Žemės ūkio ministerija prašo Seimo sugriežtinti atsakomybę už augalų apsaugos produktų (AAP) vežimo, saugojimo, naudojimo, reklamavimo, įvežimo į Lietuvą, tiekimo rinkai reikalavimų nesilaikymą, nes atsakomybė iš esmės nepakitusi nuo 2000 metų, tuo metu nelegalių AAP naudojimas beveik nemenksta. Tačiau tokiu sumanymu nepatenkinti ūkininkai – jie tikina, kad yra diskriminuojami.

Tolerancija – per didelė

Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agroaplinkosaugos skyriaus vedėjo Jono Lisausko teigimu, šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekse numatyti atsakomybės dydžiai neužtikrina pažeidimų augalų apsaugos srityje prevencijos ir neturi veiksmingo ir atgrasančio poveikio, palyginti su baudomis už panašius nusižengimus. Todėl Lietuvoje tęsiasi situacija, kai dėl galiojančių baudų dydžių pažeidėjai labiau suinteresuoti sumokėti baudą, nei laikytis teisės aktais nustatytų reikalavimų. Tai esą sudaro prielaidas piktnaudžiauti teise ir išvengti atsakomybės.

Todėl Žemės ūkio ministerija parengė Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektą, kuriame numatyta didinti baudų dydžius už AAP vežimo, saugojimo, naudojimo, reklamavimo, įvežimo į Lietuvą, tiekimo rinkai reikalavimų nesilaikymą. Taip pat siekiama nustatyti administracinę atsakomybę už AAP, tapačių mūsų šalyje registruotiems augalų apsaugos produktams, vežimo, saugojimo, naudojimo, reklamavimo, tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimus, Lietuvoje neregistruotų AAP, AAP, netapačių mūsų šalyje registruotiems AAP, falsifikuotų AAP vežimą, saugojimą, naudojimą, reklamavimą, įvežimą į Lietuvą, tiekimą rinkai.

Administracinė atsakomybė už veikas, susijusias su mūsų šalyje neregistruotais AAP, AAP, netapačiais Lietuvoje registruotiems AAP, ir falsifikuotais AAP, nustatoma įvertinus tai, kad šių veikų pavojingumas yra gerokai didesnis, nei veikų, susijusių su mūsų šalyje registruotais AAP.

„Lietuve neregistruotas AAP nėra įvertintas vadovaujantis bendrais AAP registracijos principais, siekiant nustatyti, ar jis neturi kenksmingo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Be to, nenustatytas neregistruoto AAP skilimo laikotarpis ir naudojimo normos, atsižvelgiant į Lietuvos klimato sąlygas, taip pat augalai, kuriems apdoroti registruojamas AAP“, – „Valstiečių laikraščiui“ aiškino J.Lisauskas. Todėl tokių AAP naudojimas gali nulemti viršytą AAP liekanų kiekį augalinėje produkcijoje ir turėti kitokių padarinių.

Siūlo belangę

Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agroaplinkosaugos skyriaus vedėjas J.Lisauskas tikino, kad būtina atsižvelgti į tai, kad neregistruoti AAP yra gerokai pigesni už registruotus. AAP registravimo vertinimas Lietuvoje vyksta vienus metus, o valstybės rinkliava už profesionaliam naudojimui skirto AAP registravimą yra 6 226 eurai. Legaliai veikiantis asmuo, kuris, sumokėjęs valstybės rinkliavą, turi laukti AAP registravimo rezultatų, atsiduria nelygiavertėje padėtyje su nelegaliai veikiančiu ir AAP platinančiu asmeniu. Todėl siūloma sugriežtinti sankcijas už veikas, susijusias su Lietuvoje neregistruotais AAP.

Pagal šiuo metu galiojantį Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalių AAP naudojimą numatyta nuo 60 iki 120 eurų bauda, o didžiausia bauda, siekianti iki 1 500 eurų, gresia tik už AAP tiekimo rinkai, reklamavimo, įvežimo į Lietuvą pažeidimus. Žemės ūkio ministerija siūlo papildyti minėtą kodeksą keletu naujų straipsnių, išskaidant atsakomybę ir už įvairias skirtingas veikas numatant skirtingo dydžio baudas. Didžiausia administracinė bauda siektų iki 4 500 eurų, be to, administracinė atsakomybė nustatoma ir asmenims, platinantiems AAP be leidimo

Už Lietuvoje neregistruotų ar falsifikuotų AAP tiekimą į rinką, kai tiekimo apimtys viršija 100 minimalių gyvenimo lygių (šiemet – 3 800 eurų), siūloma taikyti ir baudžiamąją atsakomybę, numatant laisvės atėmimą iki 2 metų. J.Lisausko aiškinimu, tokia atsakomybė numatyta 2008 metų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę nuostatose. Todėl baudžiamosios atsakomybės numatymas už Lietuvoje neregistruotų AAP, AAP, netapačių mūsų šalyje registruotiems AAP, falsifikuotų AAP įvežimą į Lietuvą, tiekimas mūsų šalies rinkai, tėra tik ES direktyvos įgyvendinimas.

Tarp „prizininkų“

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos duomenimis, 2015 metais Europos Komisijos užsakymu buvo atliktas tyrimas visose ES valstybėse, kuriose buvo vertinama šešėlinė nelegali AAP rinka. Tyrimas parodė, kad ES šalyse nelegalūs AAP vidutiniškai sudaro apie 13 proc. visos AAP rinkos.

