Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Verta perskaityti: BĖGŪNAI: Nobelio literatūros premijos laureatės romanas

Sakiau sau, kad aprašinėsiu tik labai labai naujas knygas, bet ir „Bėgūnai“ dar, galima sakyti, nauja, išleista vos prieš pusantrų metų, 2019-aisiais. Taigi trumpai apžvelgsiu. Šią knygą į rankas paėmiau labai viltingai nusiteikusi.

Juk tai Nobelio literatūros premijos laureatės knyga. Olga Tokarczuk – ryški, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė, lietuvių skaitytojui pažįstama kaip romanų „Praamžiai ir kiti laikai“, „Dienos namai, nakties namai“ autorė.

Už romaną „Bėgūnai“ ji pelnė vieną prestižiškiausių anglakalbiame pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker International Prize“ (angliškai romanas pasirodė „Flights“ pavadinimu). Olga Tokarczuk – pirmoji rašytoja iš Lenkijos, pelniusi šiuos laurus.

Knygos pradžia kiek nuvylė, nes lyg tikėjaus romano – o čia lyg ir apsakymai, lyg ir miniatiūros – sutrikau. Atidėjau, nes neįtraukė iš karto. Vėliau vėl pasiėmiau, perskaičiau, patiko.

Kas verčia žmogų keliauti, blaškytis po erdvę, iš kur tas nenumaldomas poreikis lėkti, kodėl pasaulis šiandien toks nerimstantis? Atsakymą, regis, turėjo XVII a. egzistavusi, o turbūt dar ir šiandien gyva, Rusijos sentikių bėgūnų sekta, maniusi, kad nuo piktosios dvasios, nuo velnio ir visokio blogio gelbsti tik nuolatinis judėjimas, kapanojimasis prieš srovę, nes plaukimas pasroviui – tai anaiptol ne tikrasis judėjimas.

Pasakojimą apie bėgūnus ir jų ekscentrišką pasaulėvoką Olga Tokarczuk išgirdo kadaise pati atklydusi į Maskvą, o mintimis apie tai, pristatydama savo knygą „Bėgūnai“, dalijosi
praėjusią vasarą Nidoje, viename iš Thomo Manno festivalio susitikimų.

Romano veiksmas šokinėja nuo XVII a. iki šių dienų, o jo struktūra – tarsi atskirų, ir visai pramanytų, ir tikrais faktais paremtų, miniatiūrų vėrinys.

Knyga ypač tiks bastūnams ir keliautojams. Žmonėms, siekiantiems ir atrandantiems prasmių nuolatinėje kaitoje ir judėjime, neturintiems iliuzijų dėl to, kad įmanoma kažkur grįžti. Nes
nėra nekintančio laiko ir vietų, nėra nesikeičiančių žmonių.

Savo žemėlapius nuolat perbraižome, kartais net radikaliai, pavyzdžiui, iš jų išmetame vietas, kuriose patyrėme skausmą ir pažeminimą.

Mūsų piligrimystės šioj žemėj tikslas yra kitas piligrimas. Gyvenantis tuo pat metu, bet kitoj erdvėj. Arba toj pačioj, bet gal keliais šimtmečiais anksčiau. Ir panašiai.

Knyga puikiai skaitysis oro uostuose, matyt, nemažai jos ten ir rašyta.

Negalint dėl karantino keliauti, tekstas primena apie būsenas, patiriamas ruošiantis skrydžiams, prasilenkiant su skubančiais ir lūkuriuojančiais.

Turtinga leksika, bastūnui bus atpažįstamos, stulbinamai taikliai įvardytos jausenos. Ne vieną žodį teko patikrinti ir žodyne. Pvz., ar jums žinoma, ką reiškia karmininis? Pažiūrėkit.

Tokių atradimų, o smagiausia ‒ bendrystės su autore, bėgūnams skaitant bus ir daugiau.

Rūta ŠVEDIENĖ

Rekomenduojami video