Žiemai artėjant,žmonės pradeda valgyti sočiau, raugintus kopūstus ar silkę nori pagardinti aliejumi, tad padaugėja darbo aliejaus spaudykloms. Ūkininkai aliejų spaudžia iš kanapių, linų, rapsų ir kitų aliejinių kultūrų sėklų.Aliejininkystė Lietuvoje užima vis garbingesnę vietą, tačiau tai nėra lengvas verslas.

Patys augina, patys spaudžia

Alksnėnų kaimo (Vilkaviškio r.) ūkininkė, individualios įmonės „Suvalkijos aliejus“ savininkė Daiva Venckienė stebi, kad per šaltąjį metų sezoną aliejaus perkamumas suaktyvėja. O artėjant Kūčioms, toks produktas, anot jos, tampa preke numeris vienas.

„Nors vasarą visi prisiaugina salotų ir jas skanu valgyti pagardintas įvairiais aliejais, šaltuoju metų laikotarpiu aliejaus poreikis kur kas didesnis. Žinoma, dar ir Kalėdos artėja, o žmonės joms ruošiasi iš anksto“, –pastebėjo aliejinės savininkė.

Savo šeimos ūkyje Venckai užsiaugina penkias aliejaus spaudimui reikalingas kultūras – garstyčias, rapsus, kanapes, linus ir judras. Auginasi viską, ką savo ūkyje patys gali nukulti. Tik linai augo kiek prasčiau ir davė menkesnį derlių, o garstyčių, rapsų, kanapių ir judrų derlingumas tenkina šeimininkų poreikius. Tad Venckai jau spaudžia aliejų iš šiemetės savo ūkio žaliavos ir vis didina apimtis.

Kitą žaliavą aliejaus spaudimui perka iš patikimų ekologinių ūkių. Aliejinės šeimininkė pasakojo, kad populiarėja margainio, juodgrūdės sėklų aliejai. Gruodžio pradžioje aliejinėje bus pradėtas spausti šiemetis nakvišų aliejus. Savo eilės sulauks ir moliūgų sėklos.

„Stebiu, kad daug kam, ypač vyrams, prigijo moliūgų sėklų aliejus, nes manoma, kad jis padeda turint prostatos problemų. Šiuolaikiniai vyrai apsiskaitę. Jeigu teiraujasi vyras, tai žinau, kad prašys moliūgų sėklų aliejaus. Šio aliejaus ir skonis išskirtinis, švelnus“, –teigė D.Venckienė.

Ūkininkė minėjo, kad moliūgų sėklų aliejus tinka ir desertams – šeimininkės juo skanina ledus, karštą pyragą. „Moliūgų aliejus daro įspūdį ir daug kur tinka“, –naują produktą gyrė aliejinės savininkė.

Kol kas moliūgų sėklų aliejų Daiva spaudžia ne iš lietuviškos, o iš atvežtinės žaliavos. Iki šiol moliūgų aliejaus lietuviai dažniau parsiveždavo iš Švedijos, Austrijos. Jos žiniomis, Lietuvoje nedaug kas spaudžia moliūgų sėklas. Be to, jos nuomone, išspausto šviežio moliūgų sėklų aliejaus skonio su pirkto parduotuvėje net nelabai galima lyginti. Šviežias yra šviežias. Aliejinės įkūrėja teigė, kad Lietuvoje kol kas nėra moliūgų augintojų, kurie ne tik juos augintų, bet ir lukštentų jų sėklas. Todėl moliūgų sėklas jie ir turi įsivežti. Bandė tiekti iš įvairių šalių, bet paskutiniais metais daugiausia iš Lenkijos. Pačiai Daivai jos skanios.

„Dabar vežamės iš Lenkijos, kol jie nepagadino kokybės, nes mes atliekame ir tyrimus. Jeigu sėklos atitinka visus keliamus reikalavimus, imame“, – pasakojo D.Venckienė.

