Iš bankrutuojančios UAB „Lietuvos cukrus“ seniausią Lietuvoje cukraus fabriką šiemet įsigijo UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“, kuri toliau Marijampolės įmonėje vysto cukraus gamybą, taigi šis sezonas jau yra naujos įmonės rūpestis. Tačiau Marijampolės regiono cukrinių runkelių augintojų kooperatyvo vadovai teigia, kad ūkininkų lūkesčiai yra dar didesni.

Nusimetė šleifą 

Kaip pasakojo dabartinės UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“ direktorius Augustas Obuchavičius, „Lietuvos cukraus fabrikas“ yra nauja bendrovė, kuri įsigijo turtą iš UAB „Lietuvos cukrus“. Direktoriaus teigimu, Marijampolės cukraus fabriką dabar valdanti  bendrovė „Lietuvos cukraus fabrikas“ priklauso UAB „Žvalguva“ įmonių grupei, todėl ir šis fabrikas esą yra patikimose lietuviško kapitalo įmonių grupės rankose.

„Gegužės mėnesį buvo įsigytas turtas ir dirba nauja bendrovė. Šį pavasarį, sudarydama sutartis su žemdirbiais, UAB „Žvalguva“ jau buvo prisiėmusi įsipareigojimus sumokėti už užaugintus runkelius, tad natūralu, kad jie turėjo užtikrinti ir tolesnį runkelių perdirbimą“, – kalbėjo direktorius.

Išsisprendus Marijampolės cukraus fabriko likimui, bendrovės vadovas tikino, kad šis svarbus žingsnis įnešė daugiau ramumo tiek augintojams, tiek fabriko darbuotojams, kurių, su sezoniniais, yra netoli 250, tiek visiems, kuriems rūpėjo Marijampolės cukraus fabriko ateitis. A.Obuchavičiaus teigimu, iki tol situacija buvo itin sudėtinga, tvyrojo daug neaiškumo, sklido daug įvairių gandų.

Brangimas – neišvengiamas

Šis cukraus fabrikas yra seniausia šios pramonės šakos įmonė Lietuvoje, todėl jis turi būti nuolatiniame technologinių procesų atnaujinimų sūkuryje. A.Obuchavičius VL pasakojo, kad keičiasi cukrinių runkelių auginimo technologijos, sėklos, todėl fabrike turima rūpesčių išvalant bei filtruojant syvus, iš kurių gaunamas cukrus.

„Syvų valymui daugiausia įtakos turi cheminė sudėtis. Aiškinamės, kokios priežastys ją lemia. Cukraus gamyba yra labai sudėtinga maisto pramonės šaka, ilgą laiką priklausiusi chemijos pramonei. Ji iš maisto pramonės šakų turbūt viena sudėtingiausių. Yra daug procesų, ir kiekvienas procesas daro įtaką rezultatui. Mūsų noras ir siekis – gaminti kuo švaresnį, kuo kokybiškesnį produktą“, – sakė vadovas.

Vertindamas šiemetį cukrinių runkelių perdirbimo sezoną, A.Obuchavičius pabrėžė, kad įmonės gamybos procesas reikalauja labai didelių dujų sąnaudų, o cukraus gamyba imli energijos ištekliams, todėl smarkiai išaugus kaštams brango ir lietuviškas cukrus.  

„Turime pasaulinę energetikos krizę. Ne tik Lietuva, bet ir Europa kenčia nuo to. Dujų kainos, lyginant su praėjusiais metais, pabrango 4–5 kartus, o tai daro didžiulę įtaką savikainai. Dėl energijos resursų pabrangimo, tona cukraus brangsta daugiau kaip 100 eurų. Tai išties didžiulis šuolis. Tai ne tik mūsų fabriko ir ne tik cukraus gamintojų, bet ir visų maisto produktų gamintojų problema. Atitinkamai reaguoja ir cukraus rinkos. Jose kainos irgi pakilo. Gal ne tiek, kad atsvertų visą energijos išteklių brangimą, bet pakilo“, – situaciją aiškino „Lietuvos cukraus fabriko“ direktorius.

