Kasmet įsisiūbavus derliaus ėmimo sezonui kaime prireikia daugiau darbo rankų, todėl prasideda padienių darbininkų paieška. O jų rasti nėra lengva. Pasienio regionuose nuolatinio darbo neturintys gyventojai, užuot lenkę nugarą tėviškės laukuose, važiuoja dirbti pas kaimynės Lenkijos ūkininkus. Pagalbininkų trūkumu nesiskundžia tik tie ūkininkai, kurie netaupo jų darbo užmokesčio sąskaita.

Darbų yra

„Valstiečių laikraščio“ kalbintas Lazdijų r. Būdviečio seniūnas Arūnas Kundrotas buvo atviras: kaime kas gėrė, tas ir geria, tokiam joks darbas nerūpi. Girtuoklio neišjudina nei sezoniniai, nei kitokie darbai. O kas negeria, tas ir veikti susiranda ką. „Kiekvienas ūkininkas turi savo žmonių, kurie kas sezoną ateina pas jį ateina dirbti“, – tikino A.Kundrotas. Pasak seniūno, jų krašte vis dar populiarios vadinamosios talkos, kai būrys pagalbininkų vieną kartą susirenka pas vieną kaimo ūkininką, o ten pabaigę darbus – pas kitą.

Prie pat sienos su Lenkija esančios Kalvarijos savybės Liubavo seniūnijos seniūnas Gintas Baliulis „Valstiečių laikraščiui“ teigė šį rudenį nepastebėjęs, kad dėl sezoninių darbų seniūnijoje mažėtų nedarbas. Jam labiau žinoma, kad ūkininkams ne visuomet pavyksta susirasti pagalbininkų per šienapjūtę, javapjūtę bei dabar, tvarkant grūdus.

Padieniais darbininkais tampama taip susiklosčius gyvenimui. Viename Lazdijų kaime gyvenanti Virginija pasakojo anksčiau dirbusi valytoja. Apie darbus pas ūkininkus tuomet ji nė nepagalvodavo. Be to, namuose buvo nepilnamečių vaikų, kuriems reikėjo mamos priežiūros. Dabar, kai atžalos jau palikusios namus, kai nebeliko valytojos darbo, moteriai laiko užtenka ne tik namuose susitvarkyti, bet ir pas ūkininkus paplušėti.

„Uždarbiauti pas ūkininkams pradėjau netikėtai. Vieną dieną atbėgo kaimynė ir paprašė patalkinti daržuose, nes pati nespėjanti, o ir sveikata nelabai leidžianti. Moteris guodėsi apėjusi ir kitas kaimynes, bet šios atsisakiusios pagelbėti. Sutikau, nes žinau, kad pas mus tokiais atvejais pagelbėti nėra kam“, – pasakojo Virginija ir pridūrė, kad kaime gyvena labai daug vyresnio amžiaus žmonių, kuriems pagalba ūkyje yra būtina, tik nėra kam padėti.

Ėmusi plušėti kaimynės ūkyje Virginija netrukus sulaukė ir kitų vyresnių kaimo gyventojų. prašymų pagelbėti. Vasaromis ravi daržus, rudenį padeda sudoroti derlių.

Įvedus eurą brangiau

Kiek mokama padedantiems doroti derlių žmonėms, nei ūkininkai, nei patys darbininkai neišduoda. Tik Lazdijų rajono gyventoja Virginija, pažadėjus, kad nebus paviešinta jos pavardė bei gyvenamoji vieta, prisipažino už pagalbą imanti 20 eurų už dieną. Pernai prašė mažiau – 15 eurų. „Viskas aplinkui brangsta, o talkininkų mažėja“, – aiškino ji.

Vilkaviškio rajono ūkininkė Alvytė Valuckienė neslėpė, kad uždarbis yra svarbus dalykas, tačiau net samdomiems sezoniniams darbininkams iš karto nesako, kiek jie uždirbs, tik paaiškina, kad gaus tiek, kiek dirbs. „Jeigu aš jam pasakysiu, kiek uždirbs, o jis išbus vos kelias dienas ir daugiau nebeateis, tai tikrai tiek neuždirbs. Matau, kad žmogus stengiasi, dirba, tada ir sutariam konkretų užmokestį“, – teigė A.Valuckienė.

