Unos Lunės vardu prisistatanti Gargžduose gyvenanti menininkė, dailininkė Ina LUKAUSKAITĖ atvirai sako, jog jai pati didžiausia prabanga – kūrybinė laisvė, kuri reikalauja ir atkaklumo, ir disciplinos.
Šis ruduo menininkei kaip niekad turtingas: ji įgyvendino dvi savo svajones. Jau šį mėnesį prekyboje pasirodys Inos pirmoji parašyta ir kartu su kitais menininkais iliust­ruota knyga vaikams „Lapė Salegna“. O kita įgyvendinta svajonė – maudynės ledinėje Minijoje iki spalio 6 d.!

Analogo nerado

– Ina, papasakokite, kas inspiravo knygos vaikams leidybą. Juk iki šiol daugelis Jus labiau žinojo kaip dailininkę, paveikslų tapytoją?

– Knygos kūrimas prasidėjo gimus mano sūnui Matui. Sekdavau išgalvotas pasakas, kurių pagrindiniai herojai – lapė ir debesėlis, tad skraidindavau savo sūnų ant to debesėlio. Kartu jie patirdavo daug nuotykių. Nusprendžiau visus šiuos pasakojimus perkelti į tekstą.
– Visą knygą iliustravote pati?– 68 puslapių meniniame albume yra 33 iliustracijos, kurių autoriai net 23 menininkai. Vientisą pasakojimą lydi tie patys minėti herojai, tačiau iliustruoti vis kitų autorių. Tuo ši knyga unikali ir išskirtinė. Žinoma, geriausia honoraro dalyba yra iš vieno, tačiau džiaugsmas žymiai didesnis kuriant kartu. Man norėjosi, kad knygą iliustruočiau ne tik aš, bet būtų ir kitų autorių. Reikėjo energetinių mainų, kad knyga neišeitų kaip vienas pomidoras savo sultyse ar sviestas sviestuotas. Kūrybinis procesas truko dvejus metus, iliustruojantys menininkai buvo atrinkti, kai kurių atsakymo laukiau net pusmetį. Penkiems teko atsakyti neigiamai. Vertinau, ar iliustracija atitinka nuotaiką, siužetą, patį braižą. Autoriams buvo nurodyta, kokio amžiaus berniukas, kad lapė turi būti su bateliais ir sijonu, dar keletas detalių, tačiau visa kita – jų fantazija. Tad knyga labai dinamiška, kiekvienas skaitytojas galės išsirinkti sau mieliausią knygos herojų iliustraciją. Tokio knygos leidimo principo pavyzdžio, kai pasakojimas tas pats, o iliustracijos skirtingų autorių, neradome nei Gargždų knygyne, nei Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje.

Standartai neįdomūs

– Individualumas, originali kūrybinė išraiška Jus lydi visą gyvenimą?

– Prisimenu vaikystės filmuką apie Františeką. Kartą mokyklėlėje vaikai buvo mokomi piešti snaiges ant langų. Visi vaikai nupiešė baltas, o Františekas – spalvotą. Paklaustas, kodėl taip pasielgė, nes spalvotų snaigių juk nebūna, Františekas atsakė: „Bet taip gražiau“. Būtent ši filosofija mane lydi nuo mažų dienų. Man nesvarbu, kaip daro visi, kokios yra nerašytos ir rašytos taisyklės. Elgiuosi, kaip man gražiau, pagal savo vertybinį kompasą. Todėl dar būdama labai jauna ne kartą šokiruodavau aplinkinius, kaip rengdavausi, kai nusiskusdavau galvą, kai plaukai tapdavo violetiniai, kai kiekvienas nagas būdavo nulakuotas skirtingomis spalvomis. Juk anuomet tokių dalykų aplinkoje nebuvo, to nebuvau niekur mačiusi. Tačiau būtent tas kūrybiškumas, kitoniškumas visada buvo šalia. Tad dėl knygos iliustravimo irgi buvo priimtas nestandartinis sprendimas.
– Kur ir kada žmonės jau galės įsigyti Jūsų knygą?– Spalio pabaigoje turėtų pasirodyti. Vyks prekyba tiek mano tinklalapyje www.unalune.com, tiek, manau, Gargždų, kituose knygynuose. Tiražas nėra didelis, tačiau viską investavau į kokybę. Parinkau brangiausią popierių, geriausią įrišimą, didesnį formatą. Į šią knygą sudėta viskas, kas geriausia. Bus ir antroji knygos dalis, tačiau ateityje. Šios knygos tikslas paprastas – padaryti pasaulį gražesnį, įkvėpti žmones siekti savo svajonių, nes gyvenimas be jų labai nuobodus.

Svarbu psichologiškai
– Įkvepiate ne tik kitus svajoti, bet įgyvendinate ir savo svajones, nepaisydama jokių aplinkybių. Šaltas ruduo buvo ne kliūtis ir Jūsų maudynėms Minijoje?

– Anksčiau pati labai žavėdavausi žmonėmis, kurie geba šaltąjį sezoną maudytis lediniame vandenyje. Pati augau prie Minijos ir Minijoje, tačiau ilgainiui nuo maudynių buvau atitolusi, net šiltą vasarą į vandenį bristi ne visada norėdavosi. Tačiau buvau išvykusi lapkričio antroje pusėje į Fuerteventūrą, kur vietiniai tokiu metu jau nesimaudo. Tačiau aš išdrįsau. Buvo labai šalta, tačiau ir kitądien nusprendžiau plėsti savo galimybių ribas. Kaskart jaučiausi vis geriau ir geriau. Kai pas mus Gargždų parko teritorijoje sutvarkė vadinamąjį „karvių pliažą“, nusprendžiau maudytis čia. Pradėjusi nuo pačios birželio pradžios šiemet maudžiausi iki spalio 6 d. Man tai didžiulis pasiekimas.
– Toks grūdinimasis stip­rina ne tik fizinį kūną, bet ir gerina emocinę jauseną?– Psichologiškai tai labai svarbus faktorius. Galiu sau pasakyti, jog įveikiau save, ėjau savo svajonių kryptimi. Vienam troškimas – atsidurti scenoje ar ant žurnalo viršelio, tačiau lygiai toks pat svarbus troškimas yra išmokti važiuoti dviračiu, perplaukti upę ar grūdintis ir pan. Kiekvienas, kad ir koks sėkmingas išorėje būtume, turime savų skaudžių patirčių, o įgyvendintos svajonės kaip nuraškytos žvaigždės mums padeda išlaviruoti šiame gyvenime. Suteikia pasitikėjimo. Kiek džiaugsmo patys sau sukuriame, tiek jo galime ištransliuoti ir pasauliui.

Agnė ADOMAITĖ
Asm. albumo nuotr.