Gruodžio antroje pusėje prasidėjo paskutinis – trečiasis runkelių pristatymo etapas. Gruodžio 9 dienos duomenimis, laukuose dar buvo saugoma apie 50 tūkst. tonų runkelių, kurie iki Naujųjų metų bus suvežti į fabriką perdirbti.

Kalbėdamas apie cukraus rinkos tendencijas, A.Obuchavičius sakė, energetika daro įtaką visai pramonei, todėl atitinkamai ir cukraus kaina, šiek tiek vėluodama, pakilo. Jis mano, kad cukraus kaina šį sezoną bus aukšta. Lietuviškas cukrus keliauja ir už Lietuvos ribų. Lietuvišką cukrų skanauja ne tik lietuviai, latviai, estai, bet taip pat lenkai, prancūzai, italai, vengrai, ukrainiečiai.

Orų permainos

Į Marijampolės cukraus fabriką iš ūkininkų ūkių vis dar keliauja cukriniai runkeliai. Jie priimami etapais. Gruodžio antroje pusėje prasidėjo paskutinis – trečiasis runkelių pristatymo etapas. Gruodžio 9 dienos duomenimis, laukuose dar buvo saugoma apie 50 tūkst. tonų runkelių, kurie iki Naujųjų metų bus suvežti į fabriką perdirbti. Anot A.Obuchavičiaus, kiekvieną dieną fabrikas supjausto apie 2 400 tonų cukrinių runkelių, o kieme visada turi vienos dienos rezervą.  

Pasak įmonės vadovo, žiemos pradžioje užėję netikėti šalčiai gali lemti žaliavos kokybę. Tiesa, cukriniams runkeliams ne pats šaltis yra blogiausia, o temperatūros svyravimai. Jeigu runkeliai yra kaupuose, apdengti, paruošti, tokį šaltį, koks buvo, jie tikrai atlaiko. „Sunku pasakyti, kiek tų atšalimų ir atšilimų bus. Blogiausia, kai yra užšalimo ir atšilimo ciklas ir atvirkščiai – atšilimo ir užšalimo. Pastarasis yra dar blogesnis. Bet laukuose ne tiek jau daug likę sukaupuotų runkelių“, – sakė jis.

Runkelių perdirbimo sezoną Marijampolės cukraus fabrikas pradėjo spalio pradžioje, o jį užbaigti planuoja 2022 metų sausį. Pasak A.Obuchavičiaus, šį sezoną derlius kuklesnis, negu tikėtasi, bet taip yra visoje Europoje. Vadovo teigimu, žemės ūkyje sunku prognozuoti kiekius – gamtai juk neįsakysi.

„Norėtųsi perdirbti daugiau runkelių, bet yra kaip yra. Mes visada turime didesnius lūkesčius ir norime, kad augintojai užaugintų bent apie 250 tūkst. tonų runkelių. Bet šią siekiamybę tikimės įgyvendinti gal per keletą metų. Rasti bendrą kalbą su augintojais. Suprantame, kad ankstesni metai, kai buvo daug abejonių, daug visokių gandų, galėjo ūkininkus šiek tiek ir atbaidyti nuo cukrinių runkelių auginimo, bet tikimės per keletą metų grįžti prie normalių kiekių“, – sakė A.Obuchavičius. 

Jis kol kas nenori spėlioti, bet tikisi, kad šie metai Marijampolės fabrikui nebus prasti. Pasibaigus sezonui suskaičiuos, kiek runkelių perdirbo ir kiek iš jų pagamino baltojo cukraus.

Tarp perdirbėjų ir žemdirbių jau prasidėjo diskusijos dėl kitų metų cukrinių runkelių auginimo ūkiuose. A.Obuchavičius minėjo, kad apie tai jau kalbamasi, o pats sutarčių pasirašymo procesas, sutarus sąlygas, vyks vasarį–kovą. Tada jau bus aiški ir kitų metų kaina už toną išaugintų runkelių.

