Ligi šiol gana sklandžiai įgyvenamas projektas „Rail Baltica“ susilaukė gyventojų protestų ir politikų dėmesio. Neveronių (Kauno r.) seniūnė ir bendruomenė kovoja prieš numatytą 12 geležinkelio ruožų kelyną ir depą, o Šiaurės Lietuvos ūkininkai susirūpinę, kad bus perskirti jų laukai.

Ūkininkų nerimas

Lietuvos ūkininkų sąjungos Pasvalio skyriaus vadovas Vilhelminas Janušonis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad nerimo yra daug. „Pirmiausia, bus perskirti laukai, per visą Pasvalio rajoną numatytos tik 7 ar 8 pervažos per geležinkelio ruožą. Neaišku, kaip reikės patekti į atskirtą savo paties lauko dalį. Mes manome, kad milijardiniai projekto mastai puikiausiai leistų pastatyti rajone 10 ar 12 viadukų, kuriais ūkininkai galėtų pasiekti savo dirbamus plotus. Aišku, žadamos kompensacijos, bet jos vienkartinės, o ūkininkas savo veiklą susiplanavęs į priekį. Mūsų rajono žemės – vienos iš derlingiausių, todėl neaišku, kodėl negalėjo tas geležinkelis eiti pro Šiaulius. Bus sudarkytas ne tik kraštovaizdis, bet ir pati žemėnauda. Mums, pvz., sakoma, kad ruožas su visa infrastruktūra bus 50–70 m pločio. Bet statybos metu jis bus ir 100, ir 150 m, nes reikės vykdyti darbus, kažkur sukrauti gruntą, medžiagas. Bus užimti jau gerokai didesni plotai. Kada atsikurs dirvožemio struktūra, niekas negali atsakyti. Neaišku, ką reikės daryti ūkininkams, gaunantiems europinę paramą valdoms modernizuoti. Remiantis su Nacionaline mokėjimų agentūra sudaryta sutartimi, jie negali mažinti dirbamos žemės plotų, nes sulauks sankcijų. Be to, statybų metu bus sudarkyti visi iki vieno rajono keliai ir žvyrkeliai: oru juk viskas neatskris, bus vežama kaip arčiau. Kas kompensuos padarytą žalą, irgi neaišku. Poveikio aplinkai vertinime viskas teoriškai gražiai surašyta, bet su mumis beveik niekas nesišneka“, – piktinosi V.Janušonis.

Ūkininkas pašiepė ir statybų planuotojus. „Aš jiems sakiau: statydami tokį brangų objektą, išnaudokite visas galimybes. Jei Joniškėlyje planuojate prasilenkimo ruožą, tai bent pastatykite rampą sunkiai karinei technikai perkrauti. Net mes, kaimo žmonės, matome, kad planuotojai normaliai nesuplanuoja. Geležinkelį juk reikia iki galo išnaudoti. Deja, taip plačiai jie nemąsto, svarbu kuo pigiau išsisukti“, – sakė pašnekovas.

Ūkininkai taip pat pageidauja, kad jiems būtų suteikta galimybė už valstybės poreikiams paimtą žemę gauti kompensaciją ne vien pinigais, bet ir valstybine žeme. Seimo nariai Antanas Matulas, Kazys Starkevičius ir Rasa Juknevičienė jau įregistravo atitinkamą Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo pataisą.

Parengti įstatymo projekto pataisą, kaip nurodė autoriai, paskatino ūkininkų nusiskundimai. Už tiesiant greitąjį geležinkelį „Rail Baltica“ valstybės poreikiams paimamą dalį jiems nuosavybės teise priklausančios žemės įstatymo 13 straipsnyje numatyta tik piniginė kompensacija. „Ūkininkai siekia, kad, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, už visuomenės poreikiams paimamą žemę būtų galima gauti ne tik kompensaciją pinigais, bet ir atitinkamą valstybinės žemės sklypą, kaip tai numatyta Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje. Tai yra logiška, nes ūkininkams būtų lengviau konsoliduoti savo perskirtas žemes“, –pabrėžė parlamentaras K.Starkevičius.

Sukilo ir Neveronys

Šiaurės Lietuvos ūkininkai ne vieninteliai, kuriems kelia nerimą projekto įgyvendinimo padariniai. Kauno rajono Neveronių seniūnijos bendruomenė su seniūne Aldona Petkevičiene priešakyje kelia vėjus dėl numatomo gyvenvietės teritorijoje statyti depo.

Kauno pašonėje įsikūrusiuose Neveronyse, galima prilyginta tam, kas vyko Žygaičiuose Tauragės rajone. Tik žygaitiškiai stojo į kovą prieš skalūnų dujas, o neveroniečių priešas – plačios geležinkelio vėžės ir depas. Verslo interesai slapta sėlina į jų gyvenvietę ir žada nuversti ne vieną nuosavą namą. Su gyventojais dėl statybų nesitariama. Pečiais gūžčioja ir Kauno rajono valdžia.

