LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Nors ši žiema pasižymi šalčiais, kokių Lietuvoje nebuvojau keletą metų, vis dar populiariausią kurą – malkas –parduodantys verslininkai neslepia, kad didelio pirkimo ažiotažo nėra. Net ir dabar, žiemai persiritus į paskutinį mėnesį bei sumažėjus malkinio kuro kainoms, nes tarp Lietuvos gyventojų vis dar gaji tradicija žiemai reikalingomis malkomis pasirūpinti iš anksto, o ne tuomet, kai jas reikia mesti į krosnį.
Vyrauja konservatoriškos nuotaikos
Privačius namus galima šildyti elektra, taip pat galima įsirengti geoterminį šildymą, kombinuotą šildymo sistemą su saulės kolektoriais, tačiau lietuviams žodžiai „krosnis“ ir „malkos“ sukuria namų jaukumą dar net neužkūrus krosnies ar židinio.
Jaunos šeimos,galinčios sau leisti didesnes investicijas, dažniau renkasi šiuolaikiškesnius ir modernesnius individualių būstų šildymo būdus, tačiau kai kurie vyresnio amžiaus žmonės vis dar ištikimi jau išbandytam tradiciniam kietajam kurui.
Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad iškastinis kuras (akmens anglis, durpių briketai)savo turėtas pozicijas vis dažniau užleidžia kurui iš medžio (medienos briketams, medienos granulėms), tačiau lyderėmis išlieka paprasčiausios malkos, nes daugeliui nėra nieko jaukesnio ir malonesnio už žvarbią dieną krosnyje spragsinčių malkų skleidžiamą šilumą bei garsą.
Lietuvoje apie 80 proc. privačių namų šildomi naudojant vietinį kurą– malkas. Tiesa, mokslininkų pastebėjimu, Lietuvoje privačiuose namuose esantys šildymo būdai vis dar morališkai pasenę. Kuras tokiose šildymo sistemose paprasčiausiai iššvaistomas, nes naudingumo koeficientas malkomis kūrenamose krosnyse siekia 45–50 proc. Tuo tarpu modernūs medienos granulėmis kūrenami katilai, tinkantys individualiems namukams, tiekia net 90–91 proc. šilumos energijos. Tačiau tokių katilų privačiuose namuose – kol kas mažuma.
Malka malkai nelygu
Lietuvoje siūlomos malkinės medienos pasirinkimas yra gana platus. Prekiaujama beržinėmis, alksninėmis, pušinėmis malkomis. Malkinė mediena skirstoma į tris kaitrumo grupes: pirma kaitrumo grupė – beržo, uosio, ąžuolo, klevo, skroblo malkinė mediena; antra kaitrumo grupė – pušies, juodalksnio malkinė mediena; trečia kaitrumo grupė – eglės, drebulės, liepos, tuopos, gluosnio, baltalksnio malkinė mediena. Beje, anot specialistų, pirmos kaitrumo grupės mediena tinka tik didesniems šildymo katilams, nes dėl pernelyg didelio karščio gali sutrūkinėti mažų, koklinių krosnių sienelės.
Malkinės medienos pardavėjai ją siūlo supjautą kaladėmis bei rąsteliais arba jau skaldytą malkomis. Medienos kaina priklauso nuo paruošimo, sausumo. Taip pat galima pirkti atraižų, kurios būna surištos į pakus. Tereikia išsirinkti geriausią variantą pagal savo kišenę. Tiesa, anot specialistų, malkine mediena reikėtų pasirūpinti iš anksto, kad kiekvienas galėtų tinkamai ją paruošti. Ilgiausiai džiūva iš miško parvežtos malkos –jos turi įgauti energetinę vertę, kad duotų reikiamą naudą. Todėl šiam žiemos sezonui malkinę medieną reikėjo pirkti vėliausiai pavasarį.
Malkos pinga
Netoli Marijampolės malkas pardavimui ruošiantis verslininkas sakė, kad gali pasiūlyti beveik visų kaitrumo grupių malkinės medienos, kokios tik pageidauja klientas. Už malkinių alksninių rąstų erdmetrį jis prašo 22, o už beržinių – 24 eurų. Kapotos malkos,lyginant su rąstais, brangsta 5 eurais priklausomai nuo rūšies(alksninės ar beržinės). Kapotas malkas, kaip ir rąstelius, rekomenduoja pasidžiovinti.