Reikalaus geros kainos

Žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ pirmininko, UAB „Barzdų agroservisas“ (Šakių r.) vadovo Almanto Pališkio teigimu, toks pasikeitimas Marijampolės cukraus fabrike – jų seniai lauktas įvykis, atnešęs kažkiek ramybės. Nors cukrinių runkelių augintojams smagu, kad tai jau išsisprendė, tačiau jiems rūpi ir savo ūkių ateitis, todėl vos baigs vežti šiemetį derlių, derėsis dėl palankesnės ateinančių metų cukrinių runkelių derliaus supirkimo kainos. Anot A.Pališkio, jeigu kaina nedidės arba didės tik 1 euru, jis nežino, ar kas turės tiek valios ir ryžto auginti runkelius. Fabriko savininkai žemdirbiams aiškino, kad nelabai yra iš ko supirkimo kainą didinti, nes ir dujos labai brango. „Dėl to esame neviltyje“, – tikino A.Pališkis, nes kol kas kainos didinimo prasme nieko džiuginančio nėra.

Su dabartiniais Marijampolės cukraus fabriko savininkais Suvalkijos ūkininkai jau buvo kartą susitikę. Perdirbėjai užsiminė, kad jei supirkimo kaina ir bus pakelta, tai labai nežymiai. A.Pališkis su tuo nesutinka, nes tai būtų per mažai, lyginant su tuo, kiek ūkiams išaugo runkelių savikaina per 2021 metus.

A.Pališkiui pritarė ir šio kooperatyvo administracijos vadovas, Vilkaviškio rajono Varakiškės kaimo ūkininkas Virginijus Mykolaitis. „Labai daug mūsų kooperatyvo ūkininkų nepatenkinti kaina, mums jie aiškino, jog neaugins runkelių, atsisakys šios šakos, jeigu kaina liks panaši. Mes klausėme savininkų, kam jiems tas fabrikas, jeigu nebus žaliavos – cukrinių runkelių? Nesvarbu, kad valdai fabriką, bet tai dar nereiškia, kad turėsi ir runkelių. Pagal šios dienos grūdų, rapsų kainas runkelių auginimas lieka „nulio“ vietoje“, – priminė V.Mykolaitis, tikėdamasis, jog bus atsižvelgta į ūkininkų reikalavimą ir kaina didės.

Pasak jo, tai yra visų bendras reikalas, nes cukrinių runkelių augintojai eina koja kojon. Dabar ūkininkai nusiminę, nes susitikime su naujais fabriko savininkais Marijampolės regiono cukrinių runkelių augintojams buvo pažadėta prie 26 eurų pridėti 1 eurą, bet ūkininkai sieks, kad kaina kiltų nors iki 30 eurų už toną.

„Jau ir taip mūsų gretos retėja, bet auginamas kiekis per daug nesikeičia. Mažesni atsisako auginti, didesni pasididina, kai turi techniką, darbo rankų. Dar vis apie 200 tūkst. t runkelių „užlaikome“. Kaip bus toliau, paaiškės po Naujųjų“, – sakė V.Mykolaitis.

Kooperatyvo administracijos vadovo duomenimis, dalis ūkininkų žemės iš rudens nepasiliko. Buvo nusistatę prieš, tad nutarė žemę užarti, kad nekiltų kitokių minčių pavasarį. Užsėjo ir galvoja, kad nereikės sėti runkelių. Anot jo, dar yra ir kitas variantas – žiūrės, kokia bus žiema. Jeigu bus gera, viskas peržiemos, – tvarkoj, bet jeigu, neduok Dieve, iššaltų rapsai, žieminiai kviečiai, vėl reikės runkelius sėti, nebus ką daugiau.  

V.Mykolaitis pamena, kad 2008-aisiais, o vėliau – ir 2015 metais fabriko vadovai prašė pasėtus miežius užarti ir sėti runkelius. Ir tada norimo runkelių kiekio nesurinko. „Jeigu fabrikui bus išauginta 180–200 tūkst. tonų, tai dar bus naudinga „kurti“ fabriką, bet jeigu mažiau, tada jau labai nuostolinga. Ir šiemet fabrikui – ne pyragai. Dujų pigiau neprisipirko, o jos brango beveik 6 kartus. Visa gamyba vyksta deginant dujas. Aišku, cukraus kaina pakilo, viskas kaip ir gerai būtų, bet pabrangusios dujos itin išaugino savikainą. Negana to, ir ūkininkams runkelių nuvežimas iki fabriko brango. Kilo ir trąšų, sėklų kainos, didėjo atlyginimai darbuotojams“, – skaičiavo V.Mykolaitis. 

