangu

Pirmoji importo tarifų salvė privertė rimtai susirūpinti JAV ekonomistus. Pasak amerikiečių spaudos, D.Trumpo siekis protekcionistinėmis priemonėmis paremti Amerikos gamintojus gali grįžti bumerangu. Importo tarifai padidins plieno ir aliuminio kainą JAV rinkoje ir taps geru postūmiu šios šalies plieno ir aliuminio gamintojams, tačiau išaugusi produkcijos kaina neigiamai atsilieps jų klientams, ypač statybos ir transporto bendrovėms. Išaugusius veiklos kaštus įmonės veikiausiai kompensuos ne iš uždirbamo pelno, o mažindamos su darbo jėga susijusias išlaidas. vadinasi, greičiausiai bus atleidžiami dalis darbuotojų.

Konsultacijų bendrovės „The Trade Partnership“ ekonomistų atliktas tyrimas atskleidė, kad dėl plieno ir aliuminio importo tarifų padidėsiantis darbo vietų skaičius metalurgijos įmonėse toli gražu nekompensuos dėl pabrangusios produkcijos prarastas darbo vietas kitose ekonomikos šakose. Apskaičiuota, kad naujieji tarifai aliuminio ir plieno gamybos įmonėse gali sukurti daugiau nei 26 300 darbo vietų, tačiau kitose ekonomikos šakose bus prarasta daugiau nei 495 100 darbo vietų. Taigi dėl D.Trumpo iniciatyvos JAV darbo rinka iš viso gali prarasti kone 470 000 darbo vietų. Monkės biznis, kaip pasakytų Frankas Krukas. O jei ES, Kanada ir Meksika imsis atsakomųjų veiksmų, nepaskelbto prekybos karo nuostoliai gali būti dar didesni.

Kai kurių kitų ekonomistų vertinimais importo tarifų žala JAV darbo rinkai turėtų būti mažesnė, tačiau, pasak leidinio „Business Insider“, nėra nė vieno rimtesnio tyrimo, kuris patvirtintų, kad finansinis barjeras įvežamam plienui ir aliuminiui padidintų darbo vietų skaičių Amerikoje. Jų praradimas esą yra neišvengiamas, ypač pervežimo sunkvežimiais srityje.

Politikams abipus Atlando rūpi, kaip apsišaudymas importo tarifais gali paveikti transatlantinius santykius. Nors sąjungininkai deklaruoja vienybę gynybos srityje ir daugeliu užsienio politikos klausimų, ekonominiai nuotoliai dėl statomų prekybos barjerų pakiliai nenuteiks, ypač jei prekybos konfliktas bus eskaluojamas. Prekybos karuose paprastai nebūna nugalėtojų, bet jei D.Trumpas tuo netiki, reikia ruoštis ilgai lindėti importo tarifų apkasuose.