Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Velykos artėja: Lietuvoje vaikus lanko Velykų bobutė, kitur sėkmę neša šaltas vanduo

Šventės prasideda rišant ir šventinant verbas, puošiant Velykų eglutę , Didžiąją rimties savaitę vainikuoja Didįjį šeštadienį į namus parnešamas šventintas vanduo ir velykinė ugnis.
Velykų dienomis marginami ir ridenami kiaušiniai, lankomi artimieji. Pasakos byloja, kad pamiškėje gyvenanti Velykų bobutė rytą vaikams atveždavo margučių, palikdavo juos ant palangės, o vėliau kiškiais pakinkytu cukriniu vežimaičiu nuskubėdavo atgal į mišką.

Šaltas dušas neša sėkmę

Kitų kraštų Velykų papročiai daugelį privers nusipurtyti iš šalčio. Lenkijoje antrą Velykų dieną švenčiama „Śmigus-dyngus“, kurios metu jaunimas vienas kitą aplaisto šaltu vandeniu. Tikima, kad tokiu būdu greičiau iškels vestuves.
Panašaus papročio buvo laikomasi ir Vengrijoje, kur vaikinai merginas laistydavo vandeniu. Pastaruoju metu šaltą vandenį keičia kvapnūs gėlių aromatai, kvepalai bei dulksnos, kuriomis merginas galima apipurkšti tik su jų sutikimu.
Gausiam derliui užtikrinti molinius indus su šaltu vandeniu Velykų sekmadienį pro langus mėto ir Graikijos Korfu salos gyventojai. Nors gatves nukloja šukės, jie tiki, jog taip greičiau atkeliauja pavasaris.
Įvairiose valstybėse Velykos minimos rengiant eisenas. Gvatemaloje procesija per miestą keliauja gėlių, pjuvenų, smėlio ir vaisių kilimu, kuriame atsispindi vietos istorijos ir gamtos vaizdai. Kilimams sukurti menininkai turi 24 valandas, poros minučių užtenka, kad jų įdirbio nesimatytų.
Bermudų salose vietiniai susirenka į paplūdimį, į dangų leidžia aitvarus, varžosi kurio kūrėjas kūrybiškiausias, kuris primena tradicinį dizainą ar kyla aukščiausiai. Viduržemio jūros regione dangų puošia fejerverkai. Italijos mieste Florencijoje gatvėmis vežamas dekoruotas vežimaitis su fejerverkais, kurių sproginėjimai praneša apie mišių pradžią.
Vieno Graikijos miestelio gyventojai į ant priešingų kalvų pastatytų bažnyčių varpines laido fejerverkus siekdami išsiaiškinti, kurie pirmieji privers varpą suskambėti. Fejerverkų garsai neleidžia išrinkti nugalėtojo, todėl susitariama dėl revanšo kitąmet.

Tradicijos ir ant stalo

Margučiai laikomi Velykų simboliu, o sąsajų su kiaušinių papročiais turi ne viena tauta. Lietuvoje įprasta varžytis tikrinant margučių stiprumą. Velykų pirmadienį vieno Prancūzijos miestelio gyventojai susirenka į aikštę ir gamina milžinišką omletą. Iš 15 tūkst. kiaušinių kepamo omleto užtenka pamaitinti daugiau nei 1000 žmonių, o pirmasis prieš kelis šimtmečius jo paragavo imperatorius Napoleonas.
Trumpiau gyvuoja kita skonio tradicija – viso pasaulio smaližių pamėgti šokoladiniai kiškučiai Australijoje keičiami bandikutais. Dėl didelių ausų į zuikius panašūs gyvūnai yra įtraukti į nykstančių rūšių sąrašus, todėl dalis už saldumynus gaunamo pelno skiriama jų apsaugos programoms.

Rekomenduojami video