Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Laimė slypi čia pat – mažuose dalykuose

Pastaruoju metu žiniasklaidos, specialiųjų tarnybų ir visuomenės dėmesio sulaukia tie asmenys, kurie grįžę iš užsienio ir nesilaiko saviizoliacijos. Tačiau yra atvejų, kai žmonės suvokia saviizoliacijos reikšmę ir jos griežtai laikosi. Vienas iš tokių gražių pavyzdžių – prieš savaitę iš Malaizijos su draugu grįžusi 22 metų biržietė Gabrielė Tekutytė. Jos istorija – tarsi pamoka, kaip atsakingai turėtų elgtis iš užsienio grįžę mūsų tėvynainiai.

- Ar kelionė į tokią gražią šalį buvo planuota iš anksto? Nebuvo minčių jos atsisakyti?

- Į Malaiziją išvykau dar prieš prasidedant šiam koronaviruso antplūdžiui. Tai nebuvo trumpalaikė kelionė, mūsų su draugu tikslas buvo išnaršyti Aziją, prisijaukinti svetimą kultūrą, mes norėjome pagyventi kitame pasaulio kampelyje bent metus. Tikimės, kad situacijai aprimus galėsime grįžti atgal.

- Kada sužinojote, kad sugrįžusi turėsite saviizoliuotis. Ar sunku buvo priimti šią mintį?

- Mes labai daug diskutavome apie grįžimą į Lietuvą. Iš pradžių neskubėjome krautis lagaminų, visgi galvojome, kad situacija pasitaisys, viskas aprims ir galėsime likti, tačiau kasdien pasaulis vis sparčiau vertėsi aukštyn kojomis. Likti Kvala Lumpūre tokiu įtemptu laiku buvo rizikinga.

Daug įvairių aspektų turėjo įtakos mūsų grįžimui. Nuodugniai apsvarstę viską nusprendėme, kad geriau šį sunkų laikotarpį išgyventi savo šalyje.

Malaiziją labiausiai sudrebino vienas religinis renginys, kuriame dalyvavo apie 16 000 žmonių. Tai buvo kertinis taškas, kai šalyje koronaviruso atvejų skaičiai pradėjo sparčiai kisti.

Malaizijos valdžia greitai sureagavo ir nieko nelaukusi griebėsi visų įmanomų priemonių. Malaizijos sostinė – Kvala Lumpūras, – kurioje gyvena daugiau nei 7 mln. gyventojų, vos per keletą dienų tapo miestu vaiduokliu, kuriame žmonės sąžiningai laikėsi karantino, gatvėse griežtai patruliavo policininkai ir kariuomenė, žygiuodamas į parduotuvę galėjai sutikti vos vieną kitą praeivį, o įprastai sausakimšose gatvėse važinėjo vos keletas automobilių.

Gyvendami Azijoje sekėme ne tik Malaizijos naujienas, domėjomės visa pasaulyje vykstančia situacija, todėl puikiai žinojome, kokie apribojimai yra įvesti Lietuvoje, kokių saugumo priemonių reikia imtis.

- Kokių veiksmų ėmėsi artimieji iki Jums sugrįžtant ir ką darėte sugrįžę?

- Mano tėvai atvyko į Vilnių su dviem mašinomis – vieną iš jų mums paliko prie oro uosto, todėl jokio kontakto su tėvais neturėjome. Izoliavomės dėdės sodyboje, kuri yra apsupta miško ir visiškos ramybės – iš dangoraižių džiunglių staiga pakliuvome į visišką ramybės oazę, kurioje galime mėgautis grynu oru ir grožėtis kasdien užsukančiomis stirnomis.

- Kaip bendraujate su artimaisiais, ar juos matote, ar sunku, kai žinai, jog turi bendrauti per atstumą?

- Sodyba yra netoli Biržų, todėl tėvams yra nesunku mus aplankyti ir atvežti mums maisto. Žinoma, bendraujame tik telefonu, maistą mums palieka prie durų. Į saviizoliacijos laikotarpį žiūrime atsakingai, todėl jokio kontakto su pašaliniais žmonėmis neturime.