Lietuva patenka tarp „prizininkų“– tarp trijų valstybių, kuriose šešėlinė AAP rinka didžiausia. Ji mūsų šalyje užima apie 23,8 proc. visos AAP rinkos. Lietuvos augalų apsaugos asociacija pripažįsta, kad tyrimas – gana subjektyvus vertinimas, o realybė yra kiek kitokia – nelegalių AAP užimama rinkos dalis gali būti dar kiek didesnė ir sudaryti apie 30 proc.

Įtaką tokiai situacijai turi tiek nelegalių AAP pasiūla, tiek ir paklausa. Anot Lietuvos augalų apsaugos asociacijos, pasiūlą turėtų mažinti administracinės priemonės – baudų didinimas, kontrolės stiprinimas, o paklausą galėtų sumažinti ūkininkų sąmoningumo didinimas ir švietimas. Mat neregistruoti, neaiškios kilmės AAP yra kur kas pigesni nei legalūs, todėl tokių AAP platintojams, tiekėjams nėra jokių prievolių teikti duomenis apie platinamus AAP, mokėti mokesčių. Tačiau nelegalūs AAP iš tikrųjų gali būti neištirtos ir nežinomos sudėties medžiagos, kuriose kažkiek yra žinomos veikliosios medžiagos, o ko dar yra – neaišku.

Jaučiasi diskriminuojami

Jonas Janišius, Anykščių r. AB „Ažuožerių sodai“ vadovas

Dabartinė situacija, kai tuos pačius AAP kaimynėje Lenkijoje galima naudoti, o pas mus – jau ne, už tai net gresia didelės baudos, yra daugiau nei diskriminacinė. Lenkijoje AAP ir pigesni, ir jų pasirinkimas kur kas didesnis nei pas mus, nes Lietuvoje sodininkystė dar nėra taip išplėtota kaip Lenkijoje. Lietuvoje sodų palyginti nėra daug, todėl ne visos firmos nori vežti į mūsų šalį AAP, nes jų legalizavimas kainuoja labai brangiai, be to, tai užtrunka. Todėl mes apie naujoves šioje srityje galime tik skaityti, o patys jų išbandyti negalime. Mes, sodininkai, susiduriame su dar viena problema – augalai prie tų pačių kiekvienais metais naudojamų AAP pripranta, jie tampa nebe tokios veiksmingi, o pakeisti jų kitais dažnai tiesiog nėra kuo.

Patiria neteisybę

Rimantas Valiukas, ūkininkas, Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas

Ūkininkai šiuo metu daug važinėja ne tik po Lietuvą, bet ir kitas ES šalis. Jie mato, kad AAP, pavyzdžiui, Lenkijoje yra kur kas pigesni nei Lietuvoje, nors abi šalys priklauso tai pačiai ES erdvei. Todėl yra didelė neteisybė, kai vienos ES šalies žemdirbiams galima naudoti vienus AAP, o kitos, gretimos, šalies – jau ne.

Tokios administracinės priemonės būtų suprantamos, jei viena šalis priklausytų ES, o kita – ne, jei AAP būtų atvežami iš Kinijos ar kitų trečiųjų šalių. Dabar iš Lenkijos gali parsivežti dešrų, kitokio maisto (ir ne tik maisto), taip pat – ir chemijos pramonės gaminių, o AAP – kažkodėl jau negali.

Ne tas kelias

Eugenijus Alesius, Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas

Manau, ir dabar yra gana griežtos tiek AAP naudojimo, tiek ir jų platinimo taisyklės. Nemanau, kad reikėtų atsakomybę dar griežtinti. Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje siūlomų AAP spektrą kaip tik reikėtų plėsti ir registruoti kuo daugiau AAP. Dabar žemdirbiai privalo naudoti tik kai kurių firmų Lietuvoje registruotus AAP. Tai sudaro sąlygas šioms firmoms diktuoti kainas. Mūsų regiono žemdirbiai puikiai žino, kad kaimynėje Lenkijoje AAP tikrai pigesni. Jeigu sutvarkius reikiamus dokumentus tokie patys kaip Lenkijoje AAP būtų įvežami ir į Lietuvą, dabar mūsų šalyje aukštomis kainomis AAP prekiaujančios firmos nukentėtų – niekas nepirktų jų produktų. Todėl jos suinteresuotos išlaikyti esamą situaciją.

Tolerancijos būti neturėtų

Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė

Mes už tai, kad atsirastų sankcijos nelegalių AAP tiekėjams. Ekspertai falsifikuotų AAP tiekimą rinkai savo pelningumu prilygina tokioms nelegalioms veikloms, kaip prekyba narkotikais ar žmonėmis. Tad jei už šias dvi nelegalias veiklas yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, kodėl nereikėtų už tokią pat pelningą ir nusikalstamą veiklą – falsifikuotų AAP tiekimą – taip pat nustatyti baudžiamosios atsakomybės?

Kita vertus, tai nėra Lietuvos „išradimas“. Dar 2008 metais Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę. Todėl kyla klausimas, kodėl 2008 metų direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę bandoma perkelti tik dabar, praėjus 11 metų nuo direktyvos priėmimo, nors paprastai priimtoms direktyvoms įgyvendinti skiriami tik dveji metai.

Dėl iniciatyvos griežtinti atsakomybę už nelegalių AAP platinimą, laikymą, labai sukruto ūkininkai, bet šios sankcijos nėra nukreiptos prieš juos. Sankcijos nukreiptos prieš nelegalių falsifikuotų produktų tiekėjus. Manau, kad sunkus ūkininkų darbas, aplinkos apsauga bei vienodos konkurencinės sąlygos visam verslui turėtų būti visų skaidriai žemės ūkyje arba kitam ūkyje dirbančių subjektų bendras tikslas.