Šalies žemdirbiai šiemet nerimauja, koks poveikis laukams bus po šios gana permainingos žiemos. Kai kurie jau dabar sako, kad nors įšalo beveik nėra, laukuose telkšo vanduo – jis nesigeria gilyn, nes, esą, tinkamai nefunkcionuoja melioracijos statiniai. Ypač dažnai ūkininkų akys krypsta į pasėlių laukus – užmirkusiose vietose, daugiausia lomose pasėti žiemkenčiai pavasarėjant gali žūti.

Savivaldybėse dirbantys melioracijos specialistai tikina, kad ir patys ūkininkai galėtų daugiau prisidėti prie melioracijos sistemų priežiūros.

Semia ne tik laukus

VL pakalbinti Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus melioracijos specialistai neneigia, kad rūpesčių ir darbų iš tiesų daug, nes melioracijos įrenginiai prašyte prašosi renovacijos. „Tikriausiai niekam Lietuvoje nėra paslaptis, jog melioracijos statiniai tokio amžiaus, kad apžiūrėjus tenka konstatuoti: jie ir mes – vos ne bendraamžiai. Juk jei jie nutiesti prieš 60 metų, nenuostabu, kad melioracijos statiniai vietomis jau visiškai susidėvėję“, – situaciją aiškino vyriausiasis specialistas Valdas Žemaitis.

Pasak jo, jau visi seniai kalba, kad melioracijai atnaujinti labai trūksta pinigų, tačiau niekas nuo to nesikeičia. Būtų lėšų, situacija taptų kitokia – didesnį dėmesį galėtų skirti melioracijos sistemų rekonstravimui, o dabar už pinigus, kurie skiriami, esminių permainų neįvyksta. „Jeigu gera šeimininkė pamato, kad kibiro dugnas visiškai kiauras, ji perka naują kibirą. O kita, ne iš gero gyvenimo, neša prakiurusį kibirą lituoti. Panašiai ir pas mus – vis „lituojam“, – pajuokaudami kalbėjo Marijampolės krašto melioratoriai, pastebėdami, jog galima suremontuoti 30–50 m atkarpas, tačiau tai neišsprendžia problemų, jei melioracijos sistema apima daugiau nei 100 ha lauką.

Tinkamai neveikiant melioracijos sistemoms, paviršinis vanduo semia ne tik laukus, bet ir gyventojų sodybas – apsemia gyvenamųjų ar ūkinių pastatų rūsius, kur užlieja šildymo katilus, patvenkia vandens valymo įrenginius. Žmonės šaukiasi pagalbos, todėl savivaldybės specialistai bando spręsti ir tokias problemas, nes dėl jų dažnai kalti būna užsikišę vandens rinktuvai arba patvenkti melioracijos grioviai, neveikiantis drenažas. Ir gali būti, kad tokių bėdų šį pavasarį pasitaikys net daugiau nei visuomet. Mat pernai buvo gana lietingas ruduo, todėl drėgmės visur jau yra užtektinai. „Gruntinio vandens horizontai visur pakilę, tad drėgmė ir laikosi. Jos sumažės, kai nušvis pavasario saulė ir vėjai pradžiovins“, – vylėsi V.Žemaitis.

Lemia pinigai

Anot melioracijos specialistų, šiems metams iš valstybės biudžeto Marijampolės savivaldybėje melioracijai skirta 178 tūkst. Eur – keletu tūkstančių eurų mažiau negu pernai, bet kiekvienais metais poreikis yra bent 4 kartus didesnis. Nors melioracijos sistemų priežiūra savivaldybėms yra valstybės deleguota funkcija, klostosi tokia situacija, kad iš pačios savivaldybės kišenės tenka sukrapštyti kur kas daugiau pinigų melioracijos sistemoms atnaujinti, nei jų skiria pati melioracijos statinių savininkė – valstybė. Tad už šiems metams skirtas lėšas suremontuoti nors kiek daugiau sugedusių melioracijos įrenginių vargu ar pavyks, nes didelė dalis pinigų keliaus melioracijos sistemų priežiūrai ir smulkiems drenažo sistemų remonto darbams. Jau sudarytas avarinių gedimų remonto darbų planas, pavasarį ir vasarą bandys tvarkyti ten, kur labiausiai reikia.

Situaciją lengvina tik „europiniai“ projektai. Pastaraisiais metais vis aktualesniais tampant melioracijos sistemų priežiūros ir atnaujinimo darbams, senstantys melioracijos statiniai tvarkomi pasinaudojant Europos Sąjungos paramos fondais. Vienas toks projektas – „Šventragio ir Igliaukos kadastro vietovių valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimas“ – šiuo metu ir yra įgyvendinamas Marijampolės savivaldybės teritorijoje.

