LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Šią savaitę Lietuvos Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus ir Lenkijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras (ŽŪKPM) Janas Krzystofas Ardanowskis aptarė bendradarbiavimo galimybes bei problemas, kurios dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos kyla abiejų šalių žemdirbiams ir diskutavo, kaip abi kaimyninės šalys galėtų spręsti šias problemas.
Kiek svarbus toks tiesioginis bendravimas, išvengiant vertėjų ir tarpininkų?
Labai svarbus. Tai ne pirmasis mano pokalbis su ministru. Abu galime bendrauti angliškai, tačiau aš moku ir lenkų kalbą, todėl jokių problemų nekyla. Per vertėją būtų sunku bendrauti kalbantis akis į akį, o telefonu toks pokalbis būtų beveik neįmanomas. Manau, šiais globaliais laikais tokio pobūdžio problemų jau neturėtų kilti, užsienio kalbų mokėjimas žemdirbių organizacijų vadovams, o juo labiau valstybės institucijų vadovams, turėtų būti privalomas.
A. Svitojus
Teko girdėti, kad Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras savo karjerą pradėjo nuo ūkininkavimo?
Taip, J.K.Ardanowskis akcentuoja, kad apie žemės ūkį žino ne iš knygų. Jis turėjo mišrų ūkį, be to, anksčiau vadovavo Lenkijos žemės ūkio rūmams. Beje, jis labai šitai prisimena pokalbius su buvusiu Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininku, šviesios atminties prof. Antanu Stancevičiumi. Ne kartą J.K.Ardanowskis lankėsi ir Lietuvoje, todėl puikiai žino mūsų šalies žemės ūkio specifiką ir niuansus. Susidariau įspūdį, kad tai ne tik išsilavinęs žemės ūkio srities profesionalas, bet ir žmogus, kuriam svetimos intrigos ir politikavimas. Jis puikiai supranta, kaip svarbu Lenkijai ir Lietuvai palaikyti glaudžius ryšius ir tai daryti ne tik abiejų šalių prezidentams bei premjerams, bet ir visoms abiejų šalių struktūroms.
J.K.Ardanowskis
Kokius klausimus aptarėte? Tikriausiai neišvengėte pandemijos sukeltų problemų?
Aptarėme klausimus, susijusius su sienos tarp abiejų valstybių kirtimu. Pandemija negali stabdyti ekonominių ryšių. Žmonių judėjimas apribotas, tačiau vyksta prekyba, be to, paaiškėjo, kad abiejose šalyse yra ūkininkų, turinčių dirbamos žemės abiejose šalyse. Kaip jiems elgtis, kai abiejose valstybėse paskelbtas karantinas? Beje, pirmiausia tokio pobūdžio klausimų sulaukiau iš Lenkijos žemės ūkio rūmų vadovų.
Kokia išeitis?
Tokius sprendimus gali priimti tik abiejų valstybių Vyriausybės, tačiau tiek Lenkijos, tiek Lietuvos Žemės ūkio rūmai gali prisidėti teikdami pasiūlymus, aptardami galimybes. Šiuo atveju taip ir elgėmės. Su Lenkijos ŽŪKP ministru aptarėme kelis variantus. Vienas iš jų – turintiems dirbamos žemės abiejose valstybėse ūkininkams suteikti galimybę dirbti karantino sąlygomis. Iš pradžių toks ūkininkas pirmiausia atliktų darbus piečiau esančioje Lenkijoje, o po to – važiuotų į Lietuvą ir dvi savaites, laikydamasis karantino reikalavimų, dirbtų čia. Tokios galimybės būtų suteiktos tiek Lenkijos, tiek Lietuvos ūkininkams. Čia abiejų šalių vyriausybės sprendimus turi priimti nedelsiant.
Sienos kontrolė kelia problemų Lietuvos pieno gamintojams, kurie dalį pieno tiekia Lenkijos kooperatinėms pieno perdirbimo įmonėms. Tai labai svarbu dabar, kai pieno supirkėjai Lietuvoje ketina dar labiau sumažinti pieno supirkimo kainas.
