Pasveikintas Ievos Simonaitytės vardo premijos laureatas Darius Vilius.

Dvidešimt šeštąjį kartą skelbtos rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premijos laureatas – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narys, tautodailininkas Darius Vilius pagerbtas už skleidžiamą dvasinę šviesą, kuriamą visatos ir darnos harmoniją, etnokultūros puoselėjimą. Nors Darius yra Šilutės rajono Vilkyčių miestelio gyventojas, tačiau jis nėra svečias mūsų rajone. Dariaus harmoningos kūrybos darbai pastebimi Priekulėje, Drevernoje, Jud­rėnuose, Sendvario seniūnijoje ir kitur.

Ievos Simonaitytės vardo premija kasmet teikiama asmeniui ar kolektyvui už įdomius ir reikšmingus darbus, garsinant rašytojos vardą, kūrybą, gyvenimą, taip pat jos gimtąjį kraštą literatūros, dailės, muzikos, sporto ir kitose srityse. Pirmenybė teikiama Agluonėnų ir kitiems Vakarų regiono autoriams. Premiją finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė. Trečiadienį premijos laureatą, tautodailininką Darių Vilių jo sodyboje, kur įkurta ir Dariaus šventovė – kalvė, sveikino Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, premijos skyrimo komisijos nariai, seniūnijos atstovai.

Kūrybos tikslas – įprasminti būtį
Darius gimė Šernuose, užaugo supamas gamtos Vilkyčių kaime, Šilutės rajone. Baigė Eduardo Balsio menų gimnaziją, o likimo buvo nuneštas į L. Lesčiausko kalvę, „susirgo“ kalvyste ir pradėjo kalviauti savo paties įsirengtoje kalvėje „Dausakalys“. Vėliau – bakalauro studijos Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje.
Kalvis kalviui nelygu. Dar studijų metais Darius susidomėjo metalo ir kitų natūralių medžiagų autentiškomis ir šiuolaikinėmis apdirbimo technologijomis, etnografija, pagoniškų ir kitų kultūrų ženklais, simbolika. Pradžia buvo kalvystės gaminių kūrimas ir projektavimas. Dariaus metalo karalystėje „Dausakalys“ gimsta vienetiniai kalvystės darbai, vieta, kurioje dega ugnis ir ugdoma mintis nuo idėjos iki kūrinio. Kalvystės darbuose neatsisakoma archajiškumo, lietuviškumo įvaizdžio. Šalia metalo dažnai derinamas medis, akmuo ar kitos medžiagos, kalvystė jungiama su kitomis meno rūšimis.

Darbams metalo plastiškumo ieškoma fotografijose, muzikoje, gamtoje… Kūriniui stengiamasi suteikti natūralų, estetišką įvaizdį, susieti su aplinkos visuma. Pasak menininko, bet kuris kūrinys (kad ir funkcionaliausias) kuriamas meninio ar bent dekoratyvaus pobūdžio. Stilistika svyruoja tarp archaikos ir modernumo, konstruktyvumo ir plastiškumo. Įvairios grafinės kompozicijos (lakoniškos, augalinės, klasikinės ir kt.) perkeliamos į metalo plastiką. Tautodailininko kūrybos tikslas – įprasminti būtį. „Nenuilstanti idėja ir praktika – savo besiplečiančią patirtį, savo žaizdro ugnį dalinti kitiems, uždegti menu, papuošti buitį, aplinką ir sielas“, – atvirai dėsto Darius Vilius.

Autentikos dairosi šalia

Atrodo, kad ir išoriškai Darius neatitinka standartinio kalvio įvaizdžio. Net nuostabu, kad neaukšto, vikraus Dariaus rankose kalvio kūjis šoka lyg žaislinis. Tuo įsitikini matydamas, kaip jis dirba. Tačiau, pasak Dariaus, ne fizinė jėga, o širdies polėkis – metalinės kūrybos variklis.

