„Būti ar nebūti nedideliems šeimos ūkiams Lietuvoje?“ – toks hamletiškas klausimas nūnai kamuoja dar likusius mažus ūkius. Mažažemiai žemdirbiai nusivylė, kad šiemet nenumatyta lėšų Kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sričiai „Parama smulkiems ūkiams“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tikina, kad taškas dėl to dar nepadėtas – šiuo metu kompleksiškai svarstomas KPP priemonių finansavimo klausimas.

Šlubuoja atstovavimas

Tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) šiemet paskelbtų kvietimų teikti paraiškas pagal KPP nedidelių ūkių savininkai nerado jiems svarbios priemonės – „Parama smulkiems ūkiams“. Iš inercijos krutantys ir sudėti rankų dar nenorintys smulkieji ūkininkai sako, kad laukia, kada dabartinė valdžia, kaip žadėjo, pradės gaivinti kaimą. Deja, šiuo metu atrodo, kad ji jiems atkišo špygą.

„Nerado kokių 4 mln. eurų smulkiems ūkiams, bet suras gerokai didesnę sumą stambiesiems paremti. Kiek jau mojuota prioritetais – remti kaimą ir šeimos ūkius! Iš šios valdžios tikėjomės kitokio požiūrio, bet kol kas nesimato, kad kas nors pajudėtų šia kryptimi. Negi teks piketuoti prieš savo kolegas, su kuriais kartu kovojome dėl žemdirbių interesų?“ – nusivylusi kalbėjo Alytaus rajono ūkininkė Audronė Miškinienė.

Pieno gamintoja mano, kad stambių ūkių jau visai nereikėtų remti, nes jie susižėrė nemažai lėšų, sustiprėjo ir gali gyvuoti be paramos. Tačiau jie esą dar garsiau nei smulkieji dejuoja, kad jiems reikia pinigų, nes jau laikas atnaujinti techniką.

„Mažiukai tam krapšto savo lėšas, o valdantieji šimtus ar tūkstančius hektarų vis reikalauja paramos technikai keisti. Dabartiniame šalies žemės ūkio kontekste tai tiesiog įžūlu“, – savo nuomonę išsakė nedidelio pieno ūkio savininkė.

Anot A.Miškinienės, niekas dabar neturėtų abejoti, kad proritetas turėtų būti teikiamas smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams. Juos reikėtų skubiai paremti, nes nuo šeimos ūkių priklauso kaimo gyvastis. Tačiau moteris prisipažino, kad ją lydi negera nuojauta, jog mažiems ūkiams jau padėtas kryžiukas.

„Girdime kalbas, kad smulkūs pieno ūkiai turi trauktis. Sunku suvokti, kokia žemės politika Lietuvoje. Juk Briuselyje tvirtinama, kad parama turėtų būti skirta kaimo gyvybingumui, o ne stambiems ūkiams skatinti“, – samprotavo ūkininkė ir pridūrė, kad Lietuvoje šlubuoja smulkiųjų ūkininkų atstovavimas.

Paramos kabliukas

Kalbėdama apie paramą smulkiesiems, A.Miškinienė aiškino, kad ji teikiama taip, jog gali ne sustiprinti, o sužlugdyti ūkį. Ūkininkei buvo skirta praėjusio finansinio laikotarpio KPP priemonės „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ parama. Tačiau šių lėšų jai teko ilgai laukti.

„Tik šiemet gavau paskutinius pinigus, nors sėjamąją už nuosavas lėšas įsigijau prieš penkerius metus. Stambūs ūkiai per tokį laiką spėja kelis kartus pasinaudoti europine parama“, – aiškino A.Miškinienė.

Nedidelio ūkio, kuriame ne tik auginamos įvairios kultūros, bet ir spaudžiamas aliejus, gaminami kiti produktai, savininkas Mindaugas Smilgys taip pat nesižavi investicine KPP parama. Prieš dešimtmetį Marijampolės rajono ūkininkas pasinaudojo jaunojo ūkininko ūkio įsikūrimo parama, bet tuo nesidžiaugia.

