Kalbos apie tai, kad šiais metais gali pritrūkti medaus, nes vasaros lietūs pridarė bėdų, kelia nerimą medaus mėgėjams. Dažnas abejoja, ar medus bus kokybiškas. Bitininkus kamuoja kiti rūpesčiai. Jiems ne mažesnę įtaką nei gamta turi pasaulinės medaus rinkos tendencijos.

Gelbsti eksportas

Noras išlaikyti savo pirkėjus bitininkus verčia imtis gudrybių. „Lietuva maža, bet būna, kad kuriame nors jos regione bitės neprineša pavasarinio medaus. Šiais metais daug kam koriai tušti liko ir liepą. Visada esame pasirengę padėti bičiuliams. Ne vienas jų atvažiuoja iš mūsų pirkti medaus. Užklijavę etiketes jie parduoda mūsų medų kaip savo“, – pasakojo Vilniaus rajono Anavilio bityno savininkai Stanislavas ir Robertas Liachovičiai.

Robertas augina bičių motinas, laiko tik stiprias bičių šeimas, veža jas prie medingųjų augalų laukų, tad jau baigia pamiršti nederliaus metus. Savo bityno produkciją Liachovičiai parduoda didmenine ir mažmenine kaina, daug jos eksportuoja.

Utenos rajone, Mikėnų kaime, bitininkaujančios Skardžių šeimos yra sudariusios sutartis su didžiaisiais prekybos tinklais. Pamatę, kad medunešis prastas, bitininkai paprašė peržiūrėti sutartis ir sumažino parduodamo medaus kiekius. Beveik visi versline bitininkyste užsiimantys bitininkai tikino, kad labiausiai apsimoka parduoti medų statinėmis Lietuvos ir užsienio supirkėjams.

Lūkesčiai neišsipildė

Sūduvos bitininkams šiemet bitės medaus pašykštėjo. Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybių bitininkai, palyginti su praėjusiais metais, prisuko perpus mažiau šio vertingo produkto. Šiemetis medunešis, anot Marijampolės bitininkų draugijos vadovo Gedimino Povilaičio, buvo labai prastas. Jo teigimu, birželį prasidėjusi sausra nudegino augalų žiedus. Prasidėję lietūs jau neatgaivino medingųjų augalų.

„Vasarą medaus aviliuose buvo gerokai mažiau negu pernai. Mūsų krašte medunešis nukentėjo ne tiek nuo lietaus, kiek nuo birželio sausrų“, – tvirtino G.Povilaitis.

Anot marijampoliečio bitininko, anksčiau per metus iš vienos bičių šeimos jis prisukdavo po 50–60 kg medaus, o šiemet gavo vos 25–30 kg. Telšių rajone bitininkaujanti Dalytė Norkienė teigė, kad medunešis jos šeimos bityne dar nesibaigė – jie dar kopinėja paskutinį šių metų medų. Mat buvo pasėję saulėgrąžų, kitų kultūrinių augalų, kad bitės, pasibaigus didžiajam žydėjimui, dar turėtų darbo.

„Šiais metais ir Žemaitijos regionas negali pasigirti medaus gausa. Labai nepalankūs vasaros orai buvo bitutėms. Jeigu pasirodydavo saulutė, jos išskrisdavo, bet grįždavo tuščiomis, nes žydintys augalai neišskirdavo nektaro. Net ir pavasaris mūsų krašte nebuvo dosnus“, – skundėsi bitininkė.

D.Norkienė. Redakcijos archyvo nuotr.

Anot D.Norkienės, kol jų krašte bitininkai nebaigė medsukio, sunku pasakyti, kiek pavyko šiemet prisukti medaus. Tačiau akivaizdu, kad jo tikrai mažiau nei pernai. Panašiai kalbėjo ir Kretingos rajone bityną puoselėjantis Augustas Latakas. Pasak jo, pajūrio bitininkai šiemet prisuko nedaug medaus.