Obuolių skynėjų neskriaudžianti teigė ir UAB „Luksnėnų sodai“ vadovė Elena Žilinskienė. Nors sodininkams, pasak jos, didelio pelno neduoda nei obuoliai, nei jų sultys, iš šios veiklos pragyventi pavyksta. Be to, bendrovė ne tik sezoninių darbuotojų samdo, bet ir 20 nuolatinių turi.

Kiek ūkininkai moka sezoniniams darbuotojams, nežinojo ir „Valstiečių laikraščio“ kalbinti seniūnai. Pasak Lazdijų rajono Būdviečio seniūno A.Kundroto, apie su jais tiek samdomi žmonės, tiek ir ūkininkai kalbėti vengia, mat seniūnas, sužinojęs, kad ne visai tinkamai yra forminami įdarbinimo dokumentai ar mokamas didesnis atlygis, nei nurodytas dokumentuose, apie tai privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją.

Pas kaimynus

Ne vienas „Valstiečių laikraščio“ kalbintas ūkininkas teigė, kad regionuose, esančiuose netoli sienos su Lenkija, sudėtingiau nusisamdyti talkininkų nei kitose šalies vietose, nes dalis potencialių darbuotojų darbo yra susiradę kaimyninėje Lenkijoje. Esą ten mokama daugiau.

Kalvarijos savivaldybės Liubavo seniūnijos seniūnas G.Baliulis sakė, jog iš jų seniūnijos padirbėti pas Lenkijos ūkininkus yra išvykęs mažiausiai vienas gyventojas. Tiesa, jam ten, neblogai sekasi, nes Lenkijos ūkininkų ekonominė padėtis geresnė nei Lietuvos.

„Kiek man žinoma, ir Lenkijoje, ir Lietuvoje ūkininkams padedantys sezoniniai darbuotojai gauna panašiai. Tik vienur – zlotais, kitur – eurais, todėl ir atrodo, kad skirtumas didelis“, – tikino A.Kundrotas.

Norinčiųjų užtenka

Kiekvieną rudenį dirbti bulvių laukuose A.Valuckienė 1–1,5 mėnesiui įdarbina 6–7 sezoninius darbininkus. Ūkininkė stengiasi samdyti tuos pačius žmones, kuriems nebereikia aiškinti, kuri bulvė gera, o kuri – supuvusi, kaip su daržovėmis elgtis. Jei artėjant darbų sezonui moteriai nepavyksta pasikviesti tiek patirties turinčių pagalbininkų, kiek tuo metu reikia, priima gerą rekomendaciją turinčių naujų darbuotojų.

A.Valuckienė stengiasi kasmet samdyti tuos pačius žmones, kuriems nebereikia aiškinti, kuri bulvė gera, o kuri – supuvusi. (Autorės nuotr.)

„Kol kas randu, kas norėtų dirbti per bulviakasį. Žmonės noriai ateina. Padirbėję sezoną jie norėtų ir toliau pasilikti ūkyje, bet negaliu tiek įdarbinti nuolatiniam darbui“, – apgailestavo bulvių ūkio savininkė, daugumą patikimų sezoninių darbininkų įdarbinanti pagal terminuotas sutartis. Pagal dabar populiarius žemės ūkio paslaugų kvitus dirba tik keliantieji dvejonių, kad rytoj gali neateiti į darbą. „Turiu puikų jauną darbininką. Nekonfliktiškas, nuoširdžiai pluša, bet turi problemų dėl alkoholio. Jeigu ateina, tą dieną čekį ir užpildau. Neateina – nepildau. Yra buvę atvejų, kai įdarbini pagal terminuotą darbo sutartį, o po kelių dienų reikia atleisti“, – apie savotišką apsidraudimą pasakojo darbdavė. Pasak A.Valuckienės, liepdama žmogui daugiau neateiti, ji nieko nelaimėtų, nes geri darbininkai nesimėto.