„Europinės lėšos – praktiškai vienintelė galimybė realiai rekonstruoti melioracijos statinius. Šventragio ir Igliaukos projekte yra numatytos didelės darbų apimtys: bus rekonstruota beveik 13 km griovių, per 2,6 km didelio diametro drenažo rinktuvų, 15 pralaidų, 134 drenažo žiotys, įrengti 8 paviršinio vandens nuleistuvai. Numatoma pagerinti drenažo sistemų ir melioracijos griovių veikimą 269,2 ha melioruojamame plote, iš jų – 127,8 ha yra sausinama drenažu. Atnaujinsime praktiškai visą sistemą ir tai taps realia pagalba žemės ūkio vandentvarkai“, – sakė Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus melioratorius-inžinierius Jonas Kazakevičius.

Jam pritarė ir jo kolega V.Žemaitis. Melioracijos vyriausiojo specialisto teigimu, jeigu viskas vyks sklandžiai, sistema veiks, bus ženkliai pagelbėta, nes pastačius tokius melioracijos statinius būtų pasiekta apie 90 proc. efektyvumo beveik 130 ha plote. Šie darbai melioratorius skatina nenuleisti rankų. Įgyvendinus šį projektą pagerės melioracijos statinių būklė Opšrutų II, Kūlingės, Igliaukos, Padvariškių, Jokūbiškių, Gudiškių, Pamargių, Paužiškių, Žirniškių, Šventragio, Tupikų apylinkėse esančiose žemės ūkio naudmenose. Parama įgyvendinamam projektui siekia 265 814 Eur., t. y. 71 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, savivaldybės įnašas – 108 572 Eur.

Pasak Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojo Pauliaus Morozo, vykdomas projektas – pagalba ūkininkaujantiems, nes sutvarkyti melioracijos įrenginiai pagerins žemės būklę ir padidins žemės ūkio naudmenų našumą, o rekonstruotos senos, susidėvėjusios melioracijos drenažo sistemos prisidės prie kaimo gamtinio paveldo išsaugojimo.

Iki šiol marijampoliečiai dar prisimena ir Netičkampio vietovėje prieš keletą metų įgyvendintą projektą, kuriam iš struktūrinių fondų buvo skirtos europinės lėšos liūčių padariniams likviduoti po labai šlapių metų 2017-aisiais. Tuomet atnaujinta apie 12 km griovių ir rekonstruota nemažai drenažo žiočių.

Ūkininkai prisideda retai

Prie melioracijos tvarkymo galėtų entuziastiškiau prisidėti ir patys ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės, tačiau, V.Žemaičio pastebėjimu, tą jie daro labai vangiai. Anot savivaldybės administracijos specialistų, žemdirbiai viską skaičiuoja, nenori į melioraciją dėti pinigų iš savos kišenės. Esą jiems pigiau paskambinti savivaldybės darbuotojams ir pavirkauti: jie vis tiek kažką padarys – nepaliks bėdoje.

„Prasidėjus polaidžiams vis dažniau sulaukiame pagalbos prašančių skambučių, kad paviršinis vanduo jau semia. Nuvažiavus į vietą paaiškėja, kad tereikia prabraukti paviršinę vagą ir vanduo nutekės į pakelės griovį, arba, paprasčiausia, išgriauti bebrų užtvanką. Bet jie patys to nedaro“, – pastebėjo melioratorius-inžinierius J.Kazakevičius, tikindamas, jog tam, kad neatsitiktų bėdos, reikia labai nedaug – įsimovus į guminius botus ir pasiėmus kastuvą išvalyti paviršinį vandens filtrą ar drenažo žiotis, šiltuoju metų laiku nušienauti griovius ir pagriovius.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje drenažo sistemų susidėvėjimo vidurkis siekia nuo 60 iki 80 proc. Marijampolės savivaldybės teritorijoje padėtis yra gal kiek geresnė. „Pas mus našesnės žemės ūkio naudmenos ir beveik visa žemė yra dirbama. Kai yra taip, geriau ir pačiam drenažui, nei būna apaugę, apleistos teritorijos. Mažiau užsikimšimų, šaknų“, – pastebėjo V.Žemaitis.

Melioracijos specialistų tikinimu, naivu tikėtis, kad plečiantis gyvenviečių urbanizacijai į neužstatytas teritorijas, kur dar visai neseniai plytėjo sėjami laukai ar pievos, pradėjus statybas ten, melioracijos statiniai veiks lygiai taip pat, kaip ir iki statybų. Mat kažkada klotas drenažas buvo skirtas dirbamiems laukams sausinti, o ne drėgmės pertekliui surinkti iš trinkelėmis išklotų kiemų, asfaltuotų gatvelių ir kelių.

