Rūdžių kaimo (Šunskų sen., Marijampolės sav.) gyventojas Zenius Sadauskas savo sodyboje augina mūsų kraštui visiškai nebūdingus ir mažai priežiūros reikalaujančius egzotinius augalus – iš Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių kilusius kaktusus. 

Visus metus lauke

Matematikos mokytojas, kaktusų kolekcionierius šios vasaros nepeikia, ji palanki kaktusams klestėti, bet prisiminė, kad per 15 metų, kai juos augina, kaktusams viena sunkiausių buvo ši žiema. Kai kurie dėl atodrėkių papuvo ar net žuvo, todėl teko atsodinti.

Daug ką dar vis stebina, kad Z.Sadausko auginami kaktusai žiemoja lauke, jis neiškasa jų – šaltajam laikotarpiui palieka miegoti lysvėse. Daug patirties turinčio augintojo teigimu, jo žemėje peržiemoja ir opuncijos, kurių turi daug rūšių, ir žiemoms atsparūs rutuliniai kaktusai.

Pasak augintojo, opuncijos – mūsų močiučių ant palangių auginti kaktusai, labai panašūs į paplotėlius. Per daug bandymų metų Z.Sadauskas įsitikino, kad šie kaktusai „paplotėliai“ arba lapeliai tikrai pietų Lietuvoje lauke žiemoja, nes tai neįnoringi augalai ir jiems pas mus žiemą lauke jokių sunkumų nekyla. Nei kalninės, nei šliaužiančiosios, nei trapiosios, nei padrikosios opuncijos dengti žiemai nereikia. Pasak augintojo, tai būtų klaida.

„Be opuncijų, lauke auginu dviejų rūšių „rutulinius“ ar cilindro formos kaktusus. Jie kur kas jautresni drėgmei. Jeigu vienas kitas ir nudžiūsta, nieko tokio. Bet šiaip jiems gal jau praverstų stogelis virš lysvės. Visi kaktusai Lietuvoje bijo ne žiemos šalčio, o labiau drėgmės žiemą, atodrėkių“, – pasakojo kaktusininkas.

Puvinių pavojus 

Anot Z.Sadausko, nieko baisaus, jeigu kaktusus žiemą užpusto, padengia sniego sluoksnis. Jo teigimu, svarbu, kad terpė būtų nedrėgna. Kad augtų ne kur nors lomoje, kad neužlietų per atodrėkius ir augalai nestovėtų vandenyje. „Tai jiems yra peilis“, – vardijo, kas labiausiai kenkia kaktusams, augintojas iš Rūdžių kaimo.

Z.Sadauskas apgailestaudamas pasakojo, kad paskutinė žiema egzotiniams jo augalams nepatiko. „Net pats gerai nežinau, kuo ji pakenkė. Manau, kalti žiemos atodrėkiai. Po žiemos pastebėjau, kad daug kaktusų apipuvusių. Opuncijoms, jeigu viena auselė ir nupūva, nulauži – ir nieko baisaus. Bet rutuliniams kaktusams tai kelia sunkumų. Kai kurie net žuvo dėl nepalankios žiemos. Daugiausia nukentėjo naujų rūšių kaktusai. Gerai, kad juos tarsi nujausdamas buvau padauginęs. Buvau įdėjęs pridaiginti į nešildomą stiklinį vėjo perpučiamą šiltnamį. Ten jie išsikerojo, tad dabar vėl pasodinau lauko lysvėse, dar kartą bandysiu žiemą juos aklimatizuoti“, – apie tai, kad šiemet teko gerokai atnaujinti savo kaktusų plantaciją, kalbėjo pedagogas.

Nors ši vasara įnoringa kviečiams ir net cukriniams runkeliams, augalus labiau puola ligos, kaktusų augintojas vasaros nepeikia ir sako, kad jo kaktusams visos vasaros – labai geras metas, jiems vasarą nieko blogo nenutinka. Jų purkšti nuo kenkėjų Lietuvos klimato sąlygomis nereikia, kaip ir laistyti vasarą.

Z.Sadauskas bendrauja su kitais kaktusų augintojais kolekcionieriais ir iš jų girdi tą patį, kad vasara – dėkingas metas, o štai lietuviška žiema pateikia išbandymų ir augintojai patiria nuostolių, nes auginti kaktusus nėra pigu.

Sunkiausia išravėti 

Vyriškis pasakojo, kad kaktusai vasarą reikalauja mažai priežiūros, tačiau juk ir juos reikia ravėti. Tai pats sudėtingiausias darbas. Nors manoma, kad Lietuvoje kaktusų tręšti ir laistyti nereikia, tokį požiūrį Z.Sadauskas vertina atsargiai.

„Amerikiečių kaktusų augintojų interneto forumuose skaičiau jų patarimus. Kaktusai gerai auga tose vietose, kur žemė intensyviai dūlėja. Jie auga akmenuotose, kalnuotose vietose, kur mineralinių medžiagų apstu. Tad mineralinės medžiagos ir vanduo vasaros pradžioje tikrai nepakenkia, bet reikėtų vengti azotinių trąšų. Žinoma, kaktusai pakantūs sukulentai, kaip ir jukos, alavijai, jie kaupia drėgmę, jiems tai nėra aktualu, bet vasaros pradžioje vanduo ir laistymas, jeigu sausa, būtų gerai. Svarbiausia, kad žiemą, kai miega, kai susiraukšlėja, kaktusai gautų kuo mažiau drėgmės“, – patarė kaktusų auginimo žinovas.