„Mes suprantame „Rail Baltica“ svarbą ir būtinumą. Tačiau situacija tokia, kad gyvenvietės, kurioje gyvena 3 500 gyventojų, centre planuojamas 12 vėžių kelynas ir depas, kuriuose bus performuojami, remontuojami lokomotyvai. Atsiras kuro talpyklų. Visos seniūnijos plotas – 13 kv. km, tai labai maža teritorija. Šalia planuojamo depo – gimnazija, šalia 12 vėžių kelyno – vaikų darželis. Planuojant buvo svarstomos kitos alternatyvos, tačiau dėl neaiškių priežasčių jų buvo atsisakyta ir pasirinkta būtent ši vieta – gyvenvietės centras. Problemų neliktų, jei viskas būtų nukelta bent 3 km į šiaurę, kur yra miškai, arba 3 km į vakarus – taip būtų priartėta prie laisvosios ekonominės zonos ir oro uosto. Manome, kad tai būtų netgi patogiau ir finansiškai naudingiau“, – aiškino A.Petkevičienė.

Dar vasario 18 d. buvo sudaryta iniciatyvinė grupė, kuri nuo Neveronių ir Pabiržio gyventojų parengė raštą atsakingoms institucijoms. Socialiniame tinkle „Facebook“ aktyviai diskutuojantys seniūnijos gyventojai stebisi, kodėl atsisakyta alternatyvių sumanymų įrengti depą Palemone arba Jonavoje. Tiesa, ten irgi yra vietos bendruomenių.

Nemoka kalbėtis?

Parlamentaro K.Starkevičius manymu, dalis problemų kyla dėl „Lietuvos geležinkelių“ vadovų nenoro kalbėtis su žmonėmis ir arogancijos. „Į susitikimus su žmonėmis „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė atsiunčia projektuotojus („AECOM Infrastructure & Environment UK Limited branch“ – red. past.), kurie atvyksta prastai pasiruošę, kalba abstrakčiai, nesugeba atsakyti į konkrečius žmonių klausimus. Pamenu, kai toks susitikimas vyko Palemone, teko raminti per kraštus besiliejančias aistras. Pasikalbėjus, išsiaiškinus, kur per projektuojamą vėžę galima bus padaryti perėjas ar pervažas, kiek jų reikia, ko apskritai gyvenvietė gali tikėtis iš šios plėtros, randamas sutarimas. Galėtų nepasididžiuoti ir projekto pagrindiniai vadovai – atvykti ir pabendrauti su žmonėmis“, – sakė K.Starkevičius.

„Rail Baltica“ projekto direkcijos vadovas Antanas Zenonas Kaminskas apskritai problemų neįžvelgia ir teigia, kad bendraujama tuo lygiu, kuriuo ir reikia. „Kaip nebendraujame? Ir susirašinėjame, ir susitikimus rengiame. Tik va buvo laikas, kai tai darėme, ir niekas nesidomėjo. Šiuos klausimus jūs užduokite mūsų rangovams, kurie rengė specialųjį planą. Tai jų reikalas. <...> Nesunku paimti žemėlapį ir pasižiūrėti. Pamatysite, kad mokykla ir darželis, apie kuriuos kalbama, yra už 150–200 m nuo tos vietos, kur planuojamos statybos, viduryje gyvenamojo kvartalo. Ir geležinkelis nė per metrą nepriartėja prie jų“, – nukirto Z.Kaminskas.

Ūkininkų nuogąstavimai dėl perskiriamų laukų ir Seime registruotos įstatymo pataisos A. Z. Kaminskui – nežinomos temos, kurių jis redakcijai niekaip negalėjo pakomentuoti.

Seniūnė A.Petkevičienė „bendravimu“ vis dėlto nėra patenkinta. „Kadangi Kauno rajone nevyko poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pristatymas, seniūnijai teko kviestis AECOM atstovus, prašėme, kad atvyktų ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovai, tačiau vasario 15 d. į Neveronis atvažiavo tik AECOM atstovai, kurie pristatymo metu žemėlapyje negalėjo parodyti, kur yra gimnazija, vaikų darželis. O ataskaitoje teigiama, kad poveikio aplinkai vertinimas tinkamai parengtas. Buvo teigiama, kad garsas nesklinda aukščiau kaip 5 m, todėl akustinės sienelės apsaugos nuo triukšmo, o vibracija, jų teigimu, žeme nesklinda toliau nei 20 m“, – aiškino seniūnė.

Bendrovės „Rail Baltica statyba“ vadovas Dainius Budrys sutiko, kad su žmonėmis reikia tartis, juos išklausyti. Jis tikisi, kad siūlomos įstatymų pataisos neišprovokuos begalinių ginčų, kurie taptų kliūtimi įgyvendinant patį projektą.

