Vilniaus rajone Dvarčionių soduose šeimininkaujantys Monika ir Algirdas Arlauskai mėgsta miesto rutiną iškeisti į savo išpuoselėtą kampelį, čia rasdami ramybę ir gyvenimo pilnatvę. Kadaise jauni sutuoktiniai nepabijojo įsigyti kalvoto sklypo ir čia sukūrė savo mažą rojų su akmeninėmis terasomis.

Žemės mylėtojų šeima

„Mano tėvai neturėjo net petražolių ar morkų lysvės, o štai man be sodo nebūtų gyvenimo, – prisipažino Monika Arlauskienė. – Tik sukišusi rankas į žemę, pamirštu visus rūpesčius ir bėdas, man net pirštinių nereikia, nes pajusti žemės drėgmę – pati geriausia terapija.“

Atsakingas pareigas vienoje užsienio įmonėje užimanti Monika šypsodamasi pripažino, kad būtent sode ji atsiskleidžia geriausiai ir patenkina dvasinius poreikius: „Jaučiu malonumą puošdama aplinką, taip realizuoju save ir savo poreikius.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Kai prieš 25 metus abu su vyru Algirdu, šilumos tinklų inžinieriumi, pamatė šį sklypą ant kalvos šlaito, iš karto nusprendė, kad įsigis būtent jį. Negąsdino nei kalvota vietovė, nei prasta žemė, netgi kaina, kuri pagal tokį reljefą nebuvo labai jau žema. „Vyras iš karto įsivaizdavo, kad įrengsime terasas, sutvirtintas akmenimis, laiptelius į mišką“, – pasakojo sodo šeimininkė.

Tačiau iki nuostabaus vaizdo teko dirbti ilgai ir daug – kol perstatė namelį, įsirengė pirtį, suformavo terasas, o nederlingą žemę užpylė durpėmis. Auksines rankas turintis vyras kiekvieną laisvą minutę praleisdavo sode, o štai Monika ėmėsi puošti aplinką. Pradžioje teko daug ko mokytis – daugelis augaliukų po pirmos žiemos iššalo, kiti sunyko, pasodinti į netinkamą žemę. Išmokti sodininkystės paslapčių padėjo kaimynė, su kuria labai susidraugavo, be to, pati Monika daug domėjosi, skaitė. Nemažai augalų Arlauskų sode – kaimynų dovanos, nes ir šiais laikais sodininkai labai bendrauja, gimtadienio, vardadienio ar kitokių švenčių progomis dovanoja augalus. „Įsigiję šį sklypą, patekome į nuostabią šeimą, sudarytą iš tokių pat žemės mylėtojų kaip ir aš, todėl ir visas šventes švenčiame kartu“, – sodininkų bendrija džiaugėsi Monika.

Prasmingi augalai

Monikos manymu, augalai yra puošmena, bet kiekvienas jų turi būti prasmingas, artimas širdžiai. „Kartais net paprasta gėlė gali pradžiuginti labiau nei koks nors išpuoselėtas augalas – labai myliu pavasario gėles krokus, raktažoles, taip pat bijūnus ir ramunes, kurie man primena kaimą.“ Tačiau šeimininkė neabejinga ir spygliuočiams, kurių sklype pakanka. Taip pat jos žvilgsnį džiugina šalia sklypo esantis miškas, todėl šeimininkas netgi specialų takelį įrengė pasivaikščiojimams.

Atrodo tarsi daugybė įvairių augalų auga tiesiog ant terasos akmenų, nes laipteliai dalija sodo sklypą į dvi dalis. Čia pat auga ramunės, tagetės, gvazdikėliai, vienadienės, irisai. Veją puošia puskiparisiai, kamuolinės tujos, lizdinės ir kanadietiškos eglutės. Juokaudama Monika pripažino – jei bitės čia ieškotų rožės žiedo, tektų pasirinkti paprastesnį augalą. „Pas mus rožių nėra, mūsų aplinkoje jos netinka ir nepritampa, o štai rožės sesuo pelenė piliarožė mums puikiai pritiko.“

Priešais nedidelį namuką įrengtas gėlynas – puošniausias sodo kampelis, čia akį traukia įvairios žydinčios gėlės, taip pat šliaužiantysis kadagys, lizdinis kukmedis. Šalia miškas, todėl šeimininkė mėgsta jo fone formuoti įvairiomis spalvomis išsiskiriančius spygliuočius – čia pat auga ir miško foną pagyvina margalapis kukmedis, violetinis pūkenis, kėniai.

Asmeninio archyvo nuotr.

