Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Į Lietuvos laukus žengia naujovė – žieminiai svogūnai

Šeimenos seniūnijos (Vilkaviškio r.) ūkininkas Gintautas Jurgelaitis antrus metus augins žieminius svogūnus, tik šiemet ankstins jų sėją – iš rugsėjo perkels į rugpjūčio pabaigą, kad žiemosiantys liauni augalai spėtų kuo tvirčiau įsišaknyti. Tada jie lengviau peržiemos. G.Jurgelaitis – vienas iš grupelės Lietuvos ūkininkų, dalyvaujančių eksperimente ir bandančių naujas kai kurių augalų auginimo technologijas pritaikyti mūsų šalies klimato sąlygoms.

Įgijo patirties

Pernai Gintautas išbandė abu žieminių svogūnų sėjos būdus. Augintiems tiek iš sėklų, tiek iš sėjinukų tąkart skyrė po beveik 25 arus žemės. Prieš sėją dirvą tręšė kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Rugsėjį savo ūkio priemolio dirvoje sėjo žieminius svogūnus sėklomis, o spalio pabaigoje sodino svogūnų sėjinukus. Ūkininkas svogūnų sėklas įterpė žemose, apie 90 cm pločio lysvėse. Mažas sėklytes sėjo eilutėmis, tarp kurių paliko 15 cm žemės tarpus. Pavasarį svogūnus tręšė kalcio salietra.

Eksperimentinių žieminių svogūnų augintojas įsitikino, kad jam buvo lengviau ir rentabiliau auginti žieminius svogūnus iš sėklų, bet pirmieji derlių davė auginti iš svogūnėlių. Juos nuėmė labai anksti – prieš Jonines, o išaugintus iš sėklų rovė vasaros viduryje. Lygindamas svogūnų auginimą, kai juos į žemę terpė rudenį bei pavasarį, G.Jurgelaitis neabejoja, kad lengviau išauginti pasėjus bei sėjinukus pasodinus rudenį, nes pavasarį dažnai trūksta drėgmės, todėl prasčiau dygsta. Ūkininką nudžiugino ir tai, kad rudens sėjos svogūnai buvo atsparesni ligoms, jų taip nepuolė svogūninės musės.

Suvalkijos krašto ūkininkas neslėpė, kad žieminių svogūnų sėkla brangesnė, bet derlius kur kas ankstyvesnis, rinkoje brangesnis, nes galima parduoti ir svogūnų laiškus, ir galvutes. G.Jurgelaitis eksperimentu nenusivylė, bet buvo kuklus. „Kiek ten mes jų auginame. Pernai rudenį pirmą kartą mano ūkyje buvo pasodinta per 100 kg svogūnų sodinukų bei pasėta pusė kilogramo žieminių svogūnų sėklų. Jie teužėmė nepilnus 50 arų žemės“, – aiškino Vilkaviškio krašto daržovių augintojas.

Pasak G.Jurgelaičio, ankstinti svogūnų sėklų sėją sugalvojo ne jis pats – tą rekomendavo eksperimentą stebinti mokslininkė-konsultantė doc. Audronė Žebrauskienė. „Jau rugpjūčio pabaiga, reikia sėti. Jie turi spėti kuo geriau įsišaknyti iki žiemos. Mes pernai sėklomis pasėjome vėlai – rugsėjo viduryje, bet jie vis tiek dar spėjo sudygti, įsikrūmyti ir neblogai užaugo. Šiemet jau vėluojame, bet kaime kaip visada trūksta laiko tokioms smulkmenoms“, – linksmai, prieš pradėdamas darbus, pasakojo ūkininkas.

Šiemet jis plės žieminių svogūnų plotus: sėklomis apsės arti 1 ha žemės, o sėjinukams skirs mažiau, nes jie pakankamai brangūs, bet plotas vis tiek didės, lyginant su pernai. Anot augintojo, gal kai pirmus žieminius svogūnus parduos ir gaus grąžą, tada apsimokės didinti lauką.

Paklausi daržovė

Žieminių svogūnų realizacijos rūpesčių Gintautas neturėjo. Pasak jo, pardavė visus ir jau užmiršo. Dar jis augino vasarinius svogūnus, tai ir jų derlių jau išsipardavęs, nes svogūnai – šiemet labai paklausi daržovė. „Šiemet ir pernai jautėsi svogūnų trūkumas. Bet būna metų, kai nėra kur jų dėti. Čia priklauso, kaip užauga pas lenkus, nuo Europos derlių – jei ten trūksta, tada mums būna gerai. Jeigu ten būna perteklius, tiekėjai priveža iš kaimynų ir numuša kainas. Tada gaunasi tik toks pramoginis reikalas – apsidžiaugi darbu, o ne uždarbiu“, – patirtimi dalijosi augintojas.

