„Alkoholizmas – toli gražu ne atskiro žmogaus problema. Kai šeimoje yra alkoholikas, kitų šeimynykščių gyvenimas dažniausiai priklauso nuo jo: ar gėrė, ar negėrė, kokios jis nuotaikos bei savijautos, kada prasidės daugiadienės“, – tikina psichologė Jurga Dapkevičienė. Su specialiste kalbamės apie tai, kaip sau galėtų padėti į alkoholio liūną įklimpusio žmogaus artimieji.

Ką alkoholiko artimieji daro ne taip? Galbūt mylinčios žmonos (ar motinos) stengiasi nuslėpti tikrąją padėtį neva norėdamos padėti nuo alkoholio priklausančiam brangiam žmogui?

Iš tiesų jos skambina į darbą dangstydamos pravaikštas, supranta, atleidžia, užjaučia, netgi duoda pinigų alkoholiui, sudaro sąlygas gerti namuose (tegu geriau namie geria, bent jau nesivalkioja…). Tai skatina alkoholiką visa galva pasinerti į alkoholizmo liūną, palaiko mintį, kad bet koks elgesys yra suprantamas ir pateisinamas. Prasidėjus sveikimo etapui, tokią artimųjų „pagalbą“ pats alkoholikas vertina kaip kliūtį blaivėti. Pataikavimas trukdo formuotis motyvacijai gydytis. Kam kažką keisti, jei šalia esantis žmogus „viską supranta“?.. Vadinasi, „kai tik norėsiu mesti, tada ir mesiu“, be to, „kaip kitaip atsipalaiduoti?“, arba „visi aplink geria, ar aš kitoks?“

Ką patariate, kai artimieji į jus kreipiasi: „Mano vyras (sūnus, brolis, mama) geria. Ką daryti?“

Atsakymas vienas – pirmiausia ieškokite paramos ir psichologo konsultacijos sau. Suprantama, jūs norėtumėte, kad vyras (sūnus, brolis, žmona ar duktė) mestų gerti, bet to padaryti už juos negalite. Alkoholiko artimuosius išvargina ir išsekina nuolatinis stresas, įtampa, nerimas, darosi sunku blaiviai ir objektyviai mąstyti. Kuo daugiau kalbėkitės apie savo situaciją su žmonėmis, kurie nėra tiesiogiai su ja susiję. Labai padėtų ir pokalbiai su tais, kurie sprendė ar sprendžia panašias problemas, specialistų konsultacijos

Rodos, paprasčiausia išeitis – skyrybos. Ar tai teisingas žingsnis?

Galvodamas apie skyrybas, „sveikasis“ partneris dažnai jaučiasi tarsi išduodantis savo žmogų, jis jaučia kaltę, baimę, kad vaikai augs nepilnoje šeimoje (tarsi augti su alkoholiku tėvu ar motina yra geriau). Ir net tada, kai gyvenimas tampa pragaru, kai vaikai akivaizdžiai kenčia, išsilaisvinti delsiama. Dažnai nuo skyrybų sulaiko viltis, kad alkoholikas nustos gerti, taps „toks kaip anksčiau“. Plačiai skamba iš lūpų į lūpas perduodamos legendos, kaip ilgą laiką girtavę vyrai staiga netikėtai tapo pavyzdingais šeimos tėvais. Stebuklų gal ir pasitaiko, deja, nedaug. Maža tikimybė, kad alkoholikas, staiga supratęs, kad jo artimieji kenčia, liausis gerti. Būtina pokyčių sąlyga – alkoholikas pats turi nukentėti nuo savo ydingo elgesio: patirti sukrėtimų, netekčių ir praradimų, sveikatos problemų. Tik tiesiogiai su juo pačiu susijusios pasekmės gali paskatinti gydytis ir iš esmės pakeisti mąstymą, gyvenimo būdą.

O jeigu nuo skyrybų moterį sulaiko kokios nors ypatingos priežastys?..

Tuomet įvardykite jas sau ir jam, veikite, kad pašalintumėte jus stabdančias kliūtis. Kartais šių priemonių visiškai pakanka, kad pradėtų formuotis alkoholiko motyvacija gydytis. Nepasiduokite, jei alkoholikas taiko emocinį spaudimą, manipuliuoja, žada žudytis ar gailisi. Į visus jo argumentus atsakymas turėtų būti vienas: „Tu turi tik vieną išeitį – gydytis. Jeigu nenori – tai tavo pasirinkimas.“ Tik nebandykite aiškintis su alkoholiku, kai jis apsvaigęs. Negąsdinkite jo skyrybomis, negrasinkite tuščiai. Jei nusprendėte išeiti, išeikite. Arba sukraukite lagaminą jam. Tačiau jei šiuo metu atsiskyrimui esate nepasiruošusi ar abejojate, neskubėkite. Skyrybos – sunkus procesas. Mėnuo ar kitas nieko iš esmės nepakeis.