Mėgstamas kampelis

Nuo pat pavasario iki vėlyvo rudens sode gyvenantys šeimininkai turi ir savo mėgstamą kampelį – terasą šalia namo, kur šiltuoju metų laiku vyksta gyvenimas. Čia atvažiuoja svečiai, vaikai su antrosiomis pusėmis. Terasoje rytais pora mėgsta gerti kavą, aptarti svarbiausius darbus. Šeimininkas Algirdas kupinas naujų idėjų, kurias realizuos neseniai nusipirktame sklype kaimynystėje. Pasak jo, sodas jau turi rėmus ir vaizdą, kokio norėtųsi. „Tačiau jei kas nors įsivaizduoja, kad sodą galima sukurti iki galo, labai klysta, – tvirtino šeimininkas. – Atrodo, tiek metų tvarkomės, o minčių visada kyla daug, visada atrodo, kad kas nors nepadaryta, nepabaigta, nes trūksta laiko, lėšų.“

Iš tiesų sodyba nėra paveikslas, kurį nutapei, pasidėjai ir grožiesi. Juk net kraštovaizdžio specialistams sukūrus ir įrengus sodybą, niekada nebūna taip, kad nereikėtų ko nors keisti. „Juk jau po pirmos žiemos kai kurie augalai gali iššalti ir į jų vietą vėl reikės įkurdinti kitus, kad būtų nesugadintas bendras vaizdas“, – sakė Algirdas.

„Mūsų sode kasmet būna vis kitokių gėlių, – pritarė Monika. – Tačiau fasadinėje namo pusėje norisi ryškių, todėl mėgstu vienmetes, kurios vaizdą išlaiko iki vėlyvų šalnų.“

Naujos idėjos

Šeimos valdos, įsigijus papildomą sklypą, išsiplėtė, todėl ir rūpesčių padaugėjo. Naujajame sklypelyje šeimininkas jau pradėjo formuoti terasas, tik šį kartą jis pasitelkė nebe mūrijimo darbus, o specialią konstrukciją, vadinamą gabionais.

„Gabionai – tai suvirinto tinklo krepšiai, kurių vidinę ertmę galima užpildyti pačiomis įvairiausiomis medžiagomis, – pasakojo Algirdas. – Pasirinkau juos dėl to, kad čia galima leisti pasireikšti savo fantazijai. Toks aptvėrimo būdas ne tik originalus, bet ir palyginti nebrangus, nes ar daug kainuoja laukuose prisirinkti akmenų?“

Gabionai yra krepšiai, sukonstruoti iš suvirinto tinklo segmentų, kurie padengti cinko ir plastiko antikorozine danga. Segmentai tarpusavyje sujungti spiralėmis, sutvirtinimo vielomis arba sąvaržomis. Vienas ant kito sustatyti ir akmenimis užpildyti krepšiai sudaro akį traukiančią gabiono konstrukciją, kuri dar gali būti apauginta vijokliniais augalais. Ilgą laiką gabionai buvo naudojami tik infrastruktūros projektuose sustiprinant kelių, geležinkelių, upių šlaitus ir pan., bet, įvertinus jų panaudojimo galimybes, jie vis plačiau taikomi įrengiant aptvėrimus ar dekoruojant kiemus ir sodus.

Gabionai privačiuose kiemuose gali būti naudojami ne tik kaip tvora, bet ir kaip architektūriniai kiemo elementai. Juos pasitelkiant gali būti atnaujinti ir baldai. Gabionų krepšiai gali būti užpildyti ne tik akmenimis, bet ir kitomis medžiagomis, kaip stiklas arba panaudotas cementas. Dėl galimybės naudoti pačius įvairiausius užpildus ir kurti įvairias formas pasitelkiant gabionus suolai, stalai, gėlynai ar įstabūs labirintai gali virsti tikrais meno kūriniais. „Šias konstrukcijas galima pasidaryti ir pačiam, bet saugiau, jeigu tai darytų patyrę specialistai“, – pasakojo A.Arlauskas. Dvelkianti skandinavišku šiauriniu stiliumi aptvėrimo konstrukcija montuojama centre įbetonuojant stulpelius.

Alpinarimumas. Scanpix nuotr.

Gabionų užpildai

Prieš pradėdami statyti tvorą iš gabionų, apgalvokite, kokios užpildo medžiagos labiausiai tiktų ir kas geriausiai derėtų su aplinka. Galite užpildui naudoti paprasčiausius akmenis, skaldą. Jeigu norite išskirtinesnio vaizdo, krepšius galite užpildyti skirtingų spalvų nugludintais akmenimis, sudėdami juos skirtingais taisyklingais sluoksniais. Medžiagos, kurias rekomenduojama rinktis:

• akmenys

• skalda

• plytelės

• medžio šakos

• medžių kelmai

Gabionai plačiai taikomi įrengiant ne vien tvoras ar terasas, bet ir dekoruojant kiemą bei aplinką.

Plačios dekoravimo galimybės

Įvairiausių užpildo medžiagų pasirinkimo galimybės – tai dar ne viskas, kaip galite susikurti originalią tvorą. Konstruojant gabionų krepšius, galima padaryti įvairių dydžių ertmes, kurios būtų lyg tvoros langai, pro jas būtų galima matyti, kas vyksta išorėje. Aptvėrimą galite apsodinti vijokliniais augalais, kurie apsivynios apie tinklą. Galima kartu integruoti ir apšvietimo sistemą, pvz., sumontuojant tvoros stulpus tarp gabionų, jų viršuje paliekant ertmes, į kurias įmontuojamas apšvietimas ir užpildomos norimos spalvos stiklo šukėmis.

Scanpix nuotr.