Šiemet net patyrusių augintojų laukuose žirnių derlius buvo 20 proc. arba perpus menkesnis nei ankstesniais metais. Varėniškiai daug kur žirnių apskritai nekūlė – tik pagerino dirvą sunaikindami pasėlius. Kai kurie ūkininkai net prakalbo apie galimą atsisveikinimą su ankštinėmis kultūromis.

Kūlė tik kloniuose

Ekologinio ūkio savininkas Kęstutis Mykolaitis iš Gudiškių kaimo (Marijampolės sav.) neslėpė, kad žirniai šiemet prastokai derėjo, anksti nudžiūvo. Jo skaičiavimais, žirnių prikūlė vos ne tiek pat, kiek ir pasėjo.

Anot Kęstučio, šiemet didelę reikšmę turėjo sėjos laikas. Tie, kurie pasėjo žirnius anksti pavasarį, balandžio mėnesį, pralaimėjo, jų derlius kuklus. O tie, kurie šiuos ankštinius augalus pasėjo vėliau, gegužę, palyginti dar nemažai prikūlė. Anksti sėtiems žirniams dar užteko drėgmės dirvoje sudygti, bet paskui sausra juos uždžiovino, susidarė pluta. Nelabai pagelbėjo ir gegužę iškritęs lietus. Lietūs labai tiko vėlyvesnės žirnių sėjos laukams.

„Pasėjusieji balandžio pradžioje kūlė kur kas mažiau, – teigė Gudiškių kaimo ūkininkas. – Mūsų ūkis ekologinis, tai mes porą tonų iš hektaro turėjome prikulti, o dabar kažin ar tona išėjo. Kloniuose dar gal kiek daugiau žirnių byrėjo, o ant kalniukų nebuvo net ko kombainui važiuoti. Sukritę, mažyčiai žirniukai tebuvo.“

Tokių žirniams nepalankių metų šis ūkininkas teigė nepamenąs, nors ne naujokas – augalininkystės ūkį plėtoja nuo 1990 metų. K.Mykolaitis džiaugėsi, kad ankstesniais metais žirniai derėjo gerai, todėl dar turi sukaupęs jų apie 50 tonų. Tad, pasak jo, badas šiemet neužpuls. Tačiau ir apčiuopiamų pajamų žirniai neatneš, ką jau kalbėti apie pelną. Mat anksčiau iš 300 hektarų prikuldavo 600 tonų žirnių, šiemet – vos 300 tonų. „Tiek tonų prarasti ūkininkui tikrai didelis smūgis“, – prisipažino Kęstutis.

Kas kūlė, kas lėkščiavo

Kėdainių rajono ūkininko Egidijaus Rebždžio ūkyje šiems ankštiniams augalams skirti nemaži plotai. Jis šiemet žirnių derliumi itin nesiskundžia. Anot Egidijaus, pernai dar prasčiau su šia kultūra buvo – žirniai laukuose tiesiog nuskendo. „Nuo karščio ir sausros, aišku, šiemet mano žirniai šiek tiek nukentėjo, bet ne taip smarkiai. Sulėkščiuoti nereikėjo“, – teigė žirnių augintojas iš Kėdainių krašto.

Šiemet ūkininkas žirnius iškūlė kiek anksčiau, rugpjūčio pradžioje, nes karšta saulė juos greičiau nudžiovino. E.Rebždys „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad šiemet kūlė mažiau nei derlingiausiais metais – iš 1 hektaro jo ūkyje byrėjo apie 3 tonas žirnių. Jeigu ne šiemečiai karščiai, anot E.Rebždžio, derlius galėjo būti kur kas didesnis. Beje, pernai derlingumas siekė apie 4–4,5 tonos iš vieno hektaro, bet 5 hektarai žirnių liko nenuimti laukuose – nuskandino lietus. Šiemet atvirkščiai – lietaus žirniams trūko.

Kėdainių rajono ūkininkas teigė visus nukultus žirnius jau pardavęs AB „Lytagra“. E.Rebždžio ūkyje išauginti geros kokybės žirniai atitiko maistinių žirnių reikalavimus. Kėdainiškis neneigė, kad žirniai atpigę – supirkėjai jam mokėjo 100 eurų mažiau nei prieš trejus metus. Šiuos ankštinius augalus ūkininkas sės ir kitais metais. „Žirniai labai žemę pagerina“, – pabrėžė jis.

Kitame Lietuvos krašte – Dzūkijoje – žirnių derliumi ūkininkai nusivylę. „Varėnos rajone šiemet jų laukus daug kas sulėkščiavo, net nebuvo, ko kulti“, – aiškino Varėnos rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas Irmantas Laniauskas.

Seks vokiečių pavyzdžiu

Ekologinio ūkio šeimininkas iš Marijampolės rajono K.Mykolaitis tikino, kad gamtos anomalijos keičia visą tvarką. Jis neprisimena, kada buvo toks ruduo kaip šiemet – spalio 1 dieną ariant laukas dulkėjo!

K.Mykolaitis įsitikinęs, kad drėgmė yra geriau negu sausra: drėgnais metais iš balos dar galima išsitraukti, išsidžiovinti ir nors kiek derliaus turėti, o sausra išdžiovina viską. „Ir dabar mano kviečiai, kurie ant kalniuko, jau miršta. Drėgmės tik tiek, kiek iš rasos gauna, ji gyvybę ir tepalaiko. Jeigu nepalis, kviečiai negalės įsikrūmyti“, – apgailestavo žemdirbys.

Kęstučio teigimu, vokiečiai tiek žirnių, tiek pupų jau daug metų nesėja, mat pas juos šioms kultūroms klimatas per šiltas. Visi žirnių tikisi iš Rumunijos, Baltijos šalių. Pažįstamas olandas Kęstučiui sakė, kad Lietuvoje dabar yra olandiškos žiemos, bet vokiškos vasaros, todėl lietuviai turėtų keisti ir auginamas kultūras. Tokiomis sąlygomis augtų saulėgrąžos, kukurūzai, sojos, linai, garstyčios. Tad klimato kaitą stebintis Marijampolės krašto ūkininkas planuoja žirnių bei pupų plotus gerokai sumažinti. Tą jau pabandė daryti ir šiemet – augino garstyčias ir linus, kurie gerai atlaikė šiemetį sausą klimatą, taip pat kanapes. Tiesa, pastarosios skirtinguose laukuose užaugo skirtingai – vienur geriau, kitur – prasčiau. Tą lėmė dirvos savybės.

Nepalankūs metai

Albinas Šuliauskas, A.Stulginskio universiteto profesorius

Šie metai buvo nepalankūs žirnių augintojams. Dėl drėgmės stygiaus žirnių šaknys nesugebėjo pasiimti būtinų maisto medžiagų. Dirvoje labai trūko azoto, jo buvo tik pusė, kiek turėjo būti. Nebuvo ir tinkamų kovos priemonių su tuo – panašiai kaip ir su kokiu maru. Taip visada atsitiks, jeigu nepalis laiku ir augalai negaus reikiamo drėgmės kiekio.

Kai kuriuose ūkiuose šiemet žirnių derlius buvo labai prastas. Ateityje reikės gal net drėkinimo sistemas laukuose žirniams įrengti. Viską lemia oro sąlygos. Tokių vasaros kaip šiemet nebuvo apie 80–100 metų. Tą patį kalba ir vokiečiai.

Sulėkščiavo žirnių laukus tie, kurie galbūt žirnius pasėjo ne laiku – nebebuvo, ko kulti. Drėgnais metais ne taip svarbu, kada atlikai pavasario darbus, derlius vis tiek užaugs. Šiemetė sausra visų kultūrų, ne tik žirnių, derlių sumažino 2–3 tonomis iš hektaro.