Parodžiusi savo poziciją, palikite alkoholiką ramybėje. Jis turi pats mokėti už savo klaidas ir srėbti košę, kurios prisivirė. Tik atsidūręs ribinėje situacijoje ir pasiekęs „dugną“ alkoholikas galės atsispirti ir kilti į kovą su savo liga. Tiesa, kiekvienam tas „dugnas“ kitoks. Vienam gal užteks to, kad pašlijo sveikata, dingsta atmintis, kitas riedės žemyn, kol neteks darbo ar šeimos. Pajusti dugną priklausomam asmeniui gali padėti ir specialisto konsultacija ar anoniminių alkoholikų draugijos susirinkimai.

Galbūt moteriai sunku priprasti prie minties, kad jos žmogui teks gyventi pačiam, juk, atrodo, prasigers, pražus?

Nereikėtų taip sureikšminti savo galių ir įtakos, įsivaizduoti, kad būtent jūsų „priežiūra“ išlaiko alkoholiką gyvųjų tarpe. Be to, svarbu įsisąmoninti, kad tas žmogus jau nėra tas pats – geras, sąžiningas, teisingas, – kurį kadaise pažinojote. Alkoholizmas keičia asmenybę. Prieš jus – žiaurus, gudrus egoistas, alkoholio paveiktas tipas, pavergęs sveikąją asmenybės dalį. Pasitaiko atvejų, kai ramybėje paliktas alkoholikas, priverstas prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, radikaliai keičiasi. Turėjau kaimyną Adomą, su šeima gyvenantį motinos name. Motina, laikiusi visus namų kampus ant savo pečių, neapsikentusi sūnaus alkoholizmo nusprendė parduoti namą, o sau ir sūnaus šeimai nupirkti po butą (beje, kitame rajone). Taip ir padarė. Visų nuostabai, netekęs motinos kontrolės ir paramos jaunas vyras pats ėmė kurti savo gyvenimą: susirado darbą, ėmė remontuoti butą, su žmona išsinuomojo žemės ir susikasė daržą, pagerėjo jų santykiai.

 Ar tiesa, kad jei priklausomybę turi vyras, ją turi ir moteris?

Jei labai aštriai kenčiate nuo vyro ar sūnaus alkoholizmo, greičiausiai pati esate linkusi į emocinę priklausomybę. Turbūt jums sunku savarankiškai priimti sprendimus, ryžtingai veikti ir tinkamai patenkinti savo poreikius. Siekdama pakeisti padėtį neišvengsite akistatos su savo priklausomybėmis. Atskirkite, kur yra jo, o kur jūsų problemos. Svarbu suvokti, kad ne jūs atsakote už partnerio elgesį. Jūsų gyvenimas neturi priklausyti nuo to, kaip partneris jaučiasi, sutinka ar nesutinka gydytis. Taigi, atraskite kuo daugiau veiklos sričių, kurios būtų nesusijusios su jūsų alkoholiko blaivumu ar girtumu. Kurkite gyvenimą, kurį gyvendama galėtumėte džiaugtis savo nuveiktais darbais, nekovodama, kad ir antroji pusė įneštų indėlį. Kiekvieną vakarą savęs paklauskite, kas šiandien jus nudžiugino ir sušildė. Atraskite kuo daugiau momentų, įrodančių, kad gyvenimas tęsiasi nepriklausomai nuo sutuoktinio elgesio.

Jei niekaip nepavyksta bent iš dalies įgyti nepriklausomybės, atsiriboti nuo alkoholiko gyvenimo, suteikite sau erdvės ir laiko apmąstymams. Bent trumpam pakeiskite gyvenamąją vietą. Paklauskite savęs, kas jus iš tiesų laiko, kodėl įsikibote ir niekaip nepaleidžiate savo vyro ar sūnaus – alkoholiko?..

Kokie būna moterų atsakymai, kai konsultacijų metu užduodate šį klausimą?