Patvirtindamas posakį, kad vien duona gyvas nebūsi, menininkas geba ir randa dar ir kitokio peno – peno sielai. Organizuoja šiaudinių skulptūrų pynimo plenerus, kviečia bendraminčius pavakaroti dainuojant, renka etnografinę medžiagą, mielai bendrauja su jaunimu, moko ne kalvystės paslapčių, bet ir supratimo apie sakralumą.
O kiek Dariaus rankomis pastatytų stogastulpių ne tik gimtuosius Vilkyčius puošia! Ko jau ko, o polėkio menininkui tikrai netrūksta. Džiugu, kad kalviui norisi matyti kitokį kaimą, o to nepasieksi, gyvendamas vien verslu ar materialinės naudos siekimu.
Kur Darius dairosi autentikos? Pasirodo, ji visai šalia. Dešimties kilometrų spinduliu nuo Vilkyčių yra išžvalgęs per trisdešimt senųjų šišioniškių kapinaičių. Tos archaikos paieškos, per savitą mąstymą ir suvokimą perfiltruotos tradicinės formos bei simboliai įgauna kūrybiškas formas, meninį pavidalą. Todėl visoje jo kūryboje labai stiprus tautiškumo ir archajiškumo jausmas. Kitąmet 40-ąjį jubiliejinį gimtadienį švęsiantis menininkas kuria tėvynei ir tėvynėje, gamtai ir gamtoje. Ši dvasios harmonija suteikia darbams ypatingo subtilaus virpėjimo, kurį pajunta tyrumo ir tikrumo išalkusios širdys.

Premija – sodybos kieme

„Jei Mahometas neina pas kalną, kalnas eina pas Mahometą“, – tokiais žodžiais į Darių Vilių ir susirinkusiuosius jo sodybos kieme trečiadienį kreipėsi Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas. Dėl subjektyvių priežasčių į I. Simonaitytės vardo premijos teikimo iškilmes „Tau – Didžioji Ieva – 125“ Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčioje, kurios vyko sausio 20 d., Darius atsisakė vykti. Tad premijos teikimo ceremonija vyko jo sodybos kieme.
Meras B. Markauskas, pasidžiaugęs išskirtinai autentiškais, archajiškais Dariaus rūbais, pasidomėjęs, ar jis moka žemaitiškai, o paaiškėjus, kad yra tikras Klaipėdos krašto atstovas, gebantis kalbėti ir žemaitiškai, ir šišioniškai, suteikė žodį Agluonėnų seniūnei Laimai Tučienei. Pasak seniūnės, premija teikiama 26-ąjį kartą. Šių metų sausio 12 d. Agluonėnų seniūnijos Ievos Simonaitytės vardo premijos skyrimo komisija savo nutarimu nusprendė, kad šiųmetė premija skiriama Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus nariui Dariui Viliui už skleidžiamą dvasinę šviesą, už kuriamą visatos ir darnos harmoniją, etnokultūros puoselėjimą ir jos įprasminimą mažosios architektūros elementuose. Ievos Simonaitytės vardo premijos komisijos pirmininkas Gintautas Bareikis, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus patarėjas, įteikė Dariui Viliui laureato diplomą. Jis pasidžiaugė, kad šiemet, LR Seimo paskelbtaisiais I. Simonaitytės metais, pasitikdami 125-ąsias rašytojos gimimo metines, pelnytai džiaugiamės premijos laureatu ir jo darbais.

Pasidžiaugė svariais darbais

Meras B. Markauskas sakė, kad Dariaus darbais ir veikla džiaugiasi ne tik Agluonėnų, Saugų seniūnijos, bet ir visas Klaipėdos rajonas. Džiugu, kad komisijai net nekilo jokių abejonių dėl kandidatūros. Kalbėti apie etnokultūrą yra viena, bet daryti ir stengtis išsaugoti tautodailinį paveldą yra tikrai nelengva. „Džiugu, kad tai daroma neatlygintinai, menas, vadyba ir ekonomika turi būti suderinami, todėl tikrai kiek galėdami pasistengsime jūsų veiklą remti“, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės vadovas.
Vilkyčių seniūnaitį, etnokultūros puoselėtoją, kalvį Darių Vilių premijos įteikimo proga seniūno A. Stonio vardu sveikino ir Saugų seniūnijos viešojo administravimo specialistas Kęstutis Sadauskas. „Kartu su Jumis džiaugiamės, kad Jūsų gyvenimo metai – turtingi gražių ir prasmingų darbų, atlikti darbai verti pagyrimo, o juose atsispindi meilė savo kraštui, gamtai, papročiams ir, žinoma, žmogui. Sveikindami Ievos Simonaitytės vardo premijos įteikimo proga, linkime dar svaresnio indėlio į mūsų seniūnijos kultūros bei bendruomenės veiklą, skleiskite dvasinę šviesą, tęskite pradėtus darbus, garsinkite mūsų seniūniją ne tik rajone, bet ir Lietuvoje“, – linkėjo seniūno atstovas.
Po to visi svečiai sutartinai su didžiausiu smalsumu apžiūrėjo Dariaus Viliaus šventovę – kalvę. Darius dalijosi savo įžvalgomis, prisiminimais, rodė pradėtus darbus.