Baigę mokyklas abiturientai strimgalviais nebesiveržia studijuoti užsienyje, jie renkasi studijas Lietuvoje. Studijuoti tėvynėje pasilieka ir dauguma „šimtukais“  egzaminus išlaikiusių jaunuolių.

Išvykstančiųjų mažėja

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, kalbėdamas apie abiturientų siekį studijuoti aukštosiose mokyklose, taip pat pabrėžė, kad pastaraisiais metais mokinių, išvykstančių mokytis į užsienį, skaičius mažėja. „Mūsų mokyklos mokiniai renkasi prestižinius universitetus, kurie daugumai yra neprieinami. Jie išvyksta arba į labai gerus užsienio universitetus, arba lieka studijuoti Lietuvoje. Kai kurie abiturientai jau atsikando mokslų Vakaruose ir suvokė, kad į prastus universitetus neverta vykti“, – pastebėjimais dalijosi S.Jurkevičius. Tačiau Vilniaus licėjaus direktorius neslėpė, kad po studijų Lietuvoje dauguma absolventų vis dėlto įsidarbina užsienyje.

Kauno jėzuitų gimnazijos abiturientai taip pat mieliau linkę studijuoti gimtojoje šalyje. Tik 10 proc. šios mokyklos ugdytinių išvyksta toliau mokytis į užsienį. Šios gimnazijos pavaduotoja ugdymui Aušrinė Šerepkienė pasakojo, kad daug mokinių Lietuvoje renkasi medicinos studijas.

„Šiais metais tarptautinės programos mokiniai ketina likti Lietuvoje. Mes manome, kad baigę gimnaziją jauni žmonės turi visapusiškai subręsti. Užsienio šalyse jiems reikia persiorientuoti į kitą švietimo sistemą, o tai nėra lengva. Beje, studijoms kitoje valstybėje reikia ir kitų finansinių galimybių“, – kalbėjo A.Šerepkienė.

Artimųjų įtaka

Ignalinos rajone gyvenanti gimnazisto mama Marija Labeckienė teigė, kad užsienyje   giminių ar artimųjų turintys abiturientai išlaikę egzaminus iš karto išvyksta iš Lietuvos.

„Dirbantys svečiose šalyje artimieji tarsi su virvute traukia saviškius. Ten vieni abiturientai pasirenka mokslus, kiti – darbą. Prieš dvejus metus net keli Ignalinos rajono Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos abiturientai, baigę mokyklą, iškart išvyko studijuoti į Vokietiją“, –  kalbėjo pašnekovė.

M.Labeckienė sūnus, nors dar nebaigė gimnazijos, planų palikti Lietuvą neturi. „Sūnui siūliau vasarą išvažiuoti nors į stovyklą užsienyje. Tačiau jis atsakė, kad yra tikras lietuvis ir iš savo šalies niekur nevažiuos“, – sakė moteris.

Visaginietės Giedrės Bogdaškienės dukra – vienuoliktokė. „Baigusi gimnaziją dukra tikrai liks Lietuvoje. Kitų mokinių tėveliai taip pat neketina išleisti vaikų į užsienį. Manau, ką tik mokyklą baigusiems jaunuoliams nėra saugu svetimoje aplinkoje. Pirma jie turėtų baigti mokslus savo šalyje. Juk niekada nevėlu išvykti, jei jie to norės“, – aiškino „Verdenės“ gimnazijos moksleivės mama.

Ukmergės Taujėnų gimnazijos direktorius Darius Kaplūnas pasakojo, kad jo dukra, kuri dabar yra trečiakursė, buvo sumaniusi studijuoti Jungtinėje Karalystėje. Tačiau nuvažiavusi į atvirų durų dienas savo apsisprendimą pakeitė ir liko Lietuvoje.

Užsienis nevilioja

Ukmergės rajono Taujėnų gimnazijos abiturientai vienbalsiai tvirtino, kad apie studijas užsienyje nesvajoja.

Aistė Šnipaitytė „Valstiečių laikraščiui“ sakė planuojanti stoti į Vilniaus universitetą arba kolegiją. Jos pasirinkimas priklausys nuo brandos egzaminų rezultatų. „Užsienis manęs nevilioja. Matau perspektyvas savo šalyje. Galbūt vėliau, baigusi mokslus Lietuvoje, vyksiu į užsienį įgyti patirties“, – apie savo ateities planus pasakojo mergina.