Nurodomos kliūtys, susijusios su kitais žmonėmis („kas bus su vaikais?“, „ką pasakys artimieji?“, „kaip atrodysiu be vyro?“, „jis be manęs pražus“), buitinės priežastys („neturėsiu kur gyventi“, „nebus kam krano pakeisti“). Net jei tai tiesa, visada esama ir kitų – giluminių, ne tokių akivaizdžių stabdžių, kurie veikia daug stipriau nei paviršinės ir aiškios materialinės ar kitų žmonių sąlygotos priežastys. Tikriausiai gyvenimas su alkoholiku leidžia jums patenkinti savo vidinius poreikius.

Pavyzdžiui?

Idealizacija. Gal mintyse sukūrėte idealų partnerį ir gyvenate savo fantazijomis, kuriose partneriui priskiriate nuostabias savybes, bruožus ir gebėjimus? Tokiu atveju matomas ne realus žmogus, bet jo potencialas, t. y. koks jis galėtų būti, jei negertų. Kita idealizacijos pusė yra nuvertinimas. Tikėtina, kad nuvertinate save, savo jėgas ir galimybes.

Pranašumas, nuosavo reikšmingumo jausmas. Kai šalia partneris, kurio gyvenimas toks chaotiškas, jūs galite jaustis labai stipri, galinga, atsakinga, dalykiška ir praktiška. Be to, imdamasi atsakomybės už kitą, galite nebesirūpinti savimi, savo sunkumais ir silpnybėmis, atsisakyti svarbių savo gyvenimo sprendimų ir užduočių.

Depresija. Gal visada balansavote ties depresijos riba ir pasirinkdama alkoholiką vyrą ieškote stresų bei sukrėtimų – taip pabėgate nuo savosios depresijos?.. O gal slegiančios, niūrios mintys jums kužda, kad tokio gyvenimo nusipelnėte ir nieko kito nesate verta?..

Kontrolė ir manipuliavimas. Gal jaučiate stiprų poreikį vadovauti ir kontroliuoti? Neva gelbėdama partnerį įgyjate labai daug įtakos, tampate jam labai svarbi, galite nurodinėti ir juo manipuliuoti.

Jei tarp pateiktų versijų nerandate tos, kuri bent iš dalies paaiškintų jūsų delsimą, aiškinkitės toliau. Pasikonsultuokite su psichologu ar psichoterapeutu, kalbėkitės su artimais žmonėmis, skaitykite specialią literatūrą. Visa tai padės iš šalies pamatyti susiklosčiusią situaciją ir save pačią.

O jeigu alkoholikas yra mano vaikas?

Kartais priklausomybė formuojasi dėl nepavykusio atsiskyrimo nuo tėvų (labiausiai motinos). Vaikas nepajėgus pats nusikirpti bambagyslę. Į laisvę jį turi pastūmėti tėvai. Ir tai turi įvykti laiku. Jei tai įvyksta per anksti, suaugęs žmogus gali nuolat ieškoti prarasto rojaus ir turėti stiprų polinkį į priklausomybes. Jei vaikas laiku nepradeda savarankiško gyvenimo, atsiskyrimas nuo tėvų būna nesėkmingas, jis išeina kitokiu – gyvenimą žlugdančiu – būdu, t. y. klimpsta į priklausomybę. Iš tiesų atsiskyrimo mokomasi visą gyvenimą. Tačiau jei gyvenate su savo pilnamečiu vaiku ir pastebite jį turint žalingų įpročių, atsiskyrimo – tiek emocinio, tiek fizinio – laikas jau seniai atėjęs, tiksliau, net praėjęs.

Ar yra priežasčių, dėl kurių būtų verta aukoti savo gyvenimą alkoholikui?

„Aš ne gyvenu su alkoholiku, aš mirštu su juo“… – verkė jauna moteris mano kabinete. Ar verta aukoti savo gyvenimą? Spręsti kiekviena turi pati. Galbūt klausimas taptų paprastesnis, jei jį pakeistume ir papildytume: ar verta savo gyvenimą aukoti alkoholizmui? Ką duoda ši auka? Kokią ateitį kuriu sau ir vaikams? Kokia mano gyvenimo užduotis? Ar būtent ją vykdau.

Trumpai – drūtai:

• Ieškokite pagalbos ir paramos sau;
• Turėkite veiklos, kuri būtų tik jūsų;
• Neslėpkite, neišpilkite rastų alkoholinių gėrimų;
• Netikrinkite alkoholiko buvimo vietos, nesekite, vis tiek ras kur išgerti;
• Nemokėkite jo skolų;
• Neduokite pinigų alkoholiui;
• Atsisakykite bet kokios kontrolės – alkoholikas yra suaugęs žmogus, jis pats atsakingas už savo gyvenimą;
• Ieškokite informacijos, padėkite, jei alkoholikas nusprendė gydytis.