Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
„Sidabrinių gervių“ nominantės atskleidė, kas joms – didžiausi iššūkiai

Nėra jokių aktorinių technikų, padedančių suvaidinti kai kurias scenas, tokias kaip vaiko laidojimas. Nežinia, iš kur atsiranda didelis energijos koncentratas per tokius dublius, portalui LRT.lt sako aktorė Airida Gintautaitė. Kaip teigia aktorė Eglė Mikulionytė, įdomiausia kūrybinio proceso dalis – repeticijos, kai dar tik ieškoma personažo paveikslo, o iššūkiais gali tapti buitiniai dalykai.

Filmo istorija – šiurpiai veikianti 

Už vaidmenį filme „Kvėpavimas į marmurą“ (rež. Giedrė Beinoriūtė) geriausios aktorės kategorijoje nominuota Airida Gintautaitė sako neskirstanti vaidmenų į labai reikšmingus ar mažiau svarbius, tačiau šis atvejis išsiskiria: „Tai – pirmas pagrindinis mano vaidmuo ilgo metro filme. Nuo to neatskiriama didžiulė atsakomybė, todėl „Kvėpavimas į marmurą“ tikrai ypatingas. Man asmeniškai filmas svarbus ir todėl, kad jame operatoriumi dirbo (dabar jau anapilin iškeliavęs) Audrius Kemežys. Jis ir režisierė Giedrė Beinoriūtė manimi patikėjo ir perdavė savo idėjas su meile.“

Paklausta, kaip prisimena filmo kūrimo procesą, A. Gintautaitė teigia kritusi į romano ekranizacijos kelionę iki bedugnės. „Patikėkite, dugno toje kelionėje nesijautė. G. Beinoriūtė neleido nei skęsti, nei plūduriuoti, reikėjo plaukti. Orientyras buvo dialogai. Kaip juos perteikti, kad nedingtų romano atmosfera, bet tai nebūtų literatūriniai, „netikri“ pokalbiai? Tai buvo didžiausias iššūkis. Aš beveik pradėjau kvėpuoti į tekstą, tarsi į marmurą, kad jis atšiltų“, – pasakoja aktorė.

A.Gintautaitė pasakoja, kad istorija, pagal kurią pastatytas filmas, parašyta Lauros Sintijos Černiauskaitės, yra šiurpiai veikianti: „Kartais filmavimo procese nesuprasdavau, ar sunkiau stovėti šaltyje, ar suvokti, kad mane pačią pradeda veikti Izabelės (mano vaidinamo personažo) poelgių pateisinimas. Kai kurių jos poelgių pateisinti būdavo neįmanoma. Kartą net skambinau Laurai ir klausiau, kodėl ji rašė tokią knygą. Laura man teigė nežinanti. Anot jos, knygą teko rašyti su tokia energija, kuri buvo stipresnė už viską“, – aiškina pašnekovė.

Kaip sunkiausią filmo sceną A. Gintautaitė prisimena vaiko laidojimo epizodą. „Buvo filmuojamas stambus planas, reikėjo tik mano žvilgsnio. Turėjau tiesiog eiti link kameros, ir ėjau. Nėra jokių aktorinių technikų, kurios paaiškintų, kaip tai suvaidinti. Iki šiol nesuvokiu tos energijos koncentrato savyje per tuos dublius.“

A.Gintautaitė teigia, kad filmas „Kvėpavimas į marmurą“ sukelia daug emocijų, kurių dalis – ne itin teigiamos. „Gal ir banaliai nuskambės, bet šio filmo žinutė tokia – neprisiėmus atsakomybės už savo poelgius, atpildą vis tiek reikės priimti labai atsakingai, nesvarbu, norėsis to ar ne“, – tvirtina aktorė.

Vaidmens gavimą vadina stebuklu

Už vaidmenį filme „Stebuklas“ (rež. Eglė Vertelytė) nominuota aktorė Eglė Mikulionytė tikina, kad filmas jai buvo labai svarbus: „Aktoriai visada laukia filmų ir vaidmenų, ypač Lietuvoje. Matome, kad kinas čia atgimsta, atsiranda jaunų režisierių. Dauguma aktorių pasirenka savo kelią paskatinti būtent kino. Šiuo atveju gavau rimtą vaidmenį filme, tad šventė atėjo ir į mano kiemą, tai tiesiog stebuklas!“

Kalbėdama apie kūrybinį procesą, E. Mikulionytė teigia, kad buvo labai įdomu. „Ypač įdomu buvo repeticijų metu, vis ieškant personažo portreto. Tai tikrai nuostabus periodas. Iššūkiu tapo nebent buitiniai dalykai, susiję su pačiu buvimu, filmavimusi fermoje. Man buvo sudėtinga atlaikyti tą laiką. Tačiau pradėjau su pagarba žiūrėti į fermose dirbančius žmones, nes kasdien atlaikyti stiprų amoniako kvapą nelengva – reikia sveikatos ir ištvermės. Po filmavimosi būdavau tarsi lapas“, – prisiminimais dalijasi aktorė.

Anot E. Mikulionytės, apdovanojimo „Sidabrinė gervė“ laimėjimas būtų reikšmingas ir svarbus įvykis karjeroje: „Taip pat labai džiaugiuosi, kad Lietuvių kino akademija rengia šiuos apdovanojimus. Žiūriu į tai su didele pagarba, nes tokiu būdu skatinami aktoriai.“

Filmą siūlytų neabejingiems žmonėms 

Vasilina Makovtseva, viena iš nominančių gauti „Sidabrinę gervę“ už vaidmenį filme „Nuolankioji“ (rež. Sergei Loznitsa), teigia, kad šis kūrinys – rimtas, todėl patirtis jame filmuojantis labai svarbi: „Turiu paminėti, kad filmo režisierius Sergejus Loznitsa yra tikras profesionalas, jo suburta komanda – taip pat.“

Pasak V. Makovtsevos, kas kartą, pradedant naują vaidmenį, kyla šiokių tokių sunkumų, tačiau aktoriams tai įprasta. „Šiuo atveju susidoroti su sunkumais nebuvo sunku, nes aplinkui supo profesionalūs, geranoriški ir nuoširdūs žmonės. Taigi ir galutiniu rezultatu, filmu „Nuolankioji“, esu išties patenkinta“, – sako aktorė.

V.Makovtseva tvirtina, kad tiek šio filmo, tiek meno apskritai tikslas yra priversti žmones mąstyti ir susitapatinti su istorija. Aktorės manymu, filmas „Nuolankioji“ yra tiems, kurie nesijaučia apatiški.

 

Rekomenduojami video