„Jei tai pagreitintų procesą, o ne stabdytų – būčiau tik „už“. Kuo aiškiau viskas įstatymuose bus parašyta, tuo geriau. Teoriškai žemes iš gyventojų išpirkinėti turėtume pradėti jau nuo kitų metų. Iki tol reikia viską aiškiai reglamentuoti. Aš vertinu remdamasis ekonomine logika – jei nuo to viskas vyks pigiau ir sklandžiau, tai valio. Bijau tik, kad kol įstatymą priims ir kol jis įsigalios, gali prasidėti įvairios diskusijos ir vilkinimas. Būtų negerai, jei, jau priėmus įstatymą ir jį įgyvendinant, atsirastų prielaidų begaliniams ginčams, kur ir kokią žemę žmogus norės prisijungti. Nenorės to sklypo, norės kito. Čia juk tokia situacija, kad kiekvienas neišvengiamai norės išpešti kuo daugiau naudos, todėl kyla tam tikrų pavojų“, – teigė jis.

Pasak D.Budrio, Neveronių bendruomenės pozicija jam irgi žinoma. „Ir mane kvietė ten nuvykti vasario viduryje. Deja, buvau užsienio komandiruotėje. Manau, kad ten daugiau baimių, negu pagrindo joms. Su žmonėmis bendrauti turbūt tikrai reikės daugiau, nes iš tikro tas depas nėra labai baisus dalykas, dėl kurio protestuojama, nei ką. Ligi šiol geležinkelio nuo gyvenvietės neskyrė net garsasienė, ir viskas kažkaip buvo gerai. Žinoma, kaip jau sakiau, kalbėtis ir ieškoti sprendimų reikės kartu su žmonėmis“, – diplomatiškai kalbėjo direktorius.

Demokratijos grimasos

Taigi, ar nenutiks taip, kaip jau yra buvę su ne vienu projektu. Jei kas nors sumano iškelti į kitą vietą Vilniaus priklausomybės ligų centrą ar Lukiškių kalėjimą, tuoj atsiranda vietos bendruomenė, kuri protestuodama aiškina, kad geriausia tai daryti „kur nors kitur, tik ne pas mus“. O ir apetitu žemės pardavėjai tokiu atveju, žinoma, nesiskundžia.

K.Starkevičiaus nuomone, bendruomenės, derėdamosios su tokių projektų plėtotojais, turėtų būti aktyvios. Jos turi teisę siekti sau atitinkamos naudos, tačiau neverta perlenkti lazdos. „Akivaizdu, kad „Lietuvos geležinkeliai“ pirmiausia vadovaujasi ekonomine logika, jiems geriau viską padaryti kuo pigiau ir paprasčiau. Buvo ir Palemone, kur yra mano rinkimų apygarda, baimių dėl šios vėžės. Kai su žmonėmis kalbiesi, jie supranta projekto svarbą. Mano patarimas buvo toks – ne protestuoti prieš patį faktą, bet išsireikalauti konkrečių dalykų – perėjų, sutvarkytų apylankų. Juk protingai besideranti bendruomenė iš tos plėtros gali ir naudos turėti, sutvarkydama tai, kas daug metų nebuvo tvarkoma. O stumdyti statybas iš vienos vietos į kitą piketais – slidus kelias. Neveroniškiai nustums į Palemoną, Palemonas – į Jonavą, Jonava vėl protestuos. Taip apskritai nieko neišeitų pastatyti. Reikia ieškoti kompromisų. Ir pirmiausia kepurę turi nusikelti „Lietuvos geležinkelių“ vadovai. Ar taip jau sunku atvažiuoti ir patiems pasikalbėti su žmonėmis? Juk tie vykdytojai – nei politikai, nei diplomatai. Jiems kuo mažesnės sąnaudos, tuo geriau, ir gilintis jie nedega noru. Užsakovas galėtų parodyti daugiau pagarbos žmonėms, tada būtų daugiau naudos“, – sakė Seimo narys.

Kol statytojai ir užsakovai rodo pirštais vieni į kitus ir įžvelgia bendruomenių protestuose tik pasipinigavimo siekį, problemų gali daugėti. Ypač kai bus pradėtos žemių paėmimo procedūros ir ims burgzti technika. Kalbama apie tūkstančius žemės sklypų, kuriuos teks išpirkti iš privačių žemės savininkų. Tokio masto privačios žemės išpirkimo valstybės poreikiams Lietuvoje dar nėra buvę.

TIK FAKTAI:

Lietuva dalyvauja įgyvendinant tarptautinį transporto projektą „Rail Baltica“, kuris geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, – Helsinkį. „Rail Baltica“ geležinkelis yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea-Baltic“ dalis, jis sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą, o vėliau ir Latviją, Estiją bei Suomiją. Be to, ateityje šis koridorius Varšuvoje bus sujungtas su transporto koridoriumi „Baltica–Adriatica“, kuris kokybiška geležinkelio vėže susies Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Austriją, Slovėniją ir Italiją. Tokiu būdu Europoje formuojamos naujos šiaurės–pietų ir rytų–vakarų krovinių kryptys.

Trys Baltijos šalys 2014 m. spalį Rygoje pasirašė „RB Rail“ akcininkų sutartį. Pradinis įmonės kapitalas siekė 1,95 mln. eurų, o per ketverius metus jis kasmet didės po 1,95 mln. eurų ir pasieks 7,8 mln. eurų. Vien Lietuvoje dar reikės iki 2,5 mlrd. eurų.