Kelių savaičių senumo įrašas apie valdžios priimtą įstatymą, užkardantį atsiskaitymą grynaisiais pinigais virš 5000 EUR (neabejoju, čia tik pradžia), sulaukė nemažo atgarsio. Išėjo vienas interviu žiniasklaidoje, gavau pakvietimą į laidą. Iš dalies džiugu, kad, nors nesu joks influenceris (tam turiu gerokai per mažai skaitytojų), bet pavyko neleisti valdžiai šio klausimo tylomis prastumti, kaip ji iš pradžių norėjo.

Taip pat matau, kad paskutinėmis dienomis viešojoje erdvėje pasipylė skundai dėl bankų teikiamų paslaugų. Tame tarpe ir iš ypač žymių žmonių, kuriuos tikrai galima pavadinti influenceriais. Nežinau, tai susiję, ar ne, bet kiek pratęskime mano paskutinį įrašą apie apribojimus atsiskaityti grynaisiais pinigais. 

Taigi, iš šios valdžios žingsnių, proteguojant bankų paslaugas ir / arba verčiant gyventojus šiomis paslaugomis naudotis, yra išskirtini tokie šios valdžios sprendimai: 1) imperatyvus šios valdžios įpareigojimas darbo užmokestį gauti tik į banko sąskaitą; 2) atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimas; 3) Finansų ministerijos prieš pusantros savaitės pristatytas projektas, skatinantis mokyklų valgyklose mokinius atsiskaityti negrynaisiais pinigais, į ką ketinama investuoti 5,2 mln. EUR. 

Taigi, šios valdžios modus operandi (lot. veikimo būdas) yra daugiau nei akivaizdus: visais įmanomais būdais drausti ir užkardyti nesinaudojimą banko paslaugomis, o taip pat nuo pat mažų dienų piliečius skatinti ir pratinti naudotis tik banko paslaugomis, tam nepagailint ir labai solidžios mokesčių mokėtojų pinigų injekcijos.

Tačiau, kas yra ypač svarbu, kuomet šios valdžios sprendimų dėka yra vis labiau užkardoma galimybė nesinaudoti banko paslaugomis, o bankų paslaugos vis brangsta ir prastėja: NĖRA JOKIOS KONSTITUCINĖS TEISĖS Į BANKO PASLAUGAS. Ši valdžia jums nustatė pareigą naudotis banko paslaugomis, o va bankas jokios pareigos jums teikti visas ar dalį bankinių paslaugų neturi. Visų ar dalies bankinių paslaugų teikimas jums yra banko teisė, bet ne pareiga.

O, kadangi bankinių paslaugų teikimas jums yra banko teisė, bet ne pareiga, tai suponuoja tolesnes pasekmes. Visų pirma, bankai nusistato tokias bankinių paslaugų teikimo jums sąlygas, kurios yra patogios bankui, o ne jums. Iš čia ir galimybė atvykti į banko skyrių tik iš anksto užsirašius - prieš savaitę, vidury darbo dienos ir kitame miesto gale nei jums patogu. Ir čia tik kalbant apie Vilnių, kuriame bankų skyrių dar kažkiek yra. Bijau ir pagalvoti, kas dedasi provincijoje. Iš čia ir bankų sprendimai uždarinėti skyrius ir mažinti bankomatų skaičių, nes visa tai bankams yra sąnaudos, kurias bankai optimizuoja. O klientai? O kur tie klientai dėsis (žr. aukščiau). 

Visų antra, jei bankui esate nepatogus klientas ar keliate bankui kokią nors didesnę teisinę riziką (pvz. gaunate pajamų iš ne ES šalių juridinių ar fizinių asmenų, vykdote didelius grynųjų pinigų įnešimus į sąskaitą), bankas gali iš jūsų reikalauti įrodinėti lėšų kilmę iki nuprotėjimo arba Jūsų banko sąskaitą iš viso uždaryti. Manote, tai mitas? Na, mano profesinėje praktikoje bent du tokie atvejai yra pasitaikę, tai ne, ne mitas. Kaip jau nurodžiau aukščiau – nėra konstitucinės teisės į banko paslaugas. Jei jūs, kaip banko klientas, bankui nepatinkate, esate rizikingas arba nepatogus – bankas gali nuspręsti su jumis reikalų neturėti. Nes, kaip jau minėjau, banko paslaugų teikimas yra banko teisė, bet ne pareiga. 

Gausite kokį nors teisiškai motyvuotą atsakymą, kad jūs, kaip banko klientas, neatitinkate banko teroristų finansavimo ir pinigų plovimo prevencijos rizikų valdymo politikos, todėl bankas jūsų sąskaitą uždaro. Praneškite, kaip atsiimsite sąskaitos likutį. Ir čia dar būtų geresnis variantas. Blogesnis – bankas jūsų sąskaitą užšaldo ir praneša FNTT. Su kuria vėliau galėsite ir aiškintis eilę mėnesių apie Jūsų pajamų kilmę. 

Prie viso to, kas jau išvardinta, dar pridėkime ir tai, kad bankų konkurencija Lietuvoje yra, kaip čia pasakius, kvestionuotina. Esu matęs šios valdžios apologetų teiginių viešojoje erdvėje, kad Lietuvoje veikia net keliolika bankų. Suprask, konkurencija bankiniame sektoriuje yra tiesiog įspūdinga. Kažkaip pamirštant paminėti, kad apie 80 proc. iš tų keliolikos bankų yra specializuoti bankai, kurių visa veikla yra, pavyzdžiui, indėlių priėmimas ir vartojimo paskolų išdavimas. Savo ruožtu, jei nori naudotis plačiu bankinių paslaugų spektru, o konkrečiai: 1) turėti banko sąskaitą; 2) turėti banko kortelę; 3) naudotis banko bankomatu; 4) kad bankas Lietuvoje turėtų daugiau nei vieną skyrių, į kurį, esant reikalui, galėtum atvykti; 5) turėti banke vertybinių popierių sąskaitą; 6) esant reikalui, kreiptis į banką dėl būsto ar kitokios paskolos išdavimo, tai paminėtus kriterijus Lietuvoje atitinka lygiai 3,5 banko (tas pusė būtų AB Šiaulių bankas). 

Nepatinka banko įkainiai ar banko paslaugų teikimo politika? Tai, kaip tam senam anekdote – pavaikščiok po turgų, gal geriau rasi...