G.Jurgelaitis: „Įsitikinau, kad buvo lengviau ir rentabiliau auginti žieminius svogūnus iš sėklų, bet pirmieji derlių davė auginti iš svogūnėlių. Juos nuėmėme labai anksti – prieš Jonines, o išaugintus iš sėklų rovėme vasaros viduryje.“

Jis pasiguodė, kad kaime labai trūksta darbo rankų, nėra ką pasisamdyti, tad visus darbus nudirba ūkininko šeima. Aplinkui gyvenantys bedarbiai ūkininkui atšauna, kad dirbti neapsimoka. „Sako, mums duoda pašalpas, o čia dirbdamas tiek neuždirbi, kiek mums už dyką dalija“, – nuoskaudos neslėpė Gintautas, savame ūkyje be svogūnų dar auginantis ir morkas, burokėlius, bulves.

Daržininkystės ūkio šeimininko pastebėjimu, šie metai nelengvi – bulvės „švakos“, vienų po krūmu daugiau, kitų – mažiau. Ankstyvosios bulvių po krūmu užmezgė daug, bet tuo momentu per sausrą nespėjo užaugti, tai buvo tik „bulvukai“. Vėlyvų neseniai pasikasė, tai dar virkščios žalios, o kai palijo, ėmė augti. „Ne stebuklas šiemet. Morkos, burokėliai irgi pradėjo augti po lietaus. Per sausrą buvo sustoję. Kažkiek bus pardavimui, bet stebuklo nesitikim. Prie visko darbo yra – ravėjimai, tręšimai. Kitą sykį pagalvoji, ar apsimoka auginti, dirbti? Ar verta stengtis?“ – mąstė Gintautas.

Jis neneigė, kad suvalkietiška žemė svogūnų, kitų daržovių auginimui tinkama, tik reikia mokėti ją gerai parinkti. Ūkyje turi visokios – ir lengvos, ir sunkesnės. Svogūnams reikia šiek tiek sunkesnės, juos sodina į derlingą molį, tada užauga. „Pernai į tokį molio dumblą įmankėm, o jeigu būtų į lengvą žemę pasodinta, ant smėlio augę, tai būtume tik tokių „noperskų“ prisikasę“, – porino ūkininkas, girdėjęs, kad žieminius svogūnus šiemet susigundė auginti ir daugiau daržininkų.

Jo nuomone, pirmi metai buvo daugiau pabandymas, o ne agroverslas. Praėjusi žiema buvo palanki, o jei nebūtų tokia buvusi, jie galėjo ir iššalti. Šiemet žemė po storu sniego patalu buvo neįšalusi. Jeigu būtų plika besniegė dirva ir truktelėtų 20–30 laipsnių šaltis, vėliau su plikledžiu, tai tą sezoną žieminių svogūnų, Gintauto teigimu, kasti nereikėtų, nes jie yra šiltesnių kraštų augalas.

Pasak G.Jurgelaičio, ar perspektyvu Lietuvoje ūkininkams auginti žieminius svogūnus, parodys būsimas sezonas. Gerai tai, kad jų panaudojimas platesnis, nes yra skinami laiškai ir išauginamos galvutės. Jie šiek tiek saldesni, neaštrūs. „Bent jau šitos veislės, kurią auginau, skonis labai geras“, – patikino augintojas.

G.Jurgelaitis augina veislės „Shakespeare“ žieminius svogūnus iš sėjinukų bei „Winteria“ veislės svogūnus, dauginamus sėklomis.

Tik pabandymas

Laima Gronskienė, UAB „Agrimatco“ vadovė

Kartu su Babtų sodininkystės ir daržininkystės instituto darbuotojais buvo bandymų žieminius svogūnus Lietuvoje auginti ir prieš 10 metų, bet vis pasitaikydavo labai nepastovios žiemos. Kol jos buvo tokios lietuviškos – pašąla, atšyla, užpila vandeniu, kai būna atšilimai ir vėl užšąla, tai svogūnai neišgyvendavo. O pastaruoju metu mūsų žiemos pasitaikė pastovesnės. Šaltis jiems nebaisus, jei užkloja sniegas. Tačiau jeigu žiema bus tokia, kad užšals, o po to pradės lyti, atšils, ir vėl sutrauks šaltis, tai gali būti, kad jie irgi neišgyventų.

Mes bandome galimybes. Mūsų kolegos Latvijoje sėjinukus irgi atsiveža iš rudens. Nors nėra tokie kiekiai, kokius mes parduodame pavasarį, kažkokia dalis žmonių nedidelius plotus bando sėti rudenį. Tai ir mes pasiūlėme ūkininkams. Mūsų žieminiai svogūnai netradiciniai, tarsi ne mūsų sąlygoms, buvo nepriimta juos auginti, bet klimatas šiek tiek keičiasi, žiemos irgi, tad reikia bandyti kažką naujo.