Pasijuto stygius

Kretingos bitininkų draugijai vadovaujantis A.Latakas teigė, kad jau pasijuto medaus stygius ir Kretingos turguje. „Anksčiau turguje po medkopio su medumi paprastai stovėdavo 12 prekiautojų, o šeštadienį tebuvo 5. Peršasi išvada: jeigu stambieji bitininkai neturi ko atvežti, tai smulkieji gal iš viso nedaug turi medaus“, – svarstė bitininkas. Pasak jo, tokia situacija atsiliepė ir medaus kainai. Praėjusį šeštadienį už puslitrį medaus kretingiškiai bitininkai turguje prašė 4,5 euro, o kilogramas medaus kainavo per 6 eurus.

Telšių krašte, pasak D.Norkienės, pusė litro medaus kainuoja nuo 3,5 iki 4 eurų. O Sūduvos bitininkams, pasak G.Povilaičio, tenka apgailestauti, kad nors medunešis buvo prastas, medaus kainos liko tokios pat, kaip pernai – 5–6 eurai už kilogramą. Brangiausias šiame krašte iš grikių suneštas medus. Jo kilogramo kaina – 6 eurai. Kitų rūšių medus kainuoja nuo 5 iki 5,5 euro.

Kiek kitoks, nei įprastai

Pajūrio regione bitininkaujantis A.Latakas teigė, kad šiemetis medus yra kiek skystesnis. „Aš nežinau, dėl kokių priežasčių taip atsitiko. Net matavau specialiu prietaisu ir jis taip pat patvirtino, kad medus skystesnės konsistencijos nei paprastai“, – pasakojo bitininkas.

A.Lataką tokia situacija stebina, jis neranda atsakymo, kodėl bitės tokį skystą medų užakiavo. Be to, šiemet ne tik medaus mažiau, bet ir bičių duonelės koriuose – tik po pusę akelės. Pakėlus korį, jis pernelyg lengvas.

Geriausias šiemet yra grikių medus, tačiau nemažai pirkėjų nesuvokia jo vertės, kratosi. „Mūsų pirkėjai nepažįsta grikių medaus. Jo ypatingas kvapas, skonis ir konsistencija. Sunku įkalbėti, kad tai labai sveikas medus. Įperši indelį, bet kitą kartą atvažiavę jo jau nebenori, net pavadina sugadintu medumi“, – stebėjosi bitininkas iš Kretingos.

Daug veiksnių

Bendrovės „Apiproduktai“ vadovas Algirdas Žiukas taip pat pripažino, kad šie metai bitininkams – vieni iš prastesnių. „Išimtis – gegužė ir dalis birželio. Ir tai ne visuose šalies regionuose. Dėl prastų oro sąlygų – birželio sausros ir liepos bei rugpjūčio lietų ir žemos temperatūros – medunešio vasarą praktiškai nebuvo. Ten, kur neiššalo rapsai, Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje, bitininkams pavyko gauti nemažai žieminių rapsų, pienių, sodų žiedų medaus. Šiemet ypa

nuskriausta Suvalkija, čia medaus derlius prasčiausias“, – sakė tik dabar pradedantis iš bitininkų supirkti šių metų medų verslininkas. Pasak A.Žiuko, jaučiama, kad medaus Lietuvoje mažiau ir jo supirkimo kainos po truputį auga.

Paklaustas, kokia situacija pasaulinėje medaus rinkoje, verslininkas atsakė, kad šiemet pakankamai geras medaus derlius. Ypač pasisekė Pietų ir Centrinės Amerikos bitininkams.

„Gerą derlių gavo viena pagrindinių medaus gamintojų ir eksportuotojų pasaulyje Argentina, taip pat Urugvajus, Meksika. Šios šalys daug medaus įveža į ES, todėl nuo jų labai priklauso didmeninė–biržinė medaus kaina. Be to, nuo šių metų sausio ES į savo rinką be muitų apribojimų įsileido daugumą Ukrainos prekių, tarp jų ir medų. Tai pajuto ir Lietuvos bitininkai, – pasakojo A.Žiukas. – Pastaraisiais metais atsigavo ir JAV bitininkystė. Ten gautas taip pat pakankamai didelis medaus kiekis smarkiai sumažino medaus importą į JAV, todėl pagrindiniai pasaulio eksportuotojai sugrįžo į Europos rinką.“

Visi šie veiksniai nulėmė medaus perteklių ES rinkoje, tam tikrą sąstingį ir smarkiai sumažėjusias medaus kainas.

