Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Taboras neteko 19 kilogramų heroino

Su labai dideliu narkotikų kiekiu įkliuvusiam Rusijos piliečiui, gyvenančiam Tadžikistane, Kuršedui Rakimdžanovui (36 m.) bausmės nesušvelnino ir apeliacinės instancijos teismas. Nuteisto užsieniečio apeliacinis skundas atmestas.

Vienas – pasislėpė

Tadžikas ir dar vienas vyras, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius jo kaltės, buvo sulaikyti prieš metus – birželio 14 dieną, prieš pat vidurnaktį, Rikantų kaime (Trakų r.). Kriminalistai užsieniečius jau sekė ir matė, kad jie Vilniuje, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, prie prekybos centro „Maxima“ esančiuose krūmuose, paliko paketą. Patikrinus rastas apie kilogramas heroino.

Sulaikius įtariamuosius paaiškėjo, kad čia buvo tik žiedeliai, o uogelės – automobiliuose. Per pusantros tyrimo dienos pareigūnai iš viso surado apie 19 kilogramų heroino. K. Rakimdžanovo vairuojamuose automobiliuose buvo įrengtos slėptuvės: viename automobilyje surasta apie 8 kg, kitame ‒ daugiau nei 11 kg narkotikų.

Ekspertai nustatė, kad juose grynojo heroino buvo daugiau nei 4,6 kg, o iš vieno gramo galima pagaminti apie 11 dozių. Viena jų juodojoje rinkoje kainuoja apie 6 eurus. Tad 19 kilogramų vertė mažmeninėje rinkoje – apie milijonas eurų. Bet turint mintyje, kad čigonai narkotikus labai smarkiai atskiedžia (įprastas heroino grynumas tabore – 10-15 proc.), šios siuntos kaina gali gerokai viršyti milijoną.

Konfiskavo ir automobilius

Naudotų automobilių prekyba užsiimantis užsienietis iš pradžių teigė nieko apie narkotikus nežinantis, vėliau parodymus pakeitė – ėmė tvirtinti, kad juos atsitiktinai radęs tautiečio paskolintame automobilyje ir susigundęs dalį parduoti nepažįstamai moteriai. Dar vėliau K. Rakimdžanovas pripažino kaltę, tačiau tikino, kad narkotikais neprekiavo, o esą vienas asmuo, kuriam priklausė heroinas, jam buvo skolingas didelę sumą pinigų, todėl jis iš jo ir paėmęs kilogramą kvaišalų.

Oficialiai tadžikas Lietuvoje užsiėmė automobilių prekyba, nors realiai Marijampolės turguje, kur jis esą dirbo, tokių sandorių beveik nebuvo įregistruota.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Vilniaus apskrities policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Tomas Uldukis.

Vilniaus apygardos teismas skyrė K. Rakimdžanovui 11 metų laisvės atėmimo. Bylą išnagrinėjusi teisėja Laureta Ulbienė taip pat nusprendė konfiskuoti du lengvuosius automobilius, kurie laikinai buvo saugomi stovėjimo aikštelėje. „Mazda 323“ ir „Opel Astra“ konfiskuoti, tačiau už jų saugojimą, kuris truko net metus, teks sumokėti K. Rakimdžanovui. Teismas pripažino šiuos automobilius nusikaltimo priemone – šie automobiliai kaltinamajam buvo iš esmės vienintelė galimybė neteisėtai laikyti narkotines medžiagas, tarnavo kaip narkotikų saugyklos.

Bausmės nesušvelnino

Šį nuosprendį nuteistas užsienietis apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui (LApT). Jis prašė skirti jam švelnesnę bausmę. Tačiau R. Rakimdžanovo apeliaciją išnagrinėjusi teisėjų kolegija skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teisingai ją kvalifikavo.

LApT konstatavo, kad K. Rakimdžanovui paskirta bausmė nežymiai didesnė nei sankcijos minimumas, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės tikslų pasiekimą.

Per Tadžikiją – į Europą

Kad tadžikai – automobilių prekeiviai – tiekia į Lietuvą heroiną, yra paaiškėję jau ir anksčiau. Šiuo metu heroinas iš Afganistano sudaro pagrindinę pasaulinės heroino pasiūlos dalį (daugiau negu 60 proc.), o iš esmės – visa Europa sėdi ant afganiškos heroino adatos. Tadžikistanas – Afganistano kaimynas. Siena su šia šalimi driekiasi net 1400 kilometrų ir ją apsaugoti kalnuose yra labai sunku.Todėl šimtai tadžikų dirba narkotikų kurjeriais. Heroiną jie veža į įvairius Rusijos miestus, o po to – toliau į Europą ir, aišku, į Lietuvą.

Tadžikistane yra išleistas katalogas, kuriame sužymėti atspaudai ir kiti ženklai, kuriuos narkotikų gamintojai deda ant heroino pakuočių. Šiame žinyne surinkti šalių gamintojų ir valstybių, per kurias gabenami narkotikai, nusikaltėlių naudojamos etiketės. Informacija skirta teisėsaugos institucijų darbuotojams ir nuskalstamos prekės kelionių analitikams. Rengiant šį katalogą tadžikams padėjo Jungtinių Tautų ekspertai, kurie tiria pasaulinę prekybą narkotinėmis medžiagomis.

O pačiame Tadžikistane kiekvienais metais konfiskuojamos dešimtys tonų heroino, tačiau šimtai tonų keliauja tranzitu. Šalis yra skurdi, tad žmonės naudojasi bent mažiausia proga užsidirbti, net ir nesilaikant įstatymų.

 

Žilvinas VIZGIRDA

 

Rekomenduojami video