Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Alyvos žiedų vilionė

Alyvos (lot.Syringa) – alyvmedinių (Oleaceae) augalų genties krūmai kiaušiniškais lapais ir labai kvapiais žiedais. Savaime jos auga Pietryčių, Centrinėje ir Pietų Europoje bei Rytų Azijoje. Lietuvoje pradėtos auginti dvarų parkuose, sodybose prieš kelis šimtus metų. Jos tokios įprastos miestuose ir kaimuose, kad net sunku patikėti, kad savaime Lietuvoje neauga, mat kartais net miškų gilumose, kur kažkada gyventa žmonių, tebeauga alyvų krūmai.  Lietuvoje alyvos – pavasario ir gamtos simbolis. Žydinčių alyvų kekėje įprasta ieškoti žiedelio su penkiais vainiklapiais, kurie, sakoma, neša laimę, tereikia šį žiedelį suvalgyti ar sudžiovinti. Tačiau, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje tamsiai violetinė spalva siejama su mirtimi. Gauti dovanų alyvos šakelę jaunai merginai – blogas ženklas.

Lietuvoje – apie 200 veislių

Bene didžiausios alyvų kolekcijos šalyje yra Vilniaus ir Kauno botanikos soduose. Vilniaus universiteto botanikos sodo botaninių kolekcijų kuratorė, vyriausioji specialistė Irena Žiemytė pastebėjo, kad dekoratyviausiomis laikomos paprastosios alyvos (Syringa vulgarisL). Dauguma veislių kilo būtent iš jos.

Pirmieji alyvų selekcininkai buvo prancūzai tėvas ir sūnus Viktoras ir Emilis Lemuanai. Nuo 1878-ųjų iki 1950 m. jie išvedė daugiau kaip 200 veislių, dauguma jų pateko į pasaulinį aukso fondą.

XX a.pradžioje Rusijoje alyvų selekcija užsiiminėjo Leonidas Kolesnikovas, išvedęs daugiau kaip 300 veislių, iki mūsų dienų iš jų išliko tik apie 60.

Skirtingų veislių alyvos vienos nuo kitų skiriasi žiedų ir žiedynų dydžiu bei sandara, spalva, aromatu, žydėjimo periodu ir laiku.

Šiuo metu Vilniaus universiteto botanikos sodo kolekcijoje yra 160 alyvų veislių, vyrauja prancūziškų ir rusiškų veislių augalai.

Kaip išsirinkti

Pasak I.Žiemytės, alyvoms patariama skirti tokį sodo sklypą, kuriame ir suaugusiam krūmui nebūtų ankšta. Verta įsidėmėti, kad aukštomis vadinamos alyvos užauga iki 5–7 m aukščio, vidutinės – 3–5, žemos – iki 1,5 m aukščio. Iš aukštų alyvų veislių Lietuvoje ypač mėgstami Prestono hibridai, Mis Kanada, Prince Wolkonsky. Iš vidutinių – Maskvos gražuolė, Sensation, Wiljam Robinson, M.I Kalinin, Madame Lemoine, Primrose ir vengrinių alyvų (Syringa josikaea) veislės.

Krasavitsia Moskvy - labai paplitusi aukštokų alyvų veislė.

Mažąjį princą, Mejerio alyvų krūmelius (Syringa meyeri) patariama rinktis tiems, kuriems patinka kompaktiški augalai, nes jie užauga tik iki 1,5 m aukščio ir žydi birželį, o Mejerio alyvos – kartais dar ir rudenį.

Alyvoms nereikia draugijos. Pavieniai alyvų medeliai sodinami šalia namų, vasarnamių ar sodo namelių ir savo žydėjimu pavasario pabaigoje–vasaros pradžioje užgožia kitus augalus. Didelėse sodybose alyvas, susodintas kas 4–5 m, galima auginti kaip galinę sklypo gyvatvorę. Tačiau šiuo atveju reikia nuolat šalinti atžalas ir formuoti, kad alyvos per daug neišvešėtų.

Šie dekoratyvūs augalai nereiklūs dirvai, tačiau geriausiai auga įdirbtoje ne pelkėtoje, kiek kalkingoje žemėje, todėl rūgštesnę dirvą reikėtų pakalkinti ar bent prie krūmo paberti pelenų.