Z.Sadauskas pats savo laukuose kaktusams dirvožemio netobulina. Jis minėjo, kad jo kaktusai auga priesmėlyje paprastoje lysvėje ir priemolyje, kur suformuotas alpinariumas, bet yra nuolydis. Todėl augintojas įsitikinęs, kad jiems tinka ir molis, ir smėlis, pagrindinis reikalavimas – rudenį ir žiemą turi būti ne per daug vandens. Kaktusams skirtą pirktinį nurūgštintą durpių substratą jis naudoja tik kaktusams padauginti, norėdamas jais pasikeisti ar juos parduoti.

Brandi kolekcija

Suvalkijos krašto kaktusų augintojas vis plečia savo kaktusų kolekciją. Dabar sodybos žemėje jų yra beveik 70 veislių. Vyriškio sukaupta kaktusų kolekcija – viena gausiausių Lietuvoje.

Daug kaktusų atžalėlių vyras siunčiasi iš Vokietijos arba Čekijos, ten yra daug kaktusų augintojų. Tačiau išgyvena toli gražu ne visos rūšys. Augintojas yra bandęs kaktusus išsiauginti ir iš sėklų, jų pirkdavo ir parsisiųsdavo. Dabar jau nuosavame alpinariume kaktusai natūraliu būdu dauginasi, ten vaisių nesurenka, tad iš sėklų pridygsta daug „kūdikių“ atžalėlių. 

„Auginti kaktusus iš sėklų – ilgai grojanti plokštelė. Viskas auga, bet pamatysi kaktusų žiedus, visą jų grožį tik po kokių 5 metų. Tai – ilgai trunkantis procesas, reikia daug kantrybės. Tačiau auginti galima ir lauko sąlygomis iš sėklų. Alpinariume vienus „kūdikius“ išroviau, kitus – palikau“, – savo patirtimi dalijasi kaktusininkas.

Šeimininkas sakė, kad kai žydi, kaktusai būna nepakartojamo grožio. Jų auginimas tuo jį ir sužavėjo. Buvo nauja, neįprasta, kažkas neįsivaizduojamo, kad kaktusas iš viso gali augti Lietuvoje. Dabar mėgėjų kaktusų augintojų Lietuvoje atsiranda vis daugiau, o kolekcionierių yra apie trys dešimtys.

Idėją parsivežė

Kam pedagogui prireikė sodyboje kaktusų, į tokį klausimą jis šiandien ir pats ieško atsakymo. Su žmona Ramute galvoja, kad idėja parsivežta iš užsienio.

Pasak Z.Sadausko, istorija kaip anekdotas. „Maniškė, grįžusi iš Anglijos, papasakojo, kad ten parkuose auga Lietuvoje nematyti augalai. Man atrodė nerealu, bet paskui, kai ėmiau domėtis, pasirodo, tai labai realu. Daug medžių gali augti Lietuvoje, jeigu jais tinkamai bus pasirūpinta. Pas mus prie sodybos jau dvi žiemas žiemojo kanapinė šiurkštuolė palmė. Aišku, ji būna kaip reikiant žiemą apklota. Šakiuose vienos entuziastės lauke išžiemojo bananai, žinoma, atitinkamai pridengti, – kalbėjo egzotinių augalų liga susirgęs šeimininkas. – Daug ką galima auginti ir Lietuvoje, aišku, labiau teoriškai. Pačių bananų vaisių dar gal neverta kol kas tikėtis, dar reikės palaukti kokius 100 metų, bet auginti bananus galima, jeigu juos tinkamai paruoši žiemai, sudarai tinkamas sąlygas, jie gali žiemoti. Taip ir mūsų kaktusai gali žiemoti ir augti.“

Šiuo metu Sadauskų sodybos žemėje auga daug netradicinių augalų – yra kelios veislės amerikietiškų persimonų, 4 veislės figų, tiek pat veislių bambukų, auga imperatoriškasis medis, žiemoja kartieji apelsinai, aziminos, bet su kaktusais sekasi geriausiai, nors ir sunkoka šeimininkams juos ravėti.

Z.Sadauskas neslėpė, kad tai brangus pomėgis, o pastaraisiais metais ir šioks toks verslas, sudarantis galimybę nors daliai investuotų pinigų sugrįžti. Su kitais augalų kolekcionieriais augalais pasikeičia, vieną kitą parduoda, tada perkasi naujų. O pradžioje išlaidų būta nemažai. Pirmą bambuką parsisiuntė iš Olandijos, už jį sumokėjo 100 litų (30 eurų).

Rugsėjo pirmąją Z.Sadauskui vėl prasidės mokslo metai mokykloje. Jis atviravo, kad dar turės šiek tiek pamokų, bet jau netoli pensinis amžius, tad ateityje vyriškis norėtų labiau augalais, o ne mokinių žiniomis rūpintis, todėl pedagoginio darbo krūvį mažina, o augalų apimtis didina. „Čia ne krūvis, čia malonumas man“, – apie sukulentus, kuriems daug žemės nereikia, ir kitus egzotinius sodybos augalus kalbėjo Z.Sadauskas.