Antradienio rytą pasklidę Marijampolės trąšų gamintojos – UAB „Arvi fertis“ – „atsidūsėjimai“ marijampoliečių nenudžiugino: išėjus į lauką, teko ne tik griebtis už nosies, bet ir patiems ieškoti, kas pagadino orą. Mat patys trąšų gamintojai apie tai marijampoliečiams pranešti nesiteikė. Net atvykusius aplinkosaugininkus ramino, kad nieko baisaus nenutiko, ir parodė jau tuščius kaminus, iš kurių iki paryčių galimai sklido teršalai.

Dvokė sugedusiais kiaušiniais

Sporto gatvėje gyvenantis Viktoras „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad blogą kvapą pajuto dar ankstų antradienio rytą, išėjęs į balkoną parūkyti. „Visą laiką keliuosi apie pusę septynių ir netrukus einu į balkoną. Tačiau tą rytą, vos tik atidarius balkono duris, tvokstelėjo toks kvapas, kad būti balkone nebuvo malonu, nes nelabai buvo kuo kvėpuoti. Dvokė kažkuo panašiu į sugedusius kiaušinius“, – porino vyriškis. Jis neslėpė, kad ir išėjus važiuoti į darbą visur lydėjo tas pats kvapas. Jis jautėsi visame mieste. Kas taip smirdėjo, teigė nežinojęs iki pat vakaro, kol neišgirdo per vietos televiziją.

Kitame miesto pakraštyje, nei yra trąšas gaminanti UAB „Arvi fertis“, Mokolų mikrorajone gyvenantis Kęstutis teigė, kad ir ten antradienio rytą ore tvyrojo gana nemalonus kvapas, nors iki įmonės – beveik 2 ar net 3 kilometrai. „Jau išėjus iš buto į laiptinę, jautėsi dvokas. Iš pradžių pagalvojau, kad gal atsirado kažkur gamtinių dujų pralaida ir jos smirda. Jau net ketinau skambinti dujininkams, bet, išėjęs į lauką, supratau, kad ne dujos čia kaltos: toks pat kvapas tvyrojo ir toliau nuo laiptinės, ir kitoje namo pusėje“, – teigė vyriškis ir prisipažino, kad net nepagalvojo, jog smarvė gali sklisti iš trąšų gamybos įmonės. Mat iki šiol šio mikrorajono gyventojai buvo įpratę, kad ne itin malonus kvapas atsklinda tik iš miesto valymo įrenginių, esančių šiauriniame miesto pakraštyje, ir tik karštomis ramiomis vasaros dienomis. Ir taip būdavo, kol valymo įrenginiai buvo nerenovuoti. Kęstutis taip pat teigė, kad nemalonus kvapas labai panašėjo į sugedusių kiaušinių kvapą. Bet kas tai buvo, sužinojo tik apie vidudienį iš bendradarbių.

Sklido plačiai

Pirmieji pavojaus varpais dėl mieste pasklidusio nemalonaus kvapo skambinti pradėjo Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (MAPGV) civilinės saugos skyriaus darbuotojai.

„Juk mieste gyvename, tai kaip nejausime, kad lauke smirda. Todėl antradienio rytą, atėję į darbą, ir paskambinome Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (MRAAD) pareigūnams, kad šie pabandytų išsiaiškinti, kas užteršė orą, nes mes jokio pranešimo iš jokios įmonės nebuvome gavę“, – pasakojo MAPGV Civilinės saugos skyriaus vadovė Ingrida Valaitytė.

Todėl oficialiai užfiksuota, kad nemalonūs kvapai sklido tik nuo 8.30 val. iki 8.50 val. Nors, I.Valaitytės teigimu, kai kuriose miesto dalyse, tarp jų ir Sporto gatvės rajone, nemalonus kvapas jautėsi ne tik ankstų antradienio rytą, bet ir anksčiau – vėlų pirmadienio vakarą. Tik jo intensyvumas dar buvo mažesnis. Smarvė sklido ir visą naktį, todėl antradienio rytą smirdėjo beveik visame mieste, ypač Sporto gatvės rajone, Degučių, Mokolų mikrorajonuose.

Sklido sieros vandenilis?

Kas taip galėjo dvokti, I.Valaitytė pasakyti negalėjo. Anot jos, galima tik spėlioti. Tą patį „Valstiečių laikraščiui“ sakė ir MRAAD Marijampolės aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Kęstutis Užuotas. Pasak jo, galbūt po miestą buvo pasklidusios sieros vandenilio dujos, kurios susidarė technologinio proceso metu UAB „Arvi fertis“ gaminant trąšas.

„Mes tik įtarti galime, nes, nuvykus į įmonę (o tai buvo vos tik sulaukėme pranešimo iš MAPGV ir nustatėme, iš kur gali sklisti smarvė), paimti mėginių iš kamino jau nepavyko – gamyba jau buvo sustabdyta ir iš kamino jau nerūko jokie dūmai, nesklido jokios medžiagos. Todėl paėmėme tik atmosferos oro mėginius, kurie išvežti tirti į Vilniaus laboratoriją, taip pat kalio sulfato ir kitų technologiniame procese naudotų cheminių medžiagų mėginius. Tyrimų rezultatų tikimės sulaukti per savaitę“, – sakė K.Užuotas ir pridūrė, kad kaltiems asmenims nustatyti bei žalai, padarytai aplinkai, įvertinti MRAAD pradėtas tyrimas.

Pirminiais duomenimis, nemalonūs kvapai atsirado dėl įvykusios reakcijos gaminant trąšas iš kalio sulfato ir amonio sulfato. Kalio sulfatas galėjo būti su priemaišomis – didesniu sieros kiekiu, todėl, jį sumaišius su amonio sulfatu, ir galėjo išsiskirti sieros vandenilis. Ryte sustabdžius trąšų gamybą, nemalonūs kvapai mieste netrukus išsisklaidė.

Gali būti pavojingas

MRAAD Marijampolės aplinkos apsaugos agentūros vedėjas K.Užuotas neslėpė, kad sieros vandenilis, kuris iš tikrųjų turi specifinį sugedusio kiaušinio kvapą, nėra vien tik nemalonus kvapas: susidarius didesnei šių dujų koncentracijai, jis gali būti labai pavojingas. Specialistų teigimu, sieros vandenilis (H2S) gali kauptis žemose vietose ir talpyklose – kanalizacijos šuliniuose, gyvulininkystės fermų srutų duobėse, todėl gali būti ūmių apsinuodijimų.

Šios dujos į organizmą gali patekti per kvėpavimo takus, išsiskiria daugiausia per inkstus sieros junginių pavidalu. Pagal veikimo pobūdį sieros vandenilis slopina kvėpavimo fermentus, blokuoja oksidacinių fermentų veiklą ir sukelia audiniuose deguonies badą, dirgina kvėpavimo takus ir gleivines, odą.

Kvapo jutimo slenkstis 0,012–0,03 mg/m3. Nestiprus, bet gerai jaučiamas kvapas 1,4–110 mg/l. Stiprokas kvapas (pripratusieji prie jo gali jo nejusti) – 3,3 mg/m3. Stiprus kvapas 7–11 mg/m3. Leistina koncentracija darbo aplinkos ore: ilgalaikio poveikio ribinė vertė – 14 mg/m3, neviršytina ribinė vertė – 20 mg/m3.

Lėtinės intoksikacijos atveju žmogus skundžiasi galvos skausmais, nuovargiu, imuniteto sumažėjimu, pykinimu, kosuliu. Gali išsivystyti mažakraujystė, bronchitas, konjunktyvitas, sutrikti virškinimas. Akių dirginimo simptomai: paraudimas, ašarojimas, „smėlio pojūtis akyse“, uždegimai. Gali būti pažeista nervų sistema – atsirasti raumenų skausmų, pirštų, liežuvio traukulių, ištikti paralyžius.

Apie pavojų – tik po pietų

Ne vienas „Valstiečių laikraščio“ kalbintas marijampolietis neslėpė nusistebėjimo, kad apie antradienio rytą mieste pasklidusius nemalonius kvapus labai ilgai nebuvo jokio oficialaus pranešimo, nebuvo jokių įspėjimų ir paaiškinimų, kaip reikėtų elgtis. Jei kas nors ir sužinojo apie smarvės šaltinius, tai tik iš internetinės žiniasklaidos. Ir tik tada, kai dvokas jau sklaidėsi. Pirmasis oficialus Marijampolės savivaldybės administracijos pranešimas savivaldybės tinklalapyje buvo paskelbtas po pietų.

Jame buvo teigiama, jog „UAB „Arvi Fertis“, esančioje Marijampolėje, Gamyklų g. 5, atsirado technologinių procesų sutrikimų ir į atmosferą galimai išsiskyrė sieros vandenilis. Todėl dalyje Marijampolės miesto buvo jaučiamas neintensyvus pašalinis kvapas. Šiuo metu židinys lokalizuotas. Marijampolės visuomenės sveikatos centras primena, kad pirminiai apsinuodijimo požymiai gali būti pykinimas, galvos svaigimas, dusinimas, mėtymas į šonus, seilėtekis, ašarojimas. Pajutus šių požymių, būtina kreiptis į medikus. Taip pat rekomenduojama laikyti uždarytus langus, būti uždarose patalpose, jei nebūtina, neiti į lauką ir neleisti vaikų į žaidimo aikšteles.

Pirmą kartą per Marijampolės vietinę radijo stotį šis pranešimas buvo paskelbtas 15 val. Kiek jis buvo aktualus tuo metu, jau ir spėlioti nebereikia. „Toks pranešimas turėjo būti skelbiamas iš karto ryte, kai mieste jautėsi nemalonus kvapas, o ne tada, kai šaukštai po pietų“, – nusistebėjimo neslėpė „Valstiečių laikraščio“ pašnekovai.

MRAAD Marijampolės aplinkos apsaugos agentūros vedėjas K.Užuotas sakė, kad ne jų pareiga buvo informuoti gyventojus apie galimą pavojų. Jiems rūpėjo, kaip galima greičiau išsiaiškinti, iš kur sklinda teršalai, ir imtis priemonių, kad procesas būtų sustabdytas. K.Užuoto teigimu, jie, sulaukę informacijos iš MAPGV Civilinės saugos skyriaus, apie incidentą „Arvi fertis“ informavo Marijampolės apskrities visuomenės sveikatos centrą, tai neturėjo būti paslaptis ir Marijampolės savivaldybės atsakingiems pareigūnams. Jų pareiga buvo apie įvykį laiku informuoti miestiečius. MAPGV Civilinės saugos skyriaus vedėja I.Valaitytė neslėpė, kad gyventojai apie ore tvyrančius teršalus turėjo būti informuoti kur kas anksčiau. Tačiau didžiausia problema ta, kad pati įmonė buvo linkusi nutylėti apie įvykusią nelaimę.

„Jei įmonė būtų ėmusis veiksmų pagal Civilinės saugos įstatymą ir būtų laiku informavusi savivaldybę ar Civilinės saugos skyrių, informacija galėjo būti ir anksčiau. Tačiau informuojant gyventojus jau reikia žinoti, kokia medžiaga yra pasklidusi, ir pagal tai jiems teikti rekomendacijas, kaip elgtis“, – aiškino I.Valaitytė. Marijampolės visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Aistė Jankauskienė aiškino, kad už kvapų kontrolę atsakingo centro specialistai gyventojų ryte negalėjo informuoti, nes patys apie tai sužinojo antradienį apie pietus, beje, įstaigos patalpose miesto centre jokio įtartino kvapo nesijautė.

„Mes atsakingi už kvapus gyvenamojoje aplinkoje. O neaiškios kilmės dujų kvapas buvo jaučiamas atmosferos ore. Konsultavomės su Apsinuodijimų centru dėl skelbtinos informacijos. Todėl ir informacija gyventojams pasirodė kiek vėliau“, – tikino valdininkė.

Sužinojo paskutinis

Vidmantas Brazys, Marijampolės meras

Apie tai, kas įvyko UAB „Arvi fertis“, sužinojau tik trečiadienį ryte. Antradienį manęs niekas apie tai neinformavo, nors visą dieną buvau savivaldybės pastate. Sužinojau, kai man paskambino Vidmantas Kučinskas ir papriekaištavo dėl savivaldybės tinklalapyje paskelbtos informacijos. Tinklalapyje paskelbėme informaciją, gautą iš aplinkosaugininkų. Nesu specialistas, bet abejoju, ar tas kvapas tikrai galėjo kam nors pakenkti. Aš pats nieko neužuodžiau.

Incidentas tiriamas

Virginijus Štreimikis, UAB „Arvi fertis“ gamybos vadovas

Antradienį trąšų gamykloje „Arvi fertis“ pasklido pašalinis kvapas. Kvapas buvo nemalonus, bet jis nekenksmingas žmogaus sveikatai ar aplinkai. Pajutus kvapą, įmonėje iškart buvo nutraukta gamyba. Nustatyta, kad kvapas pasklido sąveikaujant mineralinėms druskoms, situacijos priežastys įvardytos ir pašalintos greičiau nei per pusvalandį. Incidentui ištirti sudaryta komisija įmonėje.

„Arvi fertis“ orientuota į nuolatinį gamybos poveikio aplinkai mažinimą.

Kerta per kišenę

Gediminas Markauskas,

Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas

Įmonių, kurios į aplinką išmeta teršalų ir tai nuslepia, atstovams gresia administracinė nuobauda. Tačiau ji skiriama, kai nustatomas teršalų kiekis ir kokie tie teršalai. Taip pat skaičiuojama aplinkai padaryta žala. Įmonėms, kurios turi integruotos taršos leidimus ir teršalų per metus išleidžia daugiau, nei numatyta leidime, bet metų pabaigoje apie tai informuoja, sumoka papildomus mokesčius už oro taršą. Jei apie tai nepraneša, gresia piniginės sankcijos – tenka mokėti dar ir už aplinkai padarytą žalą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos piniginės baudos už aplinkos teršimą pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais. Pirmą kartą nusižengusiam asmeniui gali būti skirta 57–115 eurų bauda, pareigūnui – 144–289 eurų bauda. Už pakartotinį nusižengimą – 579–1 158 eurų bauda. Be to, dar tenka atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.