„Gavus paramą užgriuvo tiek įpareigojimų, kad negalėjome pajudėti. Reikėjo sutvarkyti daugybę nežinia kam reikalingų dokumentų, penkerius metus negalėjome plėsti veiklos, – prisiminė ūkininkas. – Gal dabar ką nors ir supaprastino, bet vis tiek mažiesiems sudėtinga atlikti visus formalumus. Be to, rinka keičiasi kone dienomis – vieną sezoną būna vienokių produktų poreikis, kitą – jau kitokių, tad negali ilgam laikui įsipareigoti.“

M.Smilgys nedrįsta daugiau bristi į tas pievas. Juolab kad jo kolega papasakojo, kaip buvo užkibęs ant paramos kabliuko. „Jis parengė projektą ir tikėjosi gauti paramą. Žemės ūkio ministerija esą leido suprasti, kad paramą gaus ir mažiau balų surinkusieji. Tačiau buvo pateikta daug paraiškų, todėl tie, kurie surinko mažiau balų, negavo paramos, o jis jau įsigijo javų kombainą“, – pasakojo ūkininkas.

Scanpix nuotr.

Apgailėtina padėtis

Karčios patirties kooperuojant ūkininkus nepamiršęs Lietuvos šeimos ūkių sąjungos (LŠŪS) Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Skiparius apgailestavo, kad mūsų šalies žemės ūkis pasuko ne tuo keliu.

„Neregėta praraja tarp stambių ir mažų ūkių, apgailėtina smulkiųjų ūkininkų padėtis, jie pusvelčiui atiduoda perdirbėjams pieną, mėsą, o rinka užversta abejotinos atvežtinės kokybės produkcija. Baisu pagalvoti, ką valgome, kuo savo vaikus maitiname ir kokiomis ligomis sergame. Jei būčiau jaunesnis, neatsigręždamas bėgčiau iš tokios šalies“, – nusivylimo neslėpė R.Skiparius.

Prieš daugiau nei dvidešimt metų jam teko ragauti emigranto duonos Danijos ūkiuose. Žemaitis susižavėjo danų ūkininkų gebėjimu dirbti kooperuotai ir užsidegė noru tokią patirtį pritaikyti Lietuvoje. Danai sutiko jam padėti: daugiau nei pusšimtį Kretingos rajono ūkininkų pasikvietė į Daniją, surengė kooperacijos kursus ir svarbiausia – dovanojo pieno perdirbimo įrangą. Pats R.Skiparius paėmė paskolą ir nupirko pastatą, kur turėjo būti įkurta kooperatinė pieno bendrovė. Ūkininkas prašė valstybės lėšų pastato vidui sutvarkyti, tačiau pagalbos nesulaukė. „Danų dovanotą įrangą išsivežė estai, o mes likome ant ledo“, – skaudžią patirtį prisiminė žemaitis.

Prilygino genocidui

R.Skipariaus teigimu, Lietuvoje iš paskutiniųjų dar krutantiems smulkiesiems ūkininkams nėra net kam pasiskųsti, pasidalyti savo problemomis, juolab sulaukti ženklios nevienadienės pagalbos. Anot jo, kaimas patyrė baisų genocidą, žmonės prarado viltį, yra apatiški ir niekuo nebetiki.

„Baisiausia, kad atgyvena tapo darbas. Pats auginu nedaug vištų broilerių. Vietos laikraštyje įdėjau skelbimą, kviečiantį atsiliepti, kas norėtų juos auginti. Galėtume susivienyti ir kartu pardavimui tiekti. Atsiliepė devyniasdešimtmetė močiutė ir dar keli žmonės. Kaimas iš tikrųjų tuščias, jau beveik nebėra ko gaivinti“, – atsiduso iniciatyvos vienyti kaimo gyventojus vis dar neapleidžiantis ūkininkas.

