Mūsų šalies valdžia užsimojo blaivinti tautą, o kaimynai latviai alkoholio prekybai uždegė žalią šviesą. Neseniai prekybininkai, siekdami papildyti savo šalies biudžetą, buvusiose Saločių ir Grenctalės pasienio posto patalpose atidarė alkoholio parduotuvę. Pirkėjų sulaukiama iš visos Lietuvos, tačiau daugiausia – iš Pasvalio rajono.

Pajuto konkurenciją

Kalbinti pasvaliečiai sakė, kad latviai – apsukrūs, jie greitai pasinaudojo alkoholio rinkai nepalankiais ne tik Lietuvos, bet ir Estijos valdžios sprendimais. Prekybininkai analogišką parduotuvę atidarė ir Latvijos pasienyje su Estija, kurioje alkoholio akcizas taip pat yra didelis. Toks pat degtinės butelis Estijoje kainuoja apie 17 eurų, o latvių parduotuvėje – tik 9,9 euro. Ar pajėgs konkuruoti su latviais Pasvalio rajono verslininkai? UAB „Autosera“, gaminančios lietuvišką alų, direktorius Tadas Čirvinskas sakė, kad kai tik pasienyje atsidarė alkoholinių gėrimų parduotuvė, jų produkcijos apyvarta iš karto sumažėjo. „Alus Latvijoje kainuoja 50 proc. pigiau. Tai kaip mes galime nepajusti konkurencijos? Visa tai atsilieps ir mūsų šalies biudžetui, juk mes dabar remiame Latviją“, – teigė T.Čirvinskas.

Anot bendrovės direktoriaus, latviai iš mūsų šalies smulkiųjų verslininkų juokiasi ir trina rankomis, kad valstybė juos žlugdo mokesčiais, akcizais ir visokiais įpareigojimais. T.Čirvinsko manymu, dabartiniai alkoholio draudimai nebus naudingi mūsų šalies ekonomikai. „Vyriausybė ėmė kovoti su girtuoklyste ne nuo to galo. Reikia stabdyti nedarbą, tvarkyti kitus svarbius socialinius reikalus. O dėl dabartinių alkoholio vartojimo draudimų ir politikos tik atsiras nelegalių prekybos alkoholiu taškų“, – savo nuomonę išsakė T.Čirvinskas.

Važiuoja dviračiu

Pasvaliečiai pasakojo, kad buvęs Saločių ir Grenctalės pasienio postas, kuriame atidaryta nauja alkoholio parduotuvė, jiems pasiekiamas ranka. Daugelis arčiau Latvijos sienos gyvenančių žmonių į ją atvažiuoja dviračiais, iš tolimesnių kampelių – mašinomis. „Latvijoje negalioja jokie alkoholio draudimai, o ir gėrimai ten pigesni,todėl ir lekia ten mūsų tautiečiai“, – teigė pasvalietis Algis Ramoška. Jis labai nuogąstauja dėl savo mėgstančio išgerti svainio (sesers vyro). Dabar dėl pigesnio alkoholio dviračiu jis numina net kelias dešimtis kilometrų. „Baiminuosi, kad vieną dieną jo kelionės gali pasibaigti tragiškai. Jis visiškai degradavęs, dėl lašo alkoholio gali padaryti bet ką. Per dieną jis išgeria mažiausiai 3, o kartais – net 5 litrus alaus ir stipresnių gėrimų. Kartais dieną baigia vos ne komos būsenos“, – sakė pašnekovas. Kasdien pigaus alaus dviračiu į pasienio parduotuvę pirkti atmina ir Kęstutis Navickas. Vyras dažniausiai perka alų ir alaus kokteilius, nes šie gėrimai per pusę pigesni nei Lietuvoje. „Nusiperku kelių rūšių stipresnio alaus, jo nuperku ir draugams. Čia plastikinis 2 litrų talpos butelis stipraus alaus kainuoja nuo 1,6 iki 1,9 euro, o Lietuvoje – daugiau nei 3 eurus. Litras degtinės „Stoličnaja“ – 11,69 euro, o Lietuvoje – apie 18 eurų. Kitų rūšių degtinė taip pat pigesnė“, – postringavo kalbintas vyras.

Pasvaliečiai pasakojo, kad buvęs Saločių ir Grenctalės pasienio postas, kuriame atidaryta nauja alkoholio parduotuvė, jiems pasiekiamas ranka. J. Žurauskienės nuotr.