Norintiems iš karto naudoti malkas, jas pardavimui ruošiantis verslininkas irgi turi ką pasiūlyti. Pasak verslininko, dar liko pernai išdžiovintų skaldytų beržo bei alksnio malkų, bet šių kaina – 31 euras už erdmetrį. Jeigu per brangu, išeitis – sausos pušinės skaldytos malkos, kurių kaina vasarį siekia 25 eurus už erdmetrį. Pirkėjui nereikia rūpintis malkų parsivežimu, nes į kiekvieno namus nemokamai atveža patys pardavėjai. Pagal poreikį veža nuo 6 iki 12 erdmetrių.
Anot prekiautojų, pernai rudenį malkas jie pardavinėjo vienu kitu euru brangiau – kainą lėmė malkų paklausa. Tačiau jie neslėpė, kad malkų kainoms įtakos turine pasiūla ar paklausa, o didžiausio „žaidėjo“ šioje rinkoje – VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) – nustatomos malkinės medienos kainos.
Porą metų beveik nekinta
Kaip „Valstiečių laikraščiui“ teigė VMU Komunikacijos specialistė Martyna Ulevičiūtė, per 2021 m. sausio mėnesį VMU regioniniai padaliniai mažmeninėje prekyboje pardavė 3,34 tūkst. kietmetrių malkų. Jų vidutinė kaina be PVM siekė 20,32 Eur už kietmetrį.Per 2020 m. sausio mėnesį buvo parduota 7,58 tūkst. kietmetrių malkų po 20,40 Eur be PVM, o per 2019 m. sausį –2,34 tūkst. kietmetrių po 36,10 Eur be PVM.
Anot VMU, 2019 m. antrąjį pusmetį malkų, kaip ir visos kitos žaliavinės medienos, kaina krito. 2019 m. vidutinė malkų kaina be PVM mažmeninėje prekyboje buvo 32,00 Euruž kietmetrį, o 2020 m. –20,40 Eur. Šiemet vyrauja panašios malkų kainos, kaip ir praėjusiais metais.
„Kadangi paskutinių dvejų metų malkų pardavimo kainos mažmeninėje prekyboje panašios, šiuo metu didelio pirkėjų susidomėjimo malkų pirkimu nepastebime. Ar dėl to, kad praėjusių metų žiema buvo nešalta ir gyventojai turi ankstesniais metais pirktų malkų, ar dėl kitų priežasčių – sunku pasakyti“, – teigiama VMU „Valstiečių laikraščiui“ pateiktame komentare.
Gudeliuose gyvena šiltai
Pagalbos ranką vargingiau gyvenantiems kaimų gyventojams, negalintiems apsirūpinti kuru, jau ne vienerius metus tiesia savivaldybių administracijos. Gudelių seniūnijos (Marijampolės sav.) seniūnas Žydrūnas Krulikas „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad šią žiemą atrinko 13 šeimų, kurioms dovanojo malkų.
Kuriems gyventojams per brangu įsigyti malkų, stebi seniūnijos darbuotojai. Nemokamai malkas Gudelių gyventojų šeimoms pristatė Marijampolės įmonė „Kelranga“. Šios malkos dažnai būna pagaminamos iš pakelėse, skveruose, kapinėse ir kitose viešose vietose pjaunamų senų, pavojų keliančių medžių.
Tai ne vienintelė pagalba vargstančius aprūpinant malkiniu kuru šiai žiemai. Šešioms Gudelių seniūnijos daugiavaikėms šeimoms malkų nemokamai nuvežė „Rotary“ Marijampolės klubas.
„Mūsų seniūnijos socialinė darbuotoja gana stropi. Ji tikrina, ar šeimos pagal gaunamas pajamas išgali nusipirkti malkų. Jei ne–galime skirti iš socialinio fondo. Jie nusiperka, pristato pirkimo dokumentus ir jiems nieko nekainuoja“, – pasakojo Ž.Krulikas.
Seniūnas neneigė, kad kaimo gyventojui malkos nepigus dalykas. Jis pamena, kad 2019 m., artėjant žiemai, jų seniūnija malkomisparėmė11 šeimų, o 2020 m. – jau 13 šeimų. Šeimos atrenkamos tiesiog žmogišku požiūriu:jei žmogus sunkiai verčiasi, jam malkų tikrai reikia.
„Daugiau nusiskundimų neturime, malkos geros. Gudeliuose visi gyvena šiltai. Ūkininkaujantys gyventojai patys turi miško ir malkų. Jeigu kam reikės, dar vešime“, –tikino Ž.Krulikas.