Aliejus – pagal regionus

Anot D.Venckienės, net negali pasakyti, koks aliejus yra paklausiausias. Kai važiuoja į muges, tada išryškėja žmonių poreikiai pagal atskirus regionus. Suvalkijoje, anot jos, paklausiausi yra linai. Išrankūs suvalkiečiai dažniausiai renkasi linų sėmenų aliejų. Dažnai nori senovinio spaudimo, kur jaustųsi linų kvapas ir pats aliejus būtų tirštas.

Kai ji nuvažiuoja į Vilnių, bando žmonėms paaiškinti, kad yra dviejų rūšių linų sėmenų aliejus, bet vilniečiai nelabai supranta, ką tie suvalkiečiai susigalvoja ir nori jiems pasakyti. Todėl spaudėjai junta žmonių norų ir net žinių išskirtinumą.

„Tarkime, Kėdainiuose labai pamėgtas moliūgų, kanapių sėklų aliejus. Alytiškiai irgi labai vertina kanapes. Link Klaipėdos krašto į priekį jau prasiveržia judros aliejus. Aš pati apie judras sužinojau iš klaipėdiečių. Mugėje pradėjo klausinėti, ar neturiu judros aliejaus. Galvoju, koks čia aliejus. Tikrai nebuvau girdėjusi. Taip iš jo prašančiųjų ir sužinojau, kad Lietuvoje auga toks aliejinis augalas.Judros –linų pusseserės. Pabandėme, ir jis pas mus, Vilkaviškio krašte,visai prigijo“, – patirtimi dalinosi ūkininkė.

Judros aliejaus poveikis, pasak D.Venckienės, panašus į linų:lengvina virškinimą, padeda skrandžiui, veikia kaip antioksidantas –dezinfekuoja organizmą, jeigu yra kokių bakterijų, virusiukų. Jai patinka ir išskirtinis judrų aliejaus skonis, primenantis ridikėlius. Be to, laikyti judrų aliejų galima kur kas ilgiau nei linų.

Turėdami laiko, aliejaus spaudėjai klijuoja etiketes, į dėžutes pakuoja produkciją.

Pamoko, jei nemoka

Darbymetis Venckų aliejinėje įsibėgėja. Jie spaudžia aliejų šios dienos stalui ir Kalėdoms. Turėdami laiko, pakuoja produkcijąį dėžutes. Į tokias pakuotes keliauja tik ilgesnio stovėjimo šaltuoju būdu spausti aliejai, kurių suvartojimo laikas – nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Tuo tarpu šalto spaudimo linų sėmenų aliejus turi būti suvartojamas per 6 savaites, o išspaustas senoviniu būdu,kai nedaug pakaitinus linų sėmenis iš gaunamas aliejus, tam, kad jis neapkarstų, turi būti laikomas šaldytuve, o dar geriau – šaldiklyje. Pasak Daivos, toks aliejus – greitai gendantis produktas,o vienintelis priešnuodis, kurį atrado patys suvalkiečiai, kad toks aliejus greitai neapkarstų – plastikinis buteliukas su aliejumi įkišamas į šaldiklį.

Aliejinės šeimininkė noriai dalinasi žiniomis. Sako, jog tiems, kurie turi padidėjusį cholesterolio kiekį, tinka kanapių, moliūgų, judrų aliejus. Stabilizuoti cukrinį diabetą padeda tas pats moliūgų aliejus. Tačiau vis tik aliejus dažniau naudojamas ne kaip vaistas, o kaip sveikas maistas. Saulėgrąžų aliejų ji pati naudoja kepdama pyragus neaukštoje temperatūroje. Taip pat kepimui naudojair rapsų aliejų.Šį nerafinuotą aliejų, pasak jos, vienintelį iš jos turimų, galima kaitinti. Visus kitus geriausia vartoti šaltus.