Mato perspektyvą

Auginant žieminius svogūnus didelės patirties Lietuvos ūkiuose mes dar neturime. Prieš dvejus metus parsivežėme sėklų ir svogūnėlių, pabandėme auginti daržuose. Lietuvoje tai dar naujovė, neįprastas dalykas, nelabai žinomas ir bandytas. Taigi negali iš karto ūkininkui siūlyti nežinodamas, kaip jie augs, kaip peržiemos, kada nusiims derlius. Dabar turime 2 metų patirtį, auginome jau 2 žiemas. Tik tos žiemos buvo skirtingos. Pirma žiema buvo be sniego ir pakankamai šilta, o šita buvo su daug sniego, bet žemė nebuvo įšalusi. Tiek vienais, tiek kitais metais svogūnėliai puikiai peržiemojo ir jau dabar abejonių neliko, nes buvo nuimtas ir parduotas visas derlius. Vienam mūsų bandymuose dalyvavusiam ūkininkui paskambinau birželio pradžioje, pasisakiau, kad norėčiau pas juos atvažiuoti, bet jis atsakė, kad jau pardavęs derlių. Taigi šitie svogūnai skirti tiems, kurie nori ankstyvo derliaus. Ypač gražūs yra svogūnų laiškai – tokie stiprūs, tvirti. Laiškus išaugina ir pardavimui. Kas paragavo, tai sakė, norime šitų svogūnų, o ne kitų.

Patirties dar nėra didelės, tačiau šiemet bus sodinama jau tikrai nemažai, plotai gerokai padidės, tai bus jau treti metai, trečia žiema, po jos galėsime daryti dar tikslesnes išvadas. Tiek kaimyninėje Lenkijoje, tiek pas kaimynus Latvijoje yra populiaru auginti žieminius svogūnus. Jie tuo jau plačiai užsiima. Todėl tai nėra visiškai naujas, nebandytas dalykas.

Plečiasi ne tik plotai, bet ir patirtis. Niekada jokių išvadų negali daryti iš vienerių metų. Bet kad jie tikrai sėkmingai auga ir žyduolių labai nedaug, akivaizdu. Žieminiai svogūnai populiarės ir dėl to, kad sodinant rudenį, atvirkščiai nei pavasarį, kai yra ankstyvas derlius, yra galimybė išvengti kylančių problemų su ligomis ir kenkėjais. Kai atsiranda kenkėjų, derlius jau nuiminėjamas. Tai irgi šių dienų problemos sprendimas. Aišku, šie iš rudens sodinami sėjinukų svogūnėliai yra brangesni negu pavasariniai, bet ankstyvas derliaus pardavimas, manau, apsimoka. Daug anksčiau gauni svogūnų laiškus ir galvutes. Laiškai labai skanūs, gražūs, tvirti. Ir svogūnų galvutės labai gero skonio. Manęs daržininkai klausia, kiek juos galima išlaikyti? Ar jie per visą žiemą išsilaikys? Atsakyti į šitą klausimą dar tikrai negaliu. Paprastai, kai užsiaugina ankstyvam derliui, tai jų nesandėliuoja iki gilios žiemos arba pavasario. Bet šiaip, bet kokie svogūnai, jeigu jie gerai užaugę, subrendę, gerai užsidaręs kaklelis, laikosi ilgai. Šie svogūnai apvalios formos, lukštai geltonos spalvos, ir svarbiausia, labai malonaus skonio.

Pasėti svogūnėlių sėklas rekomenduojame iki rugsėjo pradžios. Išdygęs augalas iki žiemos turi užaugti ir pastorėti, kad būtų maždaug pieštuko storio, pasiruoštų peržiemojimui. Mūsų ūkininkai jau turi vienerių metų patirtį. Mano duomenimis, šiemet sėklas sėja iš viso 6 ha plote. Pagal kitas ūkių naudmenas, tie skaičiai dar gana juokingi. Bet pradžia yra. Tie, kurie vienerius metus pabandė, paaugino, pasimokė iš savo klaidų, ką ne taip reikėjo daryti, pasiankstino sėją, nes viskas priklauso ir nuo meteorologinių sąlygų, kokia bus žiema, kiek bus drėgmės.

Labai daug žieminių svogūnų sėjinukų perka ir daržininkai mėgėjai, smulkūs augintojai. Tad sunku įvertinti, koks šiemet bus bendras jų plotas. Yra užsakyta 3,5 tonos sėjinukų. Vienas ūkininkas planuoja apsodinti 1,5–2 ha žemės. Bet perka ir daržininkai mėgėjai. Jie labai nori išbandyti žieminius svogūnus. Labai gerai – jeigu žmonėms patinka, tegul pabando. Šiemet džiaugiuosi rezultatu. Labai daug ką pamačiau laukuose, nes svogūnai augo įvairiuose Lietuvos regionuose: Vilkaviškio, Šiaulių, Alytaus, Kauno r. Ir visur jie užaugo gerai. Ūkininkai patenkinti savo derliumi – mes taip pat. Tikiuosi, seksis ir šiemet, bet vėl nežinia, kokia bus žiema.

Rekomenduojami video