Alyvos serga ūglių bakterioze ir fitoftoroze. Šiomis ligomis, kurias sukelia grybeliai, sužalojantys jaunus ūglius ir žiedus, augalai suserga pavasarį arba vasarą. Vos pastebėjus ligų požymius, reikėtų išgenėti pažeistas šakeles ir žiedynus.

 Apie dauginimą

Rūšinės alyvos dauginamos sėklomis, veislinės – skiepijant, auginiais ar in vitro (mikrovegetatyviškai).

„Daug kas nesusimąsto apie sodinamosios medžiagos kokybę. Norėdami pasisodinti alyvos krūmą savo kieme, dažniausiai prašome kaimyno, kad atskirtų nuo krūmo atžalą.

Sensation veislės alyvos vis dažniau puošia tautiečių sodybas.

Šiuolaikiniai biotechnologijos metodai leidžia auginti augalus mėgintuvėliuose (padauginti mikrovegetatyviškai, in vitro). Tokiu būdu galima dauginti ir alyvas. Iš motininio augalo paimtas pumpuras sterilizuojamas įvairiais sterilizavimo agentais ir kultivuojamas maitinamojoje terpėje, sterilioje aplinkoje. Terpėje augalai pradeda tįsti, vėliau citokininais paskatinamas naujų ūglių dauginimasis. Atitinkamo dydžio ūgliai su šaknimis persodinami į žemę, kur auginami iki 15 cm aukščio. Tokius augalus jau galima persodinti į atvirą gruntą“, – teigė I.Žiemytė. Pasak jos, mikrovegetatyvinis dauginimo būdas reikalauja daug darbo sąnaudų ir pakankamai brangus, bet mėgintuvėliuose išaugintos alyvos greičiau auga, būna atsparesnės virusinėms ir grybinėms ligoms, antrais trečiais metais pradeda žydėti.

Alyvų atžalas patartina šalinti, o senesnius krūmelius būtina genėti, išpjaunant senus stiebus, paliekant naujus taisyklingus ūglius. Kreivi stiebai nupjaunami po žydėjimo arba žiemos pabaigoje. Jei pasodinę jauną krūmelį nukirpsite žiedynus, augalas greičiau įsišaknys ir sustiprės.

Alyvos šalčiams ir užterštam orui atsparios, nukenčia nuo ligų ar kenkėjų.

Ir liaudies medicinojeMūsų senoliai žinojo, kad alyvos yra ne tik labai dekoratyvus, bet ir sveikatą stiprinti galintis augalas. Liaudies medicinoje naudoti alyvų pumpurai, žiedai ir lapai. Alyvų preparatais gydomos uždegimines sąnarių ligos, skatinamas gausesnis prakaitavimas, jie iš inkstų ir šlapimo pūslės padeda išplauti smėlį. Žievės nuoviru patariama gydyti rožę, uždegimines odos ligas, pūlines žaizdas ir opas. Alyvų pumpurais gydomos alerginės odos ligos, cukrinis diabetas, o žiedų antpilu – plaučių tuberkuliozė, gripas, ūmios viršutinių kvėpavimo takų ligos, cukrinis diabetas ir maliarija.Ilgai negyjančioms žaizdoms gydyti patariama naudoti alyvų lapelius. Lapus reikia dėti ant žaizdos ką tik nuskynus ir nuplovus vandeniu. Keisti, kai tik lapelis apvysta.

Mem Lemoine - populiari pilnavidurių alyvų veislė.

 Verta žinoti

Norėdami atjauninti ar sumažinti seną krūmą, rudenį jį gerai nugenėkite, palikdami tik kelis jaunus, gražiai augančius stiebus.

Jei norite, kad alyvų šakelė ilgiau žydėtų, nuskinkite ją labai anksti ryte ir kuo greičiau pamerkite į vandenį.

Jei norite alyvų šakelę pražydinti Kalėdoms, nusiskinkite rudenį šakelę su jau susiformavusiais žiediniais pumpurais, įkiškite į žemę ir pastatykite šaltoje vietoje, kad šiek tiek pašaltų. Mėnesį prieš norimą pražydimą įmerkite šakeles į 30 laipsnių vandenį ir palaikykite 6–8 valandas. Paskui pastatykite šiltoje ir šviesioje vietoje.

 

Parengė Daiva Červokienė

 

Rekomenduojami video