Pernelyg maži

Didieji medaus importuotojai, pasak verslininko, lūkuriuoja, turi sukaupę dideles medaus atsargas ir niekur neskuba. „Matyt, nori sumažinti kainą dar labiau. Iš kitos pusės pastaruosius 5–7 metus medaus didmeninė importo kaina nuolat augo. Tad dabar vyksta tam tikra kainų korekcija“, – kalbėjo A.Žiukas.

Jis teigė, kad Lietuva globalioje medaus rinkoje nedalyvauja, nes turi sąlyginai mažus kiekius medaus, kad galėtų daryti kokią nors įtaką. Pagal gaunamą medaus kiekį, pasak verslininko, mes negalime lygintis nei su Rumunija, Bulgarija, nei su Lenkija, ką jau kalbėti apie Ukrainą.

Ypatingos savybės

Nors esame maža šalis, kai kuo galime būti išskirtiniai. Dalyvaudamas tarptautinėse mugėse A.Žiukas ne kartą įsitikino, kad Lietuvos bitininkų medus gali būti patrauklus natūralumu, švarumu, tuo, kad didesnė jo dalis surinkta iš natūralios, ypač turtingos laukinių augalų gamtos.

„Mūsų meduje yra daug aktyvių medžiagų. Jos labai svarbios žmogaus organizmui. Lietuviškas medus, remiantis pagrindiniais rodikliais, daug kuo lenkia Pietų Amerikos ir kitų šalių esančių pietinėse platumose surinktą medų, – aiškino pašnekovas. – Medaus išskirtinumą, jo aromatą, struktūrą, skonį lemia klimato sąlygos. Mes esame šiaurinės zonos valstybė, turime turtingesnę augmeniją, daug vaistinių augalų. Mūsų medus galėtų būti lyginamas su kalnų medumi, kur taip pat didelė natūralios gamtos įvairovė.“

Nesąžininga konkurencija

Lietuvoje medus nebrangsta, nors kiti maisto produktai pabrango keletą kartų. Tai, pasak verslininko, iš esmės pažeidžia sąžiningos konkurencijos taisykles.

„Problema ta, kad ES nustatytas pernelyg žemas medaus kokybės standartas leidžia gaminti vadinamuosius medaus mišinius. Susiduriame su globalia konkurencija, o vartotojai šių niuansų nežino ir nesupranta. Lieka vienintelis kelias – užsiimti labai aktyvia šviečiamąja veikla ir lietuviškų produktų reklama, paremta rimtais moksliniais tyrimais. Tuomet rezultatų ilgai laukti nereikės. Tik neaišku, kas tai turi daryti: verslininkai, patys bitininkai ar valstybė?“ – klausė A.Žiukas.

Ypatinga kokybė

Redakcijos archyvo nuotr.

Jonas Stanius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas

Kiekvienais metais imami medaus mėginiai dėl jo sudėties atitikimo Medaus techninio reglamento reikalavimams. Nors šių metų patikrinimų planas atliktas dar tik 50 proc. bet galima daryti išvadą, kad patiektas į rinką ir parduodamas prekybos centruose Lietuvos bitininkų bitinuose pagamintas medus pagal sudėtį atitiko ar net ženkliai viršijo reikalavimus. Nustatyti tik du atvejai, kai medaus mėginiai neatitiko Medaus techninio reglamento reikalavimų, šių partijų medų buvo nurodyta pašalinti iš prekybos. Tai buvo atvežtinio ir vietinio medaus mišinys. Toliau tikrinami į rinką patiekto medaus mėginiai. Duomenys bus apibendrinti ir baigti įvertinti iki spalio 1 d.

Nuo metų pradžios tiriama, ar Lietuvos bitynuose gaminamas medus neužterštas kenksmingomis medžiagomis. 26 medaus mėginiuose buvo ieškota 1 600 veterinarinių medikamentų, sunkiųjų metalų ir pesticidų likučių. Nenustatyta nė vieno atvejo, kad teršalai viršytų leistinas normas, tai rodo ypatingą lietuviško medaus kokybę.

Nijolė Baronienė, Rima Kazakevičienė

VL žurnalistės