Alytaus rajono UAB „Luksnėnų sodai“ ilgametė vadovė Elena Žilinskienė sakė, kad kasmet per patį darbymetį pas juos taip pat susirenka norinčių padirbėti skynėjų. Dzūkijos regione laikinų darbų, pasak E.Žilinskienės, siūlo tik jų bendrovė. „Mums niekada darbo jėgos netrūko. Dauguma kasmet grįžta ir jau yra pripratę prie mūsų tvarkos. Patys siūlosi, nes nori užsidirbti“, – teigė sodininkė.

Šakių rajone kanapes auginančiai ūkininkų šeimai – Justei ir Vytautui Želioniams šį rudenį reikalingi kanapių žiedų ir lapų skynėjai. Apie tai jie paskelbė interneto svetainėje. Šeimininkai nurodė, kad bus mokama už suskintus kilogramus. Darbininkų ilgai ieškoti nereikėjo. Beveik kasdien per dieną sulaukia iki 10 talkininkų, bet jų galėtų būti ir daugiau, nes kanapių plotai dideli. Talkininkų amžius – iki 30 metų ir jaunesni. Kai kurie bando derinti turimą darbą su sezoniniu, o kiti darbų kitur neturi, kai kas mokosi, todėl stengiasi ir nori užsidirbti.

Moka minimumą

Rita Mockuvienė, Marijampolės teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja

Marijampolės teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje (Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Šakių sav.) rugsėjį sezoninių darbų pasiūla buvo panaši kaip ir pernai. 2015 m. rugsėjį buvo įregistruota 110 sezoninių darbų pasiūlymų, šį – per 80. 2016 m. sausio–rugpjūčio mėnesius žemės ūkio sektoriuje įregistruota 461 darbo vieta, arba 7,2 proc. visų registruotų regiono darbo pasiūlymų. Daugiausia – 15,1 proc.– Šakių rajone, o Marijampolėje – tik 4 proc. Pagrindiniai kaimiškų vietovių rudeninio sezono darbdaviai – žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai, pavieniai ūkininkai. Daugiausia darbininkų reikia obuoliams skinti, daržovių derliui nuimti, bulvėms rinkti ir rūšiuoti, derliui išvežti ir kitiems lauko darbams. Darbo biržos turimais duomenimis, dažniausiai darbdaviai moka minimalų valandinį atlygį, taip pat darbo užmokestis priklauso nuo padaryto darbo. Pastaruoju metu ūkininkai neretai darbuotojų samdosi pagal žemės ūkio paslaugų kvitus. Besidominčių sezoniniais žemės ūkio darbais registruotų bedarbių yra. Šį rugsėjį jau įdarbinta per 70 asmenų. O ruduo dar tik įsibėgėja.

Darbų – reta

Renata Jančiauskienė, Alytaus teritorinės darbo biržos Lazdijų skyriaus vedėja.

Lazdijų rajone darbo jėgos, reikalingos dirbti žemės ūkyje, paklausa nedidelė. Per aštuonis šių metų mėnesius įregistruota 319 darbo pasiūlymų, iš jų tik 11 – terminuotiems darbams. Lazdijų rajonui nebūdinga sezoninių žemės ūkio darbų pasiūla. Naudojant šiuolaikinę žemės ūkio techniką, darbo jėgos poreikis daugelyje ūkių minimalus. Dažniausiai ūkyje dirba šeimos nariai. Tik keletas stambesnių ūkininkų sezono metu samdo darbuotojų. Žemės ūkio sektoriuje įregistruojamos tik pavienės laisvos darbo vietos, didžioji dalis darbo pasiūlymų registruojama paslaugų sektoriuje. Kaip ir pernai, šiemet, darbo biržoje įregistruotų sezoninių darbų pasiūlymų buvo vos keletas – daugiausia miško medelyno darbininkams. Lazdijų rajono darbdaviai vietinius kaimo gyventojus įdarbina pagal paslaugų teikimo kvitus. Rajone vyrauja nedidelis darbo užmokestis, dažniausiai darbuotojams mokama minimali mėnesinė alga. Konkrečių kaimiškųjų vietovių rajono gyventojai gerai pažįsta vieni kitus, todėl darbdaviai žmonių sezoniniam darbui ieško savo arba aplinkinėse vietovėse, kad būtų patogus susisiekimas. Tad per Darbo biržą terminuotiems darbams šiais metais įdarbinti 4 asmenys.