Pačiame Suvalkijos pakraštyje, netoli sienos su Lenkija, yra įsikūręs Gražiškių miestelis. Šis kraštas galbūt nebūtų toks žinomas, jei ne viena ilgus dešimtmečius puoselėjama tradicija – šyvio šokdinimas.

Nematerialus kultūros paveldas

Šyvio šokdinimas – viena ryškiausių bendruomeninių žiemos švenčių. Savo kilme, tai – metų kaitos įprasminimas šio ir kito pasaulio jėgų susidūrimu. Šyvio šokdinimas priskiriamas Užgavėnių švenčių ciklui. Tai – šimtametė gražiškiečių gyvoji tradicija, atsispindinti net miestelio herbe. Įprastai šokdindama šyvį persirengėlių grupė lanko miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų sodybas, linkėdama šeimininkams gerų metų.

Pagrindinis šyvio šokdinimo veikėjas – šyvas, kitaip tariant, balkšvas, pilkas, žilas arklys. Vaikštynės dažniausiai tęsiasi nuo antros Kalėdų dienos iki Trijų Karalių, tačiau pabaigtuvių balius gali vykti ir vėliau. Švenčiama, kai turima laiko. Tad jei šyvis pašokdinamas po Trijų Karalių – nieko baisaus!

Kaip pasakojo Gražiškių seniūnė Ramutė Didvalienė, šiais metais šyvio taip pat dar niekas nešokdino. Vis dėlto tai nereiškia, jog to jau niekas nebedarys. Vasario pabaigoje arba kovo pradžioje ketinama surengti didžiulę konferenciją Suvalkijos perlu vadinamame Paežerių dvare, kurios metu ir bus pristatyta ši ilgus metus gyvuojanti tradicija. Per konferenciją visi norintieji bus kviečiami pašokdinti pagrindinį personažą – šyvį.

„Tokį neįprastą laiką pasirinkome neatsitiktinai. Artimiausiomis savaitėmis šyvio šokdinimas turėtų būti įtrauktas į nematerialaus Lietuvos kultūros paveldo sąrašą, tad norime sulaukti oficialaus patvirtinimo“, – sakė R.Didvalienė.

Neturėjo kitų variantų

Šyvio šokdinimas pirmą kartą paminėtas XVIII amžiaus rašytiniuose šaltiniuose. Anksčiau šį paprotį praktikavo daug Pietvakarių Lietuvos kaimų, tačiau iki šių dienų jis išlikęs tik Gražiškiuose. Manoma, jog šyvio šokdinimas yra kilęs iš Prūsijos.

Įprastai šyvio šokdinime dalyvauja 16–20 personažų: šyvis, vadas, 4 kareiviai, šlavėjas, skambintojas, 2 muzikantai, keli čigonai, vedlys su meška, gandras, velnias, daktaras, kasininkas ir žydas.

Eisenos priekyje žengia kareiviai, vedini savo vado. Pastarasis užėjęs į pasirinktus namus pasisveikina, palinki gerų metų ir paklausia, ar šeimininkai priims gausią kompaniją, ar norės pasižiūrėti, kaip šoka šyvis. Jei išgirstamas teigiamas atsakymas, skambintojas duoda ženklą, kelią pašluoja šlavėjas, kareiviai sutraukia vieną kitą dainą. Kol šyvis šoka, kiekvienas kaukės herojus atlieka savo vaidmenį: romų tautybės moteris siūlo pamaišyti kortas, vyras ją plaka pančiu už tai, kad ši nemoka išprašyti pinigų, gandras įsikandęs snape lėlę eina merginų ar moterų link, gerai jas apžvelgia ir kuriai nors tą lėlę numeta, o meška, prisikalusi į letenas vinių, kalbina vyrus su ja išbandyti jėgas. Šokiui pasibaigus šeimininkai įprastai svečiams įdeda lauktuvių ir atsisveikina.

Anksčiau šyvio šokdinimas vykdavo tik tamsiu paros metu, o eisenoje dalyvaudavo tik vyrai. Jie taip pat persirengdavo moteriškais personažais. Bėgant laikui žygeiviai po namus dažniau pradėjo keliauti dienos metu, o į kompaniją įsijungdavo vis daugiau moterų. Anksčiau šyvio šokdinimas dažniausiai vykdavo namų viduje, o dabar – kiemuose.