Dzūkai dar abejingi

VL kalbinta Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Irma Stenionienė teigė, kad iš melioracijos statinių remontui ir priežiūrai skiriamos valstybės tikslinės dotacijos, kuria finansuojami statinių remonto ir priežiūros darbai, iki 20 proc. gali būti skiriama avarinių gedimų remontui. Bet dažniausiai pinigus tenka išleisti griovių remontui. „Melioracijos statinių nusidėvėjimas rajone siekia daugiau kaip 80 proc., todėl tikėtina, kad jie pilnai nefunkcionuoja. Turime ir nenaudojamų melioruotų žemių, dalis jų apaugusi krūmais, medžiais, tokia augmenija taip pat gadina melioracijos statinius“, – pasakojo I.Stenionienė.

Anot jos, patys Alytaus rajono ūkininkai vangiai tvarko melioracijos statinius, kurie yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, tačiau turi galimybę sudaryti asociacijas ir kreiptis į rajono savivaldybę, teikdami paraiškas bendro naudojimo melioracijos statinių remonto darbams. Taip pat žemės sklypų savininkai, susivieniję į melioracijos sistemų naudotojų asociacijas, gali rekonstruoti melioracijos statinius pasinaudodami europine parama, kuri dengia 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o rajono savivaldybė turi galimybę prisidėti prie asociacijos vykdomo projekto.

„Tačiau yra kaip yra, nors ūkininkai galėtų ir labiau prižiūrėti savo žemės sklypus, neapleisti jų krūmais ir medžiais, šienauti griovių šlaitus, ardyti neperspektyvias bebravietes, išpjauti griovio šlaituose augančius krūmus ir medžius“, – neslėpė I.Stenionienė.

Komentaras

Finansavimas kasmet per mažas

2018–2021 m. iš Valstybės investicijų programos melioracijos sistemų rekonstravimui buvo skirta apie 19,724 mln. Eur. Taip pat 2019–2020 m. iš Solidarumo fondo lėšų buvo skirta 16,99 mln. Eur. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ 2020 m. buvo skirta 14,1 mln. Eur. Iš KPP pereinamuoju laikotarpiu (2021–2022 m.) skirta apie 28 mln. Eur.

2022 m. iš valstybės biudžeto melioracijos statinių priežiūrai ir remontui skirta 11,506 mln. Eur. Tiek pat – 11,506 mln. Eur – planuojama ir 2023 m.

2022 m. iš Valstybės investicijų programos rekonstrukcijai skirta 2,880 mln. Eur:

Pakruojo rajono savivaldybei 2021–2022 m. skirta po 581 tūkst. Eur.;

Panevėžio rajono savivaldybei 2021–2022 m. skirta po 920 tūkst. Eur.;

Rokiškio rajono savivaldybei 2021–2022 m. skirta po 737 tūkst. Eur.;

Ukmergės rajono savivaldybei 2021–2022 m. skirta po 642 tūkst. Eur.

2022 m. iš KPP skirta apie 16 mln. Eur. 2022 m. metinis finansavimas melioracijos statinių priežiūrai, remontui ir rekonstrukcijai sudaro apie 30,4 mln. Eur.

2023 m. finansavimas bus aiškus, kai bus patvirtinta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. programa.

Melioracijos sistemų senėjimo, techninės būklės blogėjimo ir nepakankamo melioracijos finansavimo problema aktuali visai Lietuvai. Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui bei naudojimui patikėjimo teise kasmet priežiūrai reikėtų daugiau kaip 30 mln. Eur. Tokį poreikį yra nurodžiusios šalies savivaldybės. 2022 m. skirta 11,566 mln. Eur. Valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių rekonstravimo darbams atlikti kasmet iš viso reiktų apie 36 mln. Eur (2022 m. skirta 2,880 mln. Eur)

Kiekvienais metais Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teikia lėšų poreikį Finansų ministerijai argumentuodama, kad tiek melioracijos inžinerinių statinių priežiūrai, tiek šių statinių rekonstravimui finansavimas yra per mažas. 2021 m. ŽŪM buvo pavedusi VĮ Valstybės žemės fondui surinkti ir išanalizuoti statistinę informaciją apie valstybei priklausančių melioracijos inžinerinių statinių būklę ir lėšų poreikį blogos būklės statiniams rekonstruoti. Nustatyta, kad 23–43 proc. atskirų statinių grupių yra blogos būklės ir jų rekonstrukcijai reikia 1 001 mln. Eur (2020 m. kainomis).

Žemės ūkio ministerijos informacija