Deividas Mesonis ketina studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete. „Į užsienį nenoriu. Man geriausia savo šalyje“, – užtikrintai kalbėjo gimnazistas.

Viktorija Pranaitytė svajoja apie kūrybinių komunikacijų studijas Vilniaus universitete, tačiau baigusi mokslus mergina į Taujėnų miestelį grįžti neplanuoja.

Samantos Preikšaitės planuose – mokslai Lietuvos policijos mokykloje. „Norėčiau grįžti į savo gimtinę ir dirbti Ukmergėje“, – sakė gimnazistė.

Bėgimas nuo tėvų

Genovaitė Petronienė, psichologė-psichoterapeutė

Abiturientų, gyvenančių didmiesčiuose, pasirinkimą studijuoti ar dirbti užsienyje lemia noras pabėgti nuo tėvų. Iš provincijos galima pabėgti į Vilnių, Kauną, Klaipėdą ar kitą didmiestį, o iš didmiesčių jau nebėra kur bėgti. Bėgimas į užsienį – motyvas, tarsi išsilaisvinimas, bandymas ištrūkti iš tėvų kontrolės ir atsistoti ant kojų. Provincijos ir didmiesčio jaunimą užsienis traukia dėl finansinių galimybių.

Jauni žmonės dažnai jaučiasi labai nesaugūs, todėl, trokšdami pinigų, jie lekia į užsienį. Dar vienas dalykas, lemiantis studijų užsienyje pasirinkimą, – mados klausimas. Būti užsienyje dabar – tiesiog madinga. Jeigu vieni taip daro, o kiti – ne, jie yra tarsi baltos varnos.

Dalis sugrįžo

Elvyra Tulušienė, Ukmergės rajono Taujėnų seniūnė

Tik baigę gimnaziją abiturientai miestelyje nepasilieka. Į užsienį išvyksta vienas kitas jaunas žmogus, nes nori mokslus baigti Lietuvoje. Vaikinai mielai pasirenka pradinę privalomąją karo tarnybą. Savame miestelyje neturime galimybių išlaikyti jaunimo, nes nėra darbo vietų. Žinoma, aš nuolat raginu, kad nepamirštų savo gimtinės ir grįžtų į kaimą. Jei abiturientai pasirinktų pedagogikos studijas, jie, manau, vis dėlto  rastų darbo kaime. Prieš kelerius metus į miestelį grįžo gimtųjų namų trauką pajutusių jaunuolių. Jie gyvena kaime, o dirba miestuose, juk dabar nesudėtinga nuvažiuoti ne tik į artimesnį, bet ir tolimesnį miestą.

Geriausi – Lietuvoje

Gintautas Jakštas, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ekspertas

Pernai prašymus studijuoti pateikė 34 tūkst. stojančiųjų, iš jų beveik 20,4 tūkst. – 2015 m. abiturientai. Daugiau nei 26 tūkst. stojančiųjų pasirašė sutartis su aukštosiomis mokyklomis. Nors per pastaruosius šešerius metus abiturientų skaičius sumažėjo trečdaliu, tačiau priimtųjų į aukštąsias mokyklas skaičius mažėjo 25 proc.

Galime teigti, kad dauguma geriausiai egzaminus išlaikiusiųjų abiturientų lieka studijuoti Lietuvoje. Pagal studentų skaičių Vilniaus universitetas pritraukė beveik pusę (632) visų 2015 m. priėmime dalyvavusių „šimtukininkų“. Antroje vietoje pagal priimtų „šimtukininkų“ skaičių Kauno technologijos universitetas, kurį pasirinko 203 geriausiai egzaminus išlaikę abiturientai, trečioje – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, priėmęs 136 „šimtukininkus“.

Faktai

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos „Unesco“ 2015 m. duomenimis, užsienyje studijavo beveik 12 tūkst. studentų iš Lietuvos. Daugiausia jų tęsė mokslus Jungtinėje Karalystėje (daugiau nei 5 tūkst.).

Antra pagal populiarumą šalis – Danija. Joje studijavo daugiau kaip 1,7 tūkst. studentų iš Lietuvos. Kitose šalyse studijuojančiųjų iš Lietuvos skaičius nesiekia 1 tūkst.

Studijuoti į Lietuvą atvyko mažiau nei 4 tūkst. užsieniečių.