Yra nuomonė, kad pušies žievė, padėta ant žemės kaip mulčias po augalais, gali palaipsniui parūgštinti dirvožemį.

„Kaip ir dauguma spygliuočių, pušis pasižymi padidintu rūgštingumu. Taip yra dėl to, kad yra karboksirūgščių, kurios koncentruojasi žaliuose spygliuose ir medienoje“, - sako Jekaterina Kordun.

Tačiau pušies žievė, taip pat sausi spygliai yra negyvos liekanos, todėl jų rūgštingumas yra minimalus ir nekenkia kitiems augalams. Žievė suyra lėtai, palaipsniui, laikui bėgant ji virsta augaliniu biohumusu arba humusu.

Rūgštys lieka dirvos paviršiuje ir smarkiai nekeičia dirvos aplink šaknis.

Priešingai, jei tokiems augalams kaip hortenzijos, šilauogės, avietės ar magnolijos reikia didesnio rūgštingumo, vien žievės ir spyglių mulčio nepakaks. Tokiais atvejais dirvą po šaknimis būtina parūgštinti laistant specialiais preparatais.

Toliau nurodyti dirvožemio parūgštinimo būdai yra veiksmingi.

Specialių rūgštinančių medžiagų naudojimas citrinų arba acto rūgšties tirpalais.

Siera yra veiksminga dirvos rūgštinimo priemonė. Ji palaipsniui suyra, mažindama dirvožemio pH.

Durpės yra natūraliai rūgščios ir gali būti naudojamos dirvožemiui parūgštinti.