Per metus valstybė vaistų kompensavimui skiria beveik ketvirtį milijardo eurų. Kiekviena nauja valdžia žada mažinti medikamentų kainas. Ne išimtis ir dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė, pasidalijusi planais, kaip tai ruošiasi padaryti. Tačiau iki šiol nė viena valdžia nešventė pergalės prieš farmacininkus.

Keis įstatymą

Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, siekiant supaprastinti kompensuojamųjų vaistų kainų tvirtinimo procedūras bus keičiamas Farmacijos įstatymas, kuriame nustatyti kiti kainyno tvirtinimo reikalavimai. „Kompensuojamųjų vaistų kainynas bus peržiūrimas ne kartą per metus, kaip yra dabar, bet mažiausiai du, o gal ir keturis sykius kasmet. Tai diskusijų reikalas“, – žadėjo ministras.

Pasak A.Verygos, viena iš galimybių sumažinti vaistų kainas – gydymo įstaigoms įsigyti jų ne lietuviškose pakuotėse. Dabar galioja tvarka, kad žmogus, pirkdamas vaistus vaistinėje, turi gauti išsamią informaciją apie jų vartojimą, poveikį ir pan.

„Gydymo įstaigoms nėra aktuali lietuvių kalba pateikta informacija, gydytojai žino apie vaistus visai iš kitų šaltinių. Tokiu atveju medikamentai atsieitų pigiau, nes pakavimas į lietuviškas pakuotes taip pat kainuoja, – kalbėjo A.Veryga. – Jau yra parengtos atitinkamos įstatymo pataisos, kurios leis ne tik sutaupyti Privalomojo socialinio draudimo fondo ir ligoninių lėšų, bet ir pagreitins vaistų patekimo į ligonines procesą.“

Sveikatos apsaugos vadovas taip pat pripažino, kad bus peržiūrima Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sudėtis, kuri nesikeitė jau daugelį metų. „Tarybos formavimo principai taip pat kelia nemažai klausimų, Todėl būtina peržiūrėti jos formavimo principus, įvesti kadencijas, kad neatsirastų galimybių plėtotis korupcijai, kai nusistovi tam tikri ryšiai“, – teigė ministras. Šis klausimas bus nagrinėjamas pavasario sesijoje Seime.

Prievolės vaistinėms

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės, būtina kalbėti apie racionalų vaistų vartojimą, šviesti pacientus, gydytojus ir vaistininkus.

Viceministrė pripažino, jog svarbu formuoti gydytojų įpročius skiriant vaistą atsižvelgti į jo kainą, kad to paties poveikio medikamentas būtų kuo pigesnis. Vaistų kontrolės tarnyba planuoja vykdyti projektą „Gydykime ir gydykimės išmintingai“, kuris kvies gydytojus ir pacientus pasirinkti pigesnį analogišką vaistą. Panašus projektas įgyvendintas Švedijoje.

„Taip pat numatoma sutartyse tarp teritorinės ligonių kasos ir vaistinės numatyti prievolę išduoti tam tikrą kiekį pigiausių vaistų. Taip būtų skatinama vartoti pigesnius vaistus“, – aiškino K.Garuolienė.

Pasak A.Verygos, norėdama užtikrinti, kad vaistininkas pasiūlytų vartotojui pigiausią vaistą ir suteiktų objektyvią informaciją, valstybė turi imtis aktyvių veiksmų. „Pagal galiojančią tvarką kontroliuojančios institucijos, prieš atvykdamos tikrinti vaistinę, turi ją įspėti, – sakė jis. – Tačiau visi puikiai supranta, kad įspėjus apie patikrinimą galima ir nebevažiuoti, nes pažeidimų nebus.“ Derinama tvarka, kad kontrolieriai prisistatytų ir pateiktų reikalingus dokumentus jau po to, kai patikrina faktą.

Korupcinės grėsmės

Sveikatos apsaugos ministras pripažino, kad dar daug pacientų nesupranta, jog generiniai vaistai nėra prastesni už originalą. Ne visuomet ir gydytojai tai primena. Pasak ministro, tokį medikų požiūrį į vaistus galėjo nulemti tai, kad Lietuvoje, kuri nėra turtinga valstybė, gydytojų ir vaistininkų kvalifikacijos kėlimą kursus remia farmacijos kompanijos. Juose skaitomi pranešimai, reklamuojantys kokį nors vaistą ir pristatantys jį kaip vienintelį geriausią.

„Gydytojai yra labai užsiėmę žmonės, neturi laiko pasidomėti alternatyvomis, todėl pacientams gali patarti vienintelį tokį vaistą, – aiškino A.Veryga. – Tai kelia daug korupcinių grėsmių. Bendraudamas su farmacijos kompanijomis nė karto neišgirdau prieštaravimų dėl to, kad šį procesą reikia skaidrinti. Dabar galvojama kvalifikacijos kėlimą vykdyti per tam tikrą fondą, kad specialistas nežinotų, kieno tai parama.“

Ministras teigė, kad jam susidarė įspūdis, kad pacientai generinius vaistus įsivaizduoja kaip antrarūšius, nors jie yra kokybiški ir saugūs, kitaip nepatektų į Lietuvos rinką. Tačiau įpročio atsisakyti sunku. „Kuo skiriasi rusiškas aspirinas nuo amerikietiškojo? Gražesne pakuote. Tačiau dauguma įsitikinę, kad būtent jis geresnis, – kalbėjo A.Veryga. – Tai placebo efektas. Reikia šviesti vartotojus, kad pasitikėtų ir pigesniais vaistais.“

Pradėję rinktis pigesnius vaistus, žmonės už juos mokėtų kelis kartus mažiau. „Noriu pabrėžti, kad nekirpsime lėšų kompensuojamiesiems vaistams, tiesiog sumažinę generinių vaistų kainas galėsime kompensuoti daugiau inovatyvių vaistų sunkioms ligoms gydyti, galbūt galės būti didesnės generinių vaistų kompensacijos, kad žmonėms reikėtų mažiau primokėti“, – sakė ministras.