- Jūs dirbate nuotoliniu būdu. Ar tai sudėtinga?

- Išvykdama į Aziją pradėjau dirbti nuotoliniu būdu su įvairiais projektais ir skirtingais verslo sektoriaus atstovais, todėl prasidėjęs karantinas mano darbų nesujaukė. Dirbu kūrybinį darbą, kuriam nuolat reikia šviežių minčių parako ir įkvėpimo, todėl džiaugiuosi, kad mano veikla manęs neįkalina prie vienos erdvės – aš galiu dirbti iš bet kurios pasaulio vietos.

- Kokia Jūsų sveikatos būklė?

- Jaučiamės puikiai, kasdien stebime savo sveikatą – jokių sveikatos pakitimų nėra, koronaviruso simptomų nejaučiame.

- Ką Jūs pasakytumėte tiems žmonėms, kurie sako, kad nebijo koronaviruso ir nemato reikalo saugotis?

- Mes privalome būti sąmoningi ir elgtis atsakingai ne tik dėl savęs, bet ir dėl aplinkinių žmonių. Šis virusas veikia žaibiškai, jis čiumpa silpniausius, griauna įprastą mūsų kasdienybę ir kelia sumaištį, sėdamas baimę ir nežinomybę. Dėl jo įprastas pasaulis staiga sustojo – mes praradome laisvę keliauti, susitikti, apkabinti, o kai kurie žmonės ir galimybę dirbti.

Vertinkite gydytojų darbą, kurie nepailstamai kovoja dėl kiekvieno gyvybės ir kartu rizikuoja savąja – šiuo metu jie namų ramybę dėl mūsų iškeičia į sunkų darbą.

Manau, didžiausias supratingumo įrodymas – sąžiningas karantino laikymasis. Susitelkime, nesibūriuokime, laikykimės higienos reikalavimų, viešumoje nešiokime kaukes ir rūpinkimės vieni kitais. Kovoti su šiuo virusu turime visi, nes tik suvienijus bendras jėgas ir priimant atsakingus sprendimus mes galime prisidėti prie geresnio rytojaus.

- Ką pirmiausia padarysite, kai baigsis karantinas?

- Apkabinsiu artimiausius žmones, pakviesiu drauges puodeliui kavos, nuvyksiu į žirgyną, nusipirksiu bilietą į teatrą, nueisiu į jogos treniruotę, pasitiksiu saulėlydį prie jūros – įgyvendinsiu daug dalykų, kurių spėjau pasiilgti būdama svetur.

- Ko palinkėtumėte savo artimiesiems ir biržiečiams?

- Praktikuokite kantrybę ir džiaukitės mažomis kasdienėmis smulkmenomis. Nors įsivyravo daug įvairių apribojimų, nepamirškite, kad niekas iš jūsų neatėmė galimybės skaityti knygas, džiaugtis ilgais rytais su garuojančiu kavos puodeliu, medituoti, pasilepinti ramybe karštoje vonioje, leistis į filmų maratoną, paskambinti pasiilgtam draugui, pasinerti į ilgus pokalbius su artimaisiais, piešti, rašyti, kurti, ištarti komplimentą mylimam žmogui ar pakviesti jį į pasimatymą – gurmaniškos kelionės namų virtuvėje padės nusikelti į bet kurią pasaulio vietą.

Įsibėgėjant pavasariui atsinaujinkite – atlikite spintos reviziją, susitvarkykite seniai užsibrėžtus namų ruošos darbus.

Skirkite laiko savęs tobulinimui – pradėkite mokytis naują kalbą, gilinkite žinias, įgyvendinkite dalykus, kuriems anksčiau neturėdavote laiko – internete gausu įvairiausių sporto treniruočių ir mokymų.

Dabar metas sustoti ir išsilaisvinti iš griežtos disciplinos suvokiant, kad laimė slypi čia pat – mažuose dalykuose.

Saulė Vaitaitė

 

Biržų krašto laikraštis "Šiaurės rytai"

Rekomenduojami video