Šyvio šokdinimas pirmą kartą paminėtas XVIII amžiaus rašytiniuose šaltiniuose. Anksčiau šį paprotį praktikavo daug Pietvakarių Lietuvos kaimų, tačiau iki šių dienų jis išlikęs tik Gražiškiuose. Manoma, jog šyvio šokdinimas yra kilęs iš Prūsijos.

„Savo miestelio be šios tradicijos jau neįsivaizduojame. Pamenu, kai daugiau nei prieš 20 metų kūrėme Gražiškių herbą. Buvome paskelbę piešinių konkursą. Didžioji dalis darbų buvo susiję būtent su šyviu, todėl negalėjome pasirinkti jokio kito varianto. Mūsų žmonės didžiuojasi šia išsaugota tradicija. Tuo ir esame unikalūs visoje Lietuvoje. Tiesa, kai kur užsienyje šyvis taip pat yra šokdinamas. Kažką panašaus esu mačiusi Krokuvoje“, – pasakojo Gražiškių seniūnė.

Žmonės kviečia

Reportažus apie šyvio šokdinimą ne kartą rodė Lietuvos televizija, apie tai yra sukurtas net dokumentinis filmas. Šio tūkstantmečio pradžioje šyvio šokdinimas laimėjo pirmą vietą Kultūros ministerijos ir Lietuvos liaudies kultūros centro konkurse „Tradicija šiandien“.

Žinią apie savo propaguojamą tradiciją gražiškiečiai stengiasi skleisti ne tik Lietuvoje. Prieš keletą metų jie net lankėsi Latvijos sostinėje Rygoje, kur vietinius gyventojus taip pat kvietė šokdinti šyvį. Kaip pasakojo miestelio seniūnė R.Didvalienė, Gražiškiuose gyvena ne vienas asmuo, šyvį šokdinantis nuo neatmenamų laikų, tačiau kasmet atsiranda ir vis naujų pasekėjų.

„Su šyvio šokdintojų grupėmis dirbu nuo 1983 metų. Visą laiką žinojau, kad mūsų apylinkėse gyva ši tradicija. Šyvis buvo šokdinamas ir pokario metais. Tarybiniu laikotarpiu jį šokdindavome gavę atskirą valdžios leidimą, pritaikę žiemos šventėms. Gražiškių žmonės niekada neatsisako priimti persirengėlių. Aplankytieji džiaugiasi, dėkoja už mūsų viešnagę, o pamatę iš tolo moja, kviečia ateiti į jų namus“, – pasakojo buvusi Gražiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Alesė Jankauskienė.

Paminėjo jubiliejų

Šyvio šokdintojų rūbai saugomi Gražiškių bendruomenės namuose. Artėjant žiemos viduriui vietiniai gyventojai jau žino, kas ir kada turės jais apsirengti, kur eiti, ką vaidinti. Kaip pasakojo dabartinė miestelio bendruomenės pirmininkė Sigutė Žemaitienė, tai viena iš veiklų, kuri padeda stiprinti bendruomeniškumą.

Apskritai, Gražiškių bendruomenė išsiskiria itin tvirtais tarpusavio santykiais. Visi vieni kitiems stengiasi padėti, pavaduoti ar tiesiog paguosti, kai to reikia. Šiuo metu bendruomenę vienija per 70 narių. Tai ne tik Gražiškių miestelio žmonės, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai. Prieš keletą savaičių bendruomenė paminėjo 20 metų sukaktį. Buvo surengta šventė, išdalintos padėkos labiausiai prie bendruomenės gyvenimo prisidedantiems asmenims.

„Gražiškiečių gyvenimas sukasi apie keturis polius: miestelyje esančią gimnaziją, bažnyčią, seniūniją ir bendruomenę. Visi esame tarpusavyje susiję, vargu ar vieni be kitų išgyventume. Kartu rengiame šventes, įsitraukiame į įvairius projektus. Kasmet stengiamės įgyvendinti bent vieną didelį sumanymą. Nesame pamiršti ir respublikinės valdžios. Prieš dešimtmetį pas mus viešėjo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, domėjosi, kaip mums sekasi, kokiomis nuotaikomis gyvename. Planų, norų ir svajonių turime dar labai daug. Žingsnis po žingsnio stengiamės tai įgyvendinti“, – kalbėjo Gražiškių seniūnė R.Didvalienė.