Nusivylė laboratorija 

Šiemet augintojai su perdirbėjais nesutaria ir dėl purvingumo lygio, kurį nustato fabriko laboratorija. Kaip pasakojo V.Mykolaitis, atstovaujantis viso ŽŪK augintojams, nors šie metai ir buvo sausi, tačiau labai padidėjo į įmonę atvežamų runkelių šaknų purvingumas. Jo nuomone, kuo didesnis purvingumas, tuo didesnė galima nauda, didesnis galimas pelnas fabrikui.

Anot V.Mykolaičio, baigiantis šiems metams Marijampolės regiono cukrinių runkelių augintojams ši skaudi problema liko neišspręsta – jie jaučia, kad UAB „Lietuvos cukraus fabriko“ laboratorijoje tyrimai gali būti atliekami ne visai sąžiningai. Pasak kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ administracijos vadovo, orai buvo sausi, runkeliai buvo nuimti kombainais, nuvalyti valytuvais, tad išvežimui į įmonę paruošti gerai, yra švarūs. Tačiau tai, kas vyksta laboratorijoje, jiems kelia didelį įtarimą – runkelio kerpė nupjaunama su dalimi runkelio gumbo. V.Mykolaičio nuomone, taip daryti fabrikui yra labai naudinga.

A.Pališkis: „Jeigu kaina nedidės arba didės tik 1 euru, nežinau, ar kas turės tiek valios ir ryžto auginti runkelius. Fabriko savininkai žemdirbiams aiškino, kad nelabai yra iš ko supirkimo kainą didinti, nes ir dujos labai brango.“

„Tirdami laboratorijos darbuotojai kerpę pjauna plačiai ir nustato didelį purvingumą. Laboratorijos atstovai pripažįsta, kad šiemet purvingumas siekia gal 3–4 procentus, bet rėžia dalį runkelio viršaus su kerpe ir visa tai priskiria purvui, todėl purvingumas padidėja iki 10–11 proc. Pagalvokime, jeigu vidurkis yra 10 proc., o per dieną priima 2,5 tūkst. tonų, fabrikui už dyką lieka 250 tonų runkelių. Jeigu fabrikas perdirba 200 tūkst. tonų, pagalvokime, kiek tada runkelių lieka fabrikui dykai. O jie vis tiek, manyčiau, kerpę perdirba, nes kerpėje yra cukraus“, – apmaudo neslėpė V.Mykolaitis.

ŽŪK administracijos vadovas sakė atstovaująs visiems krašto augintojams, bet susidariusią situaciją geriausiai galįs paaiškinti lygindamas su savo ūkiu. Pasak jo, kai per dieną parduoti išveža 400 tonų cukrinių runkelių, dienos pabaigoje gavęs ataskaitą įsitikina, kad jam liko neapmokėta už 40 tonų runkelių. „Visi ūkininkai akivaizdžiai mato, kas vyksta, bet nieko negalime padaryti“, – pripažino ŽŪK administracijos vadovas.

Pasak įmonės direktoriaus A.Obuchavičiaus, apie tai jie jau ne kartą diskutavo susitikimuose su augintojais. „Purvo nustatymo bei kerpės pjovimo metodika ir tvarka nekeista jau daug metų. Ji priderinta prie cukraus gamybos technologijos. Technologiškai iš kerpės cukrus neišgaunamas, kerpė apsunkina syvų išvalymą, filtraciją, mažėja gamybos našumas, didėja energijos kaštai, mažėja fabriko efektyvumas. Šiais metais dėl gamtinių sąlygų runkeliai sudygo nevienodai, todėl juos kasant dalis runkelių papuola su nenupjauta ar dalinai nupjauta kerpe“, – aiškino Marijampolės cukraus fabriko vadovas.