Ką reikia padaryti, kad šeima būtų laiminga? Išmokite išgyventi santykių krizes, kurios ištinka kiekvieną porą. Atminkite, kad santykių krizės ištinka tada, kai vyksta pokyčiai. Pokyčių tikrai nestinga. Jų gali būti asmeninių, šeimyninių, socialinių, ekonominių ar politinių. Visa tai gali turėti įtakos poros santykiams.

Psichologė Olga Batueva  teigia, kad krizės santuokoje kyla ne dėl kartu praleistų metų, o dėl įvykių, vykstančių šeimoje ir už jos ribų.

Pavyzdžiui, 2020 m. pandemijos metu skyrybų sumažėjo 35 proc., o po jos, 2021 m., jų skaičius padidėjo net 44 proc. Jei įprastu režimu vyras ir moteris kartu praleisdavo 2-3 valandas per parą (miego neskaičiuojame), tai pandemijos metu jie vienas su kitu buvo 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

Daugybė porų neatlaikė šio išbandymo ir nusprendė pasukti skirtingais keliais. Visi konfliktai, kurie anksčiau buvo slopinami, karantino metu dar labiau paaštrėjo.

Kiekvienos santuokos istorija yra skirtinga. Kažkam krizė prasideda jau trečią dieną po vestuvių, o kažkam – po trejų ar penkerių metų.

Psichologė teigia, kad krizės gylis labai skiriasi, be to, jos tipai taip pat gali varijuoti:

• Bendras gyvenimas. Du anksčiau atskirai gyvenę žmonės dabar turi dalytis bendra erdve. Kiekvienas turi savo idėją, kaip turėtų atrodyti gyvenimas kartu. Deja, dviejų žmonių požiūriai ne visada sutampa. Kai pasibaigia „rožinių akinių“ etapas, gali prasidėti priekaištai dėl netinkamo maisto gaminimo ar švaros trūkumo.
• Vaiko gimimas. Kai pora susilaukia pirmagimio, jie įgyja naujus vaidmenis, – sutuoktiniai tampa mama ir tėčiu. Moters ir vyro santykiai nustumiami į antrą planą.
• Moters grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų. Tai – dar vienas pokytis šeimoje. Jei vyras ir moteris dirba po tiek pat valandų, tenka perskirstyti tėvų pareigas.
• Gyvenimo vidurys – amžiaus vidurio krizės metas. Intrapersonalinė vyrų ir moterų krizė dažnai sutampa su vaikų paauglystės krize. Šis laikotarpis dažniausiai būna vienas sunkiausių šeimoje, todėl dažnai kyla konfliktai.
• Suaugusių vaikų išėjimas gyventi atskirai – tuščio lizdo sindromas. Anksčiau vyrą ir moterį siejo rūpinimasis vaikais ir jų auklėjimas. Kai vaikai išsikrausto gyventi atskirai, sutuoktiniai ima jausti tuštumą.

Krizės, kurias patiria ne visi:

• Finansinė krizė. Tai gali nutikti bet kuriuo gyvenimo metu.
• Bevaikystė.
• Sveikatos problemos.

Kaip išgyventi ir įveikti šeimos krizes?

1 taisyklė. Išmokite kalbėtis: įsiklausykite į partnerio poreikius ir išmokite aiškiai išsakyti, ko norite jūs.

2 taisyklė. Išmokite derėtis ir rasti kompromisą. Tai jums padės įveikti bet kokią krizę.

3 taisyklė. Išmokite priimti partnerį. Vyrai ir moterys skiriasi ne tik fiziologija, bet ir psichika. Nustokite formuoti savo partnerį, kad jis atitiktų jūsų „vyro“ ar „moters“ idealą.

4 taisyklė. Išmokite suprasti save. Jei nepavyksta to padaryti, apsilankykite pas psichologą. Naivu tikėtis, kad kitas žmogus jus supras, jei nesuprantate pats savęs.

5 taisyklė. Jei  jums sunku savarankiškai išspręsti šeimos problemas, apsilankykite pas psichologą. Pirmiausia pas psichologą apsilankykite atskirai: specialistas įvertins, kokį konsultacijos tipą turėtumėte pasirinkti – individualią ar poros.

6 taisyklė. Kai tampa labai sunku ir galvojate apie skyrybas, sustokite, iškvėpkite, padarykite pauzę ir… prisiminkite, kaip įsimylėjote žmogų, su kuriuo šiuo metu gyvenate. Galbūt dėl nuolatinių kivirčų nustojote pastebėti ką nors vertingo.

Atminkite, kad santuokos krizė yra ir pavojus, ir galimybė. Tegul jums atsiranda daugiau galimybių ir džiaugsmo kuriant artimus santykius su mylimu žmogumi!

Žinoti.lt