Net ir per karantiną aliejaus produktams dėmesio stygiaus D.Venckienė nejaučia. Kas gali, užsuka į aliejinę Alksninėje, kiti – į jos įkurtą parduotuvėlę Vilkaviškyje. Ūkininkė dar per pirmąjį karantiną pasirūpino, kad turėtų internetinę parduotuvę, kuri per pandemiją labai pasiteisino, nes pristatymas Vilkaviškyje ir Marijampolėje nemokamas. O gal ir todėl, kad siūlo net per 10 šalto spaudimo aliejų rūšių: kanapių, linų, rapsų, judros, saulėgrąžų, moliūgų, margainio, juodgrūdės, sezamų, garstyčių, graikinių riešutų.

Tęsia tradicijas

Šiuo metų laiku darbų netrūksta ir Ievos bei Mindaugo Smilgių šeimos aliejaus spaudykloje Gudelių kaime (Marijampolės sav.). Ūkis tęsia tradicijas– spaudžia šalto spaudimo aliejus, kai nekaitinamos nei sėklos, nei aliejus – taip išsaugant skonį ir sveikatai vertingas augalų savybes.

Čia spaudžiamas linų sėmenų aliejus, turintis didžiausią paklausą. „Sėmenų aliejus yra mėgiamas ir skanus. Žmonės, kurie vasarą jo galbūt nebenaudojo,nuo spalio tikrai pas mus sugrįžta sėmenų aliejaus“, – sakė Smilgių aliejaus ūkio darbuotoja Raimonda Kauknorienė.

Ši aliejinė dar siūlo pluoštinių kanapių, judros (vadinamos laukiniais linais) sėklų bei baltųjų garstyčių grūdelių aliejų. Jie taip pat skinasi kelią – ypač populiarus kanapių sėklų aliejus. Žmonės išbando ir judros, garstyčių aliejaus skonį. „Visi Smilgių ūkio aliejai turi savo rinką, savo pirkėjus“, – trumpai drūtai sakė ūkio atstovė.

Smilgių aliejaus ūkis, išplėtęs gamybą, pats žaliavos nebeaugina. Bendradarbiauja su kitais Lietuvos ūkininkais, kurie augina ekologiškai – nepurškia, netręšia cheminėmis trąšomis ir, sąžiningai laikydamiesi duoto žodžio, išaugina neužterštas kokybiškas sėklas.Daugiausia spaudyklai prireikia linų ir kanapių sėklų.

„Mes aliejų spaudžiame kiekvieną savaitę, kad jis nuolatos būtų šviežias. Kiekius padiktuoja paklausa. Vieną savaitę ko nors reikia spausti daugiau, kitą –mažiau, kad neužsiliktų senesnio aliejaus. Linų sėmenų aliejus linkęs apkarsti, tad jo nelaikome. Spaudžiame, pilstome ir jis iškeliauja pas valgytojus“, – teigė R.Kauknorienė, pridurdama, jog Smilgių ūkio aliejus yra šalto spaudimo, todėl spaudžiamas jis laša po lašelį –tai yra gana ilgai trunkantis procesas.

Šios aliejinės produktų galima rasti jau daug kur. Ūkio darbuotojai patys dirba keliuose Kauno ūkininkų turgeliuose, prekiaujama ir per ūkio elektroninę parduotuvę. Aliejaus iš Smilgių ūkio galima rasti ir lietuvišką ūkininkų produkciją palaikančiose ekologiškose parduotuvėlėse Kaune bei mažesniuose prekybos centruose.

Smilgių ūkiui karantinas pasijuto pavasarį, kai buvo uždaryti ūkininkų turgeliai. Vyresnio amžiaus žmonės dar nesinaudojo elektroninės parduotuvės, paštomatų ar kurjerių paslaugomis. Todėl patys aliejaus gamintojai turėjo klientus supažindinti, įtikinti, jog gali jiems patogiu metu pristatyti aliejų į namus ar į kitą sutartą vietą.

„Dabar to nebėra, ūkininkų turgeliai dirba, žmonės saugodamiesi, bet vis tiek ateina, laikosi atstumo, dėvi veido kaukes, todėl kol kas per antrąjį karantiną didelio pasikeitimo nejaučiame, bet nežinai, kas kada gali nutikti“, – svarstė aliejinės darbuotoja.