Vyras įsitikinęs, kad kaime likusius smulkiuosius žemdirbius išgelbės tik kooperacija. Tačiau be aiškios politikos ir valstybės paramos kooperacijos neįmanoma plėtoti. „Susitikti su rajono žemdirbiais žada atvykti Bronius Markauskas. Būtinai paklausiu, ar jis turi aiškią programą ir viziją. Jeigu ne, vadinasi, jis bus ne žemės ūkio ministras, o viso labo gaisrų gesintojas“, – išrėžė R.Skiparius.

Pasak LŠŪS Kretingos skyriaus vadovo, Lietuvoje ugdyti reikia ir vartotojus, kad jie suvoktų, kokį maistą jie dažniausiai perka. „Danijoje mačiau, kaip auginami broileriai, tikrai nenorėčiau valgyti jų mėsos. Lietuvoje mes dar galėtume priauginti pakankamai kokybiško natūralaus maisto, tik ir pirkėjai turėtų atsigręžti į kaimišką produkciją“, – sakė žemaitis.

Paraiškų šiemet nerinks

Veiklai „Parama smulkiems ūkiams“ 2014–2020 m. atriekta 11,807 mln. eurų. Didžioji dalis jų jau paskirta ūkiams. NMA duomenimis, 2015-aisiais ir pernai buvo sulaukta 1 194 paraiškų, kuriose ūkininkai prašė 17,647 mln. eurų – gerokai daugiau nei šiai veiklai buvo skirta

Anot Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos Aistės Mileikaitės, atlikus prioritetinį vertinimą pagal pirmumo kriterijus buvo patvirtinta 771 paraiška ir 11,392 mln. eurų paramos suma. 8,869 mln. eurų jau išmokėti. Kadangi lėšų liko labai nedaug, šiemet paraiškos nebus renkamos.

Lėšų nebeliko

Inga Miknevičiūtė, ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus patarėja

Pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“ šiemet nenumatyta rinkti paraiškų gauti paramą, nes visos lėšos jau panaudotos pernai ir 2015 metais, be to, ir 2007–2013 m. priemonės „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ tęstiniams įsipareigojimams. Tačiau, suprantant šios priemonės reikalingumą, ieškoma įvairiausių galimybių toliau remti smulkius ūkius. Šiuo metu kompleksiškai svarstomas KPP priemonių finansavimo klausimas, ieškoma galimybių padidinti KPP biudžetą iš nacionalinio iždo lėšų arba perskirstyti lėšas tarp KPP priemonių. Reikia pabrėžti, kad perskirstyti lėšas be KPP pakeitimo negalima, be to, tai turi būti pagrįsta, lėšų perskirstymui turi pritarti socialiniai partneriai, Stebėsenos komitetas ir Europos Komisija.

Dėl paramos investicijoms į žemės ūkio valdas šiuo metu vyksta diskusijos su socialiniais partneriais dėl paramos krypčių, todėl paraiškas planuojame rinkti antroje metų pusėje.

Kaimo branduolys

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas

Lietuvai reikia įvairių ūkių: didelių, vidutinių ir smulkių. Stambieji reikalingi perdirbėjams, kuriems reikia didelių žaliavos kiekių. O smulkūs ūkiai gali stiprinti maisto tiekimo grandinę nuo lauko iki stalo. Jų indėlis labai reikšmingas, nes šeimos ūkiai gali pagaminti ir rinkai tiekti įvairios natūralios produkcijos. Be to, šiuo atveju svarbus ir socialinis aspektas. Šeimos ūkiai – kaimo branduolys, suteikiantis šioms vietovėms gyvybės ir įvairumo. Taigi tokius ūkius reikia remti.

Kita vertus, mažų ūkių kapitalas ir finansiniai ištekliai nedideli, todėl jie negali apžioti didesnio paramos kąsnio, nes reikia pridėti ir savo lėšų. Juos reikėtų palaipsniui remti, kad jie galėtų bent šiek tiek didėti ir stiprėti. Pavyzdžiui, 5–10 karvių laikytojams reikėtų jų kiekį padvigubinti.