Premjeras Algirdas Butkevičius žada aiškintis, ar sunius laikus išgyvenančius pienininkus būtų galima paremti vadinamojo Junkerio plano lėšomis. Apie tai po susitikimo su premjeru trečiadienį pranešė Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

„Premjeras rytoj įsipareigojo susitikti (su eurokomisaru Philu Hoganu, atsakingu už žemės ūkį - BNS) ir kalbėti dėl Junkerio plano fondo lėšų panaudojimo, kaip būtų galima kuo greičiau jį panaudoti Lietuvos pieno sektoriuje, o šiaip kažkokių ypatingų sprendimų negavome. Mes gavome daugiau pažadus, bet tikimės bendrąja linkme kažką pasiekti“, - BNS sakė Andriejus Stančikas.

Anot jo, pieno ūkio kooperacijai sustiprinti turi būti skiriamos papildomos lėšos iš Europos Sąjungos (ES) fondų, be to, reikia keisti kooperatyvų veiklos reglamentavimą, kuris yra nepakankamas.

„Šiandien kooperatyvai yra veikiantys, bet jie gauna mažesnes kainas negu tas vidutinis ūkininkas, nors parduoda didelius kiekius. (...) Europiniai reglamentai anksčiau buvo suprantami vienaip, o dabar kitaip. Čia yra problema Žemės ūkio ministerijoje. Dabar kooperacija yra tik žodžiais“, - tvirtino A.Stančikas.

Trečiadienį maždaug 2 tūkst. žemdirbių surengė Vilniuje piketą ir reikalavo ne tik finansinės pagalbos, bet ir žemės ūkio ministrės atsistatydinimo. V.Baltraitienė teigė atsistatydinti neketinanti, o ūkininkams patarė kooperuotis arba patiems perdirbti pieną - tik tokiu atveju jų pajamos esą padidės.

EK investicijų planu, kuris vadinamas Junkerio planu, tikimasi pritraukti apie 300 mlrd. eurų privačių investicijų, įkuriant Europos strateginių investicijų fondą. Jis turėtų būti įkurtas iš Europos investicijų banko skirtų 5 mlrd. eurų, o dar 16 mlrd. eurų skiriant iš ES biudžeto. Komisija skaičiuoja, kad bendra 21 mlrd. eurų garantija pritrauks privačių lėšų, kurių suma per trejus metus sieks apie 300 mlrd. eurų.

Europos Sąjunga Lietuvos pieno sektoriui paprastai skiria mažiau pinigų nei šalis prašo.