Aptarėme ir šį klausimą. Kai kurie produktai gali palaukti, bet žaliaviniam pienui turi būti teikiama pirmenybė. Lenkai tam neprieštarauja. Tačiau reikia tartis – Lietuvos ir Lenkijos žemės ūkio rūmų atstovai tai daryti ragina abiejų šalių žemės ūkio ministerijas. Tačiau biurokratinė mašina juda labai lėtai. Tiesą sakant, ši problema yra svarbesnė mums, lietuviams.
Lietuvos pieno perdirbėjai per 50 proc. produkcijos eksportuodavo, o dėl pandemijos dalį rinkų prarado, taigi ir jų nuogąstavimai yra realūs.
Iš Lenkijos ministro išgirdau pritarimą, kad tiek Lenkija, tiek Lietuva galėtų teikti pasiūlymus Europos Komisijai dėl ES rezervo fondų pildymo. Nors rinka bendra, vienoms ES valstybėms trūksta vienų, o kitoms – kai kurių kitų maisto produktų. Laisvos rinkos galimybės pandemijos sąlygomis yra ribotos, todėl tokie fondai būtų naudingi tiek gamintojams, tiek pirkėjams. Pavyzdžiui, Lietuva rezervo fondams galėtų parduoti pieno produktų, o pirkti kiaulieną ir jautieną, kurios mums trūksta. Tokį pasiūlymą galėtume pateikti EK žemės ūkio komisarui lenkui Januszui Wojciechowskiui.
Iš Lenkijos galėtume daug ko pasimokyti. Štai piktinomės, kad paskelbusi karantiną Lenkija per sieną nepraleido mūsų tautiečių. Tačiau vėliau patys pamatėme, kad kai kurie mūsų tautiečiai dėl neprognozuojamo elgesio tikrai galėjo kelti nerimą mūsų kaimynams. Pandemijos pabaigos dar nematome. Ar lenkai jau numatė atvejus, kai, tarkime, pieno gamybos ūkio savininkas užsikrečia koronavirusu? Kaip tokiais atvejais elgtis?
Tai irgi buvo viena iš pokalbio su J.K.Ardanowskiu temų. Rasti sprendimus ir pasiruošti reikia dabar, o ne verstis per galvą, jeigu taip nutiktų. Lenkai apie tai svarsto ir galime iš jų pasimokyti. Jie numatė tvarką, kad iš ūkio paimant pieną tarp žmonių nebūtų kontaktų, kad būtų laikomasi saugaus atstumo. Diskutuojama dėl tvarkos, kaip organizuoti darbą, jei ūkininkas yra karantine.
Kaip dirba Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija karantino sąlygomis, juk daug tarnautojų tikriausiai dirba nuotoliniu būdu?
Pasak J.K.Ardanowskio, net 80 proc. jo vadovaujamos ministerijos tarnautojų dirba būtent nuotoliniu būdu. Tačiau Lenkijos ministerija dalijasi darbais su Lenkijos žemės ūkio rūmais. Ministras pasakojo, kiek daug funkcijų perduodama Žemės ūkio rūmams. Žinoma, ne iš karto – pasitariama, perduodama dalis darbų ir stebima, kaip Lenkijos žemės ūkio rūmams sekasi dirbti. Jeigu sekasi – tariamasi dėl kitų sričių perdavimo. Ir tai daroma geranoriškai, nes suprantama, kad tai – naudinga žemdirbiams, valstybei. Dar kartą pabrėžiu, nėra jokių intrigų, jokio pigaus politikavimo.
Ar tai – vienkartinis pokalbis?
Kaip jau minėjau, ir anksčiau su Lenkijos ministru bendraudavau pakankamai dažnai, o dabar susitarėme ryšius palaikyti nuolat. Vienas iš variantų – naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis rengti virtualius pasitarimus, kuriuose galėtų dalyvauti Lenkijos ir Lietuvos žemės ūkio ministerijų vadovai bei Lenkijos ir Lietuvos žemės ūkio rūmų vadovai. Ar tai įvyks? Tokiam bendravimui Lietuvos žemės ūkio rūmai yra pasiruošę.