Užsidarė aludės

Arčiausiai naujosios parduotuvės esančios Saločių seniūnijos seniūno Algimanto Mašalo manymu, pigus alkoholis neturėtų paskatinti žmonių girtuokliauti. Anot jo, kas negėrė, tas ir negers. „Dažnai girdime kalbant, kad kaimo žmonės yra prasigėrę, bet taip nėra. Geria ir kaimiečiai, ir miestiečiai. Nematau didelio skirtumo“, – sakė seniūnas. A.Mašalas kalbėdamas apie seniūniją pabrėžė, kad joje duris užvėrė visos iki šiol dirbusios aludės – neišsilaikė. Anot seniūno, jei aludės neturi lankytojų, vadinasi, kaime geriančiųjų gretos mažėja. A.Mašalas prisipažino, kad Latvijos pasienio parduotuvėje nesilankė, todėl nežino, kokios ten alkoholio kainos. Tačiau iš aplinkinių girdėjo, kad ten alus – per pusę pigesnis.

„Lietuviai daro didelę nemokamą reklamą latviams. Todėl ten dabar važiuos ne tik Pasvalio, bet ir kitų rajonų gyventojai. Lietuviai nuolat pildo lenkų, o dabar dar gerokai papildys ir latvių biudžetą, o savo nuskurdins“, – mintimis pasidalijo A.Mašalas.

Miglota ateitis

Pasvalio rajono savivaldybės Bendrojo skyriaus vyriausiojo specialisto Eimanto Tuskėno teigimu, Pasvalio naminio alaus gamintojai daugiausia užsidirba prekiaudami švenčių metu. Žiemos laikotarpiu savivaldybė neišduoda nė vienos licencijos, o vasaros sezonu – 30–40 vienkartinių licencijų. „Kokia bus verslininkų ateitis – sunku numanyti. Tačiau manau, kad tolesni valdžios sprendimai turės jiems įtakos“, – kalbėjo E.Tuskėnas. Vyriausiasis specialistas paminėjo, kad verslininkams sudėtinga konkuruoti su latviais, nes alaus kainos jų šalyje yra mažesnės. „Dėl kainų girdžiu įvairiausių nuomonių. Vieni teigia, kad per akcijas stipriųjų alkoholinių gėrimų pigiau galima nusipirkti Lietuvoje, kad kainų skirtumas – ganėtinai menkas“, – teigė E.Tuskėnas. Kaimiško naminio alaus gamintojos UAB „Joalda“ vadovas Darius Rimkevičius sakė, kad naujoji Latvijos gėrimų parduotuvė didelę konkurenciją sudarys ne tik verslininkams, bet ir miestelių bei kaimo parduotuvėms, esančioms arčiau pasienio.

„Mano pažįstami juokėsi, kad, nuvažiavę į pasienio parduotuvę alaus nusipirkti, joje išvydo tuntą pasvaliečių. Ten buvo visi jų pažįstami, su kuriais teko sveikintis ir bendrauti“, – pabrėžė pašnekovas ir pridūrė, kad pats Latvijos pasienyje dar nesilankė. D.Rimkevičiaus manymu, draudimai – nėra geras būdas mažinti alkoholio suvartojimą. Juk kuo daugiau draudžiama, tuo daugiau randama, kur įsigyti pigiau. „Pradeda perparduoti alų „bobutės“: Latvijoje nusiperka pigiau, o Lietuvoje parduoda brangiau. Tokiu būdu pradeda įsišaknyti šešėlinė ekonomika“, – pridūrė D.Rimkevičius.

Nuskurs biudžetas

Danas Arlauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas

Šveicarijos pasienyje su Prancūzija prekių kainos taip pat skiriasi. Šveicarijoje jos dvigubai didesnės nei Prancūzijoje. Todėl dalis tenykščių gyventojų šveicarų migruoja ir perka kitoje šalyje. Kalbant apie alkoholio kainą, įdomu tai, kad Šveicarijoje ir Lietuvoje ji yra beveik tokia pati, tačiau atlyginimai radikaliai skiriasi. Manipuliacijos kainomis smarkiai paveikia rinką, bet aš manau, kad gamintojai šiuo laikotarpiu didelių problemų nepajus, o nuskurs tik mūsų šalies biudžetas. Tačiau jei valstybės tikslas – parodyti savo poziciją alkoholio vartojimo atžvilgiu ir mažinti prieinamumą, pasak mokslininkų, bus pasiektas tam tikras efektas. Pasaulinė praktika rodo, kad įvairūs apribojimai iš tiesų veikia. Be abejo, alkoholio suvartojimo statistika mūsų šalyje taip pat sumažės.