Nors šie metai ne visus žemdirbius nudžiugino puikiu derliumi, tačiau tradicinėje Marijampolės savivaldybės derliaus šventėje „Sūduvos kraitė 2016“ seniūnijų, bendruomenių, ūkininkų, sodininkų ir daržininkų kiemeliuose ant stalų vaišių netrūko.

Gamtos nemalonės

Šiemet į derliaus pabaigtuves Marijampolės krašto žemdirbiai rinkosi ne pačios giedriausios nuotaikos. Dauguma ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių po nepalankių metų skaičiuoja patirtus nuostolius ir analizuoja jų priežastis – permaininga gamta šiemet klaidų neatleido.

„Sunkūs buvo metai“, – sakė Šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, medaliu apdovanota Meškučių kaimo ūkininkė Dalė Pielikienė. Anot jos, tokių nuostolingų metų kaip šie seniai nebuvo, nors žemės ūkyje ji triūsia aštuonioliktus metus.

Augalininkystės ūkio savininkė D.Pielikienė pabrėžė, kad regiono žemdirbių gamta nelepino – išbandymų ir nuostolių nestigo ištisus metus. Žiemą iššalo žiemkenčiai. Pavasaris buvo šaltas ir sausas. Vasarą užkaitino, o rudeniop, kai reikėjo derlių nuimti, jį paskandino lietūs.

„Ne man vienai, beveik visiems Suvalkijos krašto ūkininkams šie metai nuostolingi.  Ankstesniais metais viena kuri nors gamtos stichija pateikdavo nemalonių staigmenų, o šį kartą net keturios“, – atsiduso ūkininkė, tačiau pridūrė, kad ji niekada nepasiduoda. Ir dabar neketina rankų nuleisti, stengiasi eiti pirmyn, ieškoti naujovių,  tobulėti.

Prisiminusi šeimos ūkio kūrimo istoriją D.Pielikienė neneigė, kad pradžioje augindama dukrą tik sutiko vyrui padėti. Metams bėgant ūkininkavimas virto jos tiesioginiu darbu. Pamažu ūkio valdos išsiplėtė iki 600 ha. Šiemet jos ūkyje vyravo kviečiai, dar augo žirnių ir vasarinių rapsų, o pernai rudenį pasėti žieminiai rapsai iššalo ir išnyko.

Padėka už ištvermę

Per pusę ūkio apimtis teko sumažinti Gulbiniškių kaimo ūkininkams Vytautui ir Ramutei Varaniams. Jų ūkis mišrus, laiko pienines karves ir augina javus. Ūkininkai tikino, kad mažinti apimtis juos vertė ne tik neišvengiamos aplinkybės – amžiaus našta didėja, o ir sveikatos – vis mažiau, bet ir ekonominės ūkininkavimo sąlygos. Ypač netenkino sumažėjusios pieno supirkimo kainos.

Juos šiemet išgelbėjo labai gerą derlių subrandinę javai. Anot ūkininkės, spėjo laiku derlių nukulti, todėl javų kokybė gera. „Taip ir gyvename dar, kaip ir visiems, taip ir mums nelengva“, – sakė V. ir R.Varaniai, žemdirbių šventėje apdovanoti už pažangią pieno ūkio plėtrą.

Už pažangų ūkininkavimą ir pieno ūkio plėtrą padėkos sulaukusi Gudelių seniūnijos Miknonių kaimo ūkininkė Ilona Daugirdienė „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad stengiasi išlaikyti melžiamas karves, nes viliasi, kad pieno supirkimo kainos išaugs. „Kuriamės, plečiamės, jei kainos būtų normalios, negalėtume skųstis. Mes savo ūkį dar šiek tiek didiname. Turime 25 karvutes, tiek maždaug ir laikysime, tiktai gerinsime pieno kokybę“, – ūkio planus vardijo I. Daugirdienė.

Tik džiaugiasi darbu

Šventės šurmulyje sutiktas Liudvinavo seniūnijos ūkininkas Egidijus Petrauskas, ekologiškai auginantis ankstyvąsias daržoves, pripažino, kad finansiškai šie metai jam blogi. Nors metai nebuvo pelningi, šiltnamių savininkas šio jam patinkančio užsiėmimo neatsisakys. „Nežadu kita kryptimi pasukti, metai mano jau ne tie, kad kažką keisčiau“, – teigė E.Petrauskas.

45 bičių šeimas prižiūrintys Justinas ir Aldona Lekeckai šiemetį sezoną vertina kukliai. Bitės medaus prinešė perpus mažiau nei pernai. „Nieko, mums užtenka. Kai toks mūsų amžius, mes jau mažiname darbų apimtis “, – sakė bitininko žmona, patenkinta, kad gali išeiti į viešumą, dalyvauti šventėse ir mugėse.

Tarp Marijampolės krašto bitininkų bene jauniausias šios srities atstovas Tomas Bočys dar tik mokosi šio amato. Jaunuolis studijuoja Kauno kolegijoje agroverslų technologijas, o laisvu laiku kartu su tėčiu Povilu Bočiu bitininkauja. „Jau trečią sezoną – nuo pat pavasario iki pat paruošimo žiemai – viską darome kartu su tėčiu. Prižiūrint bites reikia daug kantrybės ir laiko“, – sakė antro kurso studentas T.Bočys, savo ateitį siejantis su bitėmis.

Rinkos dėsniai

Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininko Sigučio Jundulo teigimu, pastaraisiais metais Marijampolės krašto žemdirbiai plečia ūkiuose auginamų kultūrų, gaminamos produkcijos asortimentą – jau neapsiriboja viena kuria nors kultūra.

„Rinkos dėsniai verčia taip daryti. Jeigu vienas produktas nepaklausus, tada žemdirbys renkasi kitą“, – tikino S.Jundulas. Anot jo, šalia tradicinių kultūrų ūkininkai gana sėkmingai augina kanapes. Kai kviečiai atpigo, pradėjo auginti belukštes maistines avižas, kurioms Sūduvos žemės labai tinkamos. Šiemet išpopuliarėjo ankštinės kultūros. S.Jundulo tikinimu,  dėl to kaltos ne tik Europos Sąjungos direktyvos, bet ir rinka – žirnių supirkimo kaina šiemet žemdirbiams buvo kur kas palankesnė nei kviečių.

Marijampolės skyriaus pirmininkas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad ūkininkai vis daugiau savo užaugintos produkcijos siekia perdirbti ir vartotojui pateikti galutinį produktą. „Kai litro pieno kaina buvo nukritusi iki 8 centų, pienininkai patys pradėjo spausti sūrius. Taip jie vienu šūviu nušauna du zuikius – iš karto produkciją panaudoja, o atliekas sušeria paršiukams“, – pastebėjo S.Jundulas, aiškindamas, kad ir užsiimantieji augalininkyste linkę dalį auginamos produkcijos perdirbti į galutinį produktą – vieni spaudžia aliejų, kiti iš išsiaugintų rugių duoną kepa. Jis pats iš česnakų ketina gaminti česnakinę tyrę.

Marijampolės savivaldybės teritorijoje triūsia 13 stambių žemės ūkio bendrovių ir 2 300 ūkininkų. Vidutinis ūkininko ūkis valdo apie 8,47 ha žemės. Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius pripažįsta, kad ūkiai stambėti gali tik smulkiųjų sąskaita – aplink Marijampolę beveik nėra laisvos žemės. Beveik nelikę ir apleistos, nedirbamos.

„Gal per visą savivaldybės teritoriją iš dešimčių tūkstančių hektarų ir yra kelios dešimtys hektarų apleistos, kur būtų dar galima auginti kokią nors produkciją, tačiau tokios žemės nuolat mažėja“, – teigė E.Alesius, pastebėdamas, kad net ir turėdamas apie porą hektarų žemės ūkininkas gali iš jos prasimaitinti. Tereikia tik nebijoti darbo.