Šventės prasideda rišant ir šventinant verbas, puošiant
Velykų eglutę , Didžiąją rimties savaitę vainikuoja Didįjį šeštadienį į
namus parnešamas šventintas vanduo ir velykinė ugnis.
Velykų dienomis marginami ir ridenami kiaušiniai, lankomi
artimieji. Pasakos byloja, kad pamiškėje gyvenanti Velykų bobutė rytą
vaikams atveždavo margučių, palikdavo juos ant palangės, o vėliau
kiškiais pakinkytu cukriniu vežimaičiu nuskubėdavo atgal į mišką.
Šaltas dušas neša sėkmę
Kitų kraštų Velykų papročiai daugelį privers nusipurtyti iš šalčio.
Lenkijoje antrą Velykų dieną švenčiama „Śmigus-dyngus“, kurios metu
jaunimas vienas kitą aplaisto šaltu vandeniu. Tikima, kad tokiu būdu
greičiau iškels vestuves.
Panašaus papročio buvo laikomasi ir Vengrijoje, kur vaikinai merginas
laistydavo vandeniu. Pastaruoju metu šaltą vandenį keičia kvapnūs gėlių
aromatai, kvepalai bei dulksnos, kuriomis merginas galima apipurkšti tik
su jų sutikimu.
Gausiam derliui užtikrinti molinius indus su šaltu vandeniu Velykų
sekmadienį pro langus mėto ir Graikijos Korfu salos gyventojai. Nors
gatves nukloja šukės, jie tiki, jog taip greičiau atkeliauja pavasaris.
Įvairiose valstybėse Velykos minimos rengiant eisenas. Gvatemaloje
procesija per miestą keliauja gėlių, pjuvenų, smėlio ir vaisių kilimu,
kuriame atsispindi vietos istorijos ir gamtos vaizdai. Kilimams sukurti
menininkai turi 24 valandas, poros minučių užtenka, kad jų įdirbio
nesimatytų.
Bermudų salose vietiniai susirenka į paplūdimį, į dangų leidžia
aitvarus, varžosi kurio kūrėjas kūrybiškiausias, kuris primena tradicinį
dizainą ar kyla aukščiausiai. Viduržemio jūros regione dangų puošia
fejerverkai. Italijos mieste Florencijoje gatvėmis vežamas dekoruotas
vežimaitis su fejerverkais, kurių sproginėjimai praneša apie mišių
pradžią.
Vieno Graikijos miestelio gyventojai į ant priešingų kalvų pastatytų
bažnyčių varpines laido fejerverkus siekdami išsiaiškinti, kurie
pirmieji privers varpą suskambėti. Fejerverkų garsai neleidžia išrinkti
nugalėtojo, todėl susitariama dėl revanšo kitąmet.
Tradicijos ir ant stalo
Margučiai laikomi Velykų simboliu, o sąsajų su kiaušinių papročiais turi
ne viena tauta. Lietuvoje įprasta varžytis tikrinant margučių stiprumą.
Velykų pirmadienį vieno Prancūzijos miestelio gyventojai susirenka į
aikštę ir gamina milžinišką omletą. Iš 15 tūkst. kiaušinių kepamo omleto
užtenka pamaitinti daugiau nei 1000 žmonių, o pirmasis prieš kelis
šimtmečius jo paragavo imperatorius Napoleonas.
Trumpiau gyvuoja kita skonio tradicija – viso pasaulio smaližių pamėgti
šokoladiniai kiškučiai Australijoje keičiami bandikutais. Dėl didelių
ausų į zuikius panašūs gyvūnai yra įtraukti į nykstančių rūšių sąrašus,
todėl dalis už saldumynus gaunamo pelno